Įgyvendinus tarptautinį SOILS projektą atsiveria galimybės didesniam Lietuvos šeimos ūkių konkurencingumui | VDU Žemės ūkio akademija

Įgyvendinus tarptautinį SOILS projektą atsiveria galimybės didesniam Lietuvos šeimos ūkių konkurencingumui

2017 – 2019 metų laikotarpiu pasiektas tarptautinio SOILS („Smulkių ir šeimos ūkių darnumas“ Nr. 2016-1-SK01-KA203-022611) projekto tikslas – sustiprinti bendradarbiavimo ryšiai tarp aukštojo mokslo ir žemdirbių profesinių organizacijų inovatyvios pedagoginės veiklos srityje, daugiausia dėmesio skiriant smulkių ir šeimos ūkių verslumo, gamybos skatinimui, ekonominio gyvybingumo didinimui, organizacinių, techninių, ekologinių, socialinių problemų sprendimui kaimo vietovių darnaus vystymosi kontekste.

Vykdant tarptautinį SOILS projektą VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto tyrėjos prof. Neringa Stončiuvienė, prof. Vilma Atkočiūnienė, doc. Ilona Kiaušienė, doc. Gintarė Vaznonienė buvo atsakingos už smulkių ūkių analizę Vidurio Europos erdvėje. Buvo išanalizuota šeimos ūkių geroji praktika bei nustatyta, kad ūkių veiklą galima suskirstyti pagal darnaus vystymosi dimensijas: socialinę (aukštų visuomenės sveikatos standartų diegimas; kraštovaizdžio formavimas; kultūrinio paveldo, etnokultūros apsauga); aplinkosauginę (bioįvairovės išsaugojimas, visuomenės sveikatos standartų diegimas); ekonominę (saugomi ir kuriami atsinaujinantys gamtos ištekliai; žemės ūkio produkcijos ar žaliavos gamyba).

Įvertinus smulkių ir šeimos ūkių atliekamas funkcijas pagal socialinę darnaus vystymosi dimensiją nustatyta, kad daugiau nei 75 proc. tyrime dalyvavusių šeimos ūkių vysto ekologinį žemės ūkį; visi ūkininkai atsakingai naudoja trąšas bei laikosi ES standartų; dažniausiai ūkiuose auginama ir parduodama sveikatai palanki produkcija; beveik visuose ūkiuose taikomos įvairios racionalios sėjomainos, siekiama išsaugoti žaliuosius plotus.

Įvertinus ūkių veiklą pagal aplinkosauginę darnaus vystymosi dimensiją nustatyta, kad bioįvairovės išsaugojimui dažniausiai naudojamos mokslo ir technologinės naujovės, atsakingai pasirenkamos trąšos bei sėjomaina; bioįvairovės išsaugojimą beveik 88 proc. respondentinių ūkių laiko

reikšmingu tikslu, siekiant apsisaugoti nuo augalų ir gyvūnų ligų bei tausoti dirvožemį; daugiau nei 50 proc. tirtų ūkių užtikrina higienos ir mikroklimato reikalavimus ūkiniuose pastatuose, naudoja tinkamus pašarus ir humaniškai elgiasi su gyvūnais.

Įvertinus ūkių atliekamas funkcijas pagal ekonominę darnaus vystymosi dimensiją nustatyta, kad laikomasi higienos ir gyvūnų laikymo reikalavimų, parenkami tinkami pašarai, tačiau tik šiek tiek daugiau nei pusės respondentinių ūkių produkcija atitinka ES standartus, ūkininkai domisi žemės ūkio ir maisto produktų rinkos naujovėmis, naujų rinkų paieška; 87,5 proc. respondentinių ūkių naudoja modernią ūkio techniką. Tačiau problema išlieka – smulkių ir šeimos ūkių savininkai stokoja rizikos valdymo, prisitaikymo prie klimato kaitos priemonių, novatoriškų ūkio veiklos valdymo instrumentų.

Vienas SOILS projekto rezultatų buvo IT modelio smulkių ir šeimos ūkių darnaus vystymosi projektavimui sukūrimas. IT modelio kaip įrankio kūrimo idėja kilo bendraujant su smulkių ir šeimos ūkių savininkais. Ūkininkai pageidauja konkrečių pasiūlymų, kaip vystyti savo ūkį. Sukurtas įrankis leidžia kiekvienam ūkininkui, įvedus savo konkretaus ūkio duomenis, numatyti galimus pokyčius gamybos struktūroje ir prognozuoti ekonominius rezultatus, kurie skirti pasirinktų ūkių darnaus vystymo ekonominei dimensijai atskleisti, naudojant faktinius ūkių duomenis.

Pavyzdžiui, ūkininkas nurodo savo turimos žemės plote auginamas kultūras ir auginamų gyvūnų skaičius pagal jų grupes. Kartu pateikiama informacija apie patiriamas išlaidas ir gaunamą produkciją bei prognozuojamas pajamas. Remiantis šiais duomenis apskaičiuojamas prognozuojamas ekonominis rezultatas. Sukurtas algoritmas leidžia pakeisti kultūrų žemės plotus, gyvūnų rūšis ir skaičių, patiriamas išlaidas, gaunamas pajamas ir pagal šiuos duomenis prognozuoti laukiamą rezultatą. Tikimasi, kad įrankis padės ūkininkams pasirinkti naudingiausią gamybos struktūrą bei didinti smulkių ir šeimos ūkių konkurencingumą. Parengtas įrankis patikrintas naudojant Slovakijos, Čekijos, Lietuvos ir Vengrijos smulkių ir šeimos ūkių duomenis. IT modelį galima bus naudoti ūkininkų ūkių darnaus vystymosi ekonominiam vertinimui.