Įvairiapusis požiūris į Tartu kraštovaizdį | VDU Žemės ūkio akademija

Įvairiapusis požiūris į Tartu kraštovaizdį

Šių metų LE:NOTRE kraštovaizdžio forumas 2024 vyko Tartu, Estijoje, birželio 24-29 dienomis. Renginį globojo Estonian University of Life Sciences (EMU). Agronomijos fakulteto  Kraštovaizdžio dizaino programą atstovavo trys pirmo ir viena trečio kurso bakalauro studentės. 

Agronomijos fakulteto Kraštovaizdžio dizaino studentės (iš kairės į dešinę): Ugnė Jurevičiūtė, Gustė Avižaitė, Emilija Sviderskytė, Rugilė Neverauskaitė.

 Į savaitę trukusias veiklas taip pat buvo įtraukti ir šiemet Tartu vykusių Tarptautinių studentų varžybų (angl. International Student Competition) laimėjusių komandų projektų pristatymai bei apdovanojimai.

Nuotrauka iš: https://forum.ln-institute.org/landscape-forum-tartu/

Pagrindinė forumo tema: Kraštovaizdis kaip bioekonomikos talpa (angl. The Landscape as the Container of the Bioeconomy). Dalyviai buvo suskirstyti į šešias tyrimų grupes: Vandens kraštovaizdžio (angl. Waterscapes), Miškų kraštovaizdžio (angl. Forestscapes), Pluoštų kraštovaizdžio (angl. Fiberscapes), Maisto kraštovaizdžio (angl. Foodscapes), Gamtos turizmo (angl. Nature Tourism), Tartu kaip aktyvaus transporto miestas (angl. Tartu as a City of Active Transport). Dirbdami išsirinktose grupėse dalyviai vyko į ekskursijas Tartu mieste ir jo regionuose. Komandos žvelgė į supantį gamtovaizdį, gilinosi į estišką kultūrą ir papročius, agrikultūrines, socioekonomines tradicijas, bei kasdienius ir sezoninius gyventojų įpročius. Remiantis lauko tyrimų stebėjimais, kiekviena grupė turėjo suformuluoti po tris apibendrinančias formuluotes sekant pagrindine tema. Paskutinę dieną savaitės apžvalgas ir rezultatus komandos pristatė parengtuose pranešimuose, o iki liepos 4 dienos reziumavo galutinėse ataskaitose. 

Tartu miesto aplinka, estiška kasdienybė sudomino ir sužavėjo dalyvius iš įvairiausių šalių, tačiau prisilietimas prie šios realybės yra įkvepiantis viso Baltijos regiono kontekste. Estijos inovacijos daugely sričių, tame tarpe ir žemės ūkio, urbanistikos, gali būti laikomos pavyzdinėmis ir sektinomis. O dėl kultūrinių ir klimato panašumų galimos lengvai pritaikyti ir Lietuvoje. 

 

Emilija Sviderskytė