Konferencijoje aptartos nualintų ir eroduojamų dirvožemių tvarumo atstatymo galimybės
Balandžio 2 d. VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete įvyko nuotolinė mokslinė konferencija „Nualintų ir eroduojamų dirvožemių tvarumo atstatymo galimybės augalininkystės ūkiuose“. Renginys sulaukė didžiulio susidomėjimo visoje šalyje – jame dalyvavo daugiau negu 270 interesantų – ūkininkų, žemės ūkio bendrovių, verslo įmonių atstovų, savivaldybių specialistų, mokslininkų, konsultantų bei ŽŪA studentų.
Konferenciją atidarė, sveikinimo žodį tarė bei VDU ŽŪA vicekanclerės prof. dr. Aušros Blinstrubienės palinkėjimus perdavė Agronomijos fakulteto l. e. p. dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė. Įžanginiu žodžiu pabrėžta mokslo ir žemės ūkio gamybos darnios sąveikos svarba, naujausiais moksliniais tyrimais pagrįstų inovatyvių agrotechninių sprendimų reikšmė spartesnei šalies agroverslo pažangai.
Projekto „Nualintų ir eroduojamų dirvožemių tvarumo atstatymo galimybės augalininkystės ūkiuose“ vadovas docentas dr. Evaldas Klimas savo pranešime aptarė trejus metus trukusio Parodomųjų bandymų pagal Lietuvos kaimo plėtros programą Europos inovacijų partnerystės projekto vykdymo eigą. Tyrimams vykdyti skirtinguose šalies regionuose buvo sukurtos 4 PPG (pasidalijimo patirtimi grupės): Aukštaitijos, Žemaitijos, Centro ir Dzūkijos. Įgyvendinant projektą kiekvieną metų ketvirtį vyko PPG susitikimai, 8 ūkiuose buvo įrengti demonstraciniai bandymai, suorganizuotos 5 lauko dienos, visose 10 šalies apskričių įvyko seminarai, spaudoje paskelbti 6 straipsniai, parengti 6 lankstinukai bei rekomendacijos žemdirbiams. Pranešime akcentuota, kad nualintų dirvožemių daugėja ir tradiciškai derlinguose regionuose. Įvardintos dirvožemių tvarumo mažėjimo priežastys: sėjomainų nesilaikymas, organinių trąšų stoka, dirvožemių tarša pesticidais bei intensyvus mineralinis tręšimas, kuris mažina dirvožemio mikrobiologinį aktyvumą ir kt.
Docentė dr. Zita Kriaučiūnienė apžvelgė Europos Komisijos direktyvas žemės ūkio ir aplinkosaugos klausimais artimiausiam laikotarpiui. Išryškinta aktualiausia ES ateities iniciatyva – sveikas dirvožemis ir maistas, aptartos svarbiausios veiklos kryptys.
Docentė dr. Jūratė Aleinikovienė išsamiai aptarė mikroorganizmų gausinimo ir organinės medžiagos naudą ūkyje. Akcentuota atskirų mikroorganizmų grupių reikšmė dirvodaros procesams, jų tarpusavio sąveikos ir pakankamos jų biologinės įvairovės svarba ekosistemos išsivystymui, gyvybingumui bei stabilumui. Pabrėžta dirvožemio organinės medžiagos, kaip mikroorganizmų maisto, išskirtinė svarba humifikacijos procesams dirvožemyje bei tinkamo anglies ir azoto santykio palaikymo būtinybė.
Profesorius dr. Vaclovas Bogužas nagrinėjo sveiko dirvožemio formavimo galimybes augalininkystės ūkiuose. Pristatyti ilgamečių tyrimų duomenys, atskleidžiantys ilgalaikes skirtingų žemės dirbimo būdų panaudojimo, organinės medžiagos gausumo ir gerų dirvožemio fizikinių savybių užtikrinimo tendencijas. Dėmesys atkreiptas į tarpinius pasėlius, kaip į nebrangią, bet labai efektyvią agrotechninę priemonę, leidžiančią mėšlo neturinčiuose augalininkystės ūkiuose praturtinti dirvožemį organika, pagerinti dirvožemio fitosanitarinę būklę, padidinti jo mikrobiologinį aktyvumą. Pristatyta specialiai parengta kompiuterinė programėlė, palengvinanti tarpinių pasėlių pasirinkimą pagal konkrečius ūkio parametrus.
Profesorė dr. Aušra Marcinkevičienė ir dokt. Aušra Rudinskienė pristatė atliktų mokslinių tyrimų daugianarių pasėlių reikšmės dirvožemio tvarumui tema rezultatus. Nustatyta, kad tinkamai parinkti trinariai pasėliai gali padėti sumažinti žemės dirbimų skaičių, pasėlio piktžolėtumą, teigiamai veikti dirvožemio struktūrą.
Diskusijų metu konferencijos dalyviai aktyviai dalinosi dirvožemio tvarumo atstatymo ir palaikymo patirtimi savo ūkiuose, pateikė praktikoje taikomų tvaraus ūkininkavimo įžvalgų. Akademikas Gediminas Staugaitis pasidalino patarimais humuso kiekio nustatymo ir jo praturtinimo dirvožemyje klausimais. Savo turtinga ilgamete tvaraus ūkininkavimo patirtimi dalinosi ūkininkai Valentinas Genys, Tautvydas Beinoras, Mindaugas Martinaitis, Regimantas Gudauskas, atliktų inovatyvių produktų mokslinių tyrimų rezultatus pristatė dr. Renata Laurė, Algimantas Belzus, dr. Virgilijus Paltanavičius, vertingą informaciją apie dirvožemio mikroorganizmus pateikė dr. Nijolė Maršalkienė. Konferencijos pranešėjai, taip pat ir kiti konferencijoje dalyvavę mokslininkai, atsakė į gausius konferencijos dalyvių klausimus. Aktyvios diskusijos, dalijimasis patirtimi konferencijoje dalyvavusiems interesantams suteikė galimybę praturtinti žinias aktualiomis mokslininkų bei praktikų įžvalgomis nualintų dirvožemių tvarumo atstatymo klausimais.
