Kūrybinga buhalterė ir dvasinga asmenybė
Ilgametei buhalterei, Šakių rajono literatei, visuomenininkei, Žemės ūkio akademijos (ŽŪA) pedagoginės veiklos partnerei Birutei Danielienei šių metų balandį sukako 80.
Birutė gimė 1940 m. Kidulių valsčiaus Liaušių kaime. Vaikystėje pažino sudėtingus pokario įvykius, ir tai skatino siekti mokslų. Mokėsi Bunikėlių pradinėje ir Kidulių vidurinėje mokyklose. Toliau norėjo studijuoti lituanistiką universitete, tačiau ne komjaunuolei tam buvo užkirstas kelias. Tuomet įstojo į Statistikos technikumą Kaune buhalterinės apskaitos specialybei įgyti.
Baigusi technikumą, pradėjo dirbti buhaltere Jurbarko rajono Vertimų kolūkyje. Po to ilgam įsidarbino Šakių rajono „Taikos“ kolūkyje, po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1992 m. tapusiame žemės ūkio bendrove, vyriausiąja buhaltere. Įsikūrė ūkio centrinėje gyvenvietėje Girėnuose, Šakių priemiestyje.
Atsakingos pareigos ir įtemptas darbas neužgožė siekio gilinti žinias aukštojoje mokykloje. Šį troškimą įgyvendino, neakivaizdžiai studijuodama apskaitos ir susijusius ekonomikos mokslus Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA, dabar – VDU ŽŪA).
Dirbdama kolūkio apskaitos tarnybos vadove, pasireiškė kaip kompetentinga, sumani, kūrybinga, novatoriška specialistė. Siekdama garantuoti sklandų, produktyvų buhalterijos darbą, periodiškai perskirstydavo jos darbuotojų funkcijas. Tai padėjo įgyvendinti atskirų buhalterių darbinį universalumą, sudarė sąlygas pakeisti vieni kitus atostogų, ligos ir kitais ilgesnio nebuvimo darbe atvejais. B. Danielienė nuolatos domėjosi apskaitos naujovėmis ir kūrybiškai jas diegė praktikoje. Devintajame dešimtmetyje sąjunginis Valstybinis agropramoninis komitetas rekomendavo plačiai taikyti ūkiuose normatyvinį gamybos išlaidų apskaitos metodą – amerikiečių sistemos „standard-cost“ atmainą. B. Danielienės pastangomis „Taikos“ kolūkyje buvo įdiegtas savitas, supaprastintas normatyvinės apskaitos ir kontrolės būdas. Susipažinti su juo buvo atvykę sąjunginės ir Lietuvos agropramoninių institucijų apskaitos tarnybų atstovai, kurie palankiai jį įvertino.
B. Danielienė ūkyje pasireiškė kaip plataus profilio ekonomistė. Tai visiškai atitiko LŽŪA jai suteiktą buhalterio-ekonomisto kvalifikaciją. Ji ne tik rūpinosi tikslios ir teisingos informacijos teikimu ekonominiams sprendimams priimti, bet ir kartu su ekonomiste bei kitais specialistais patardavo ūkio vadovui, kaip geriau juos įgyvendinti. Tokia pozityvi veikla prisidėjo prie ūkio finansinės būklės stiprinimo centralizuotos ekonomikos sąlygomis. Tai gana aktualu ir dabartinėmis sąlygomis.
1998 m. likvidavus žemės ūkio bendrovę, B. Danielienė dar ilgokai dirbo ekonominės veiklos baruose keliose skirtingų profilių organizacijose: Šakių savivaldybės kontrolieriaus pavaduotoja; gydymo įstaigos buhaltere; Šakių viešosios bibliotekos buhaltere. Visur greitai įsisavindavo naujų darbų specifiką, apskaitoje ir kitose srityse taikomas informacines technologijas, atsakingai ir rūpestingai atlikdavo visus reikalingus darbus.
B. Danielienė daugelį metų aktyviai prisidėjo prie apskaitos specialistų rengimo LŽŪA. Rūpestingai vadovavo studentų mokomosioms praktikoms „Taikos“ ūkyje. Patikėdavo praktikantams savarankiškai padirbėti keliuose apskaitos baruose, leisdavo jiems pritaikyti studijose įgytas naujoves. Kasmet dalyvaudavo valstybinių egzaminų komisijos darbe, o po šalies nepriklausomybės atkūrimo, suteikus universitetams nemažą studijų turinio pasirinkimo laisvę, teikė pasiūlymus dėl apskaitos ir finansų mokymo programų tobulinimo.
Daugelis ne ekonomikos specialistų įsivaizduoja buhalterį kaip „sausą“ techninį darbuotoją, vien tik skaičių dėliotoją. Tokį įvaizdį visiškai paneigia B. Danielienės veikla. Ji yra ne tik plataus profilio ekonomistė, bet ir populiarių eilėraščių kūrėja, nuoširdi, bendruomeniška asmenybė.
Pirmuosius eilėraščius sukūrė, draugų ir bendradarbių paprašyta parašyti eiliuotus sveikinimus gimtadienių, švenčių ir kitomis progomis. Surinkusi tuos proginius eilėraščius, 2000 m. išleido pirmąją poezijos knygelę „Aš viską atiduot galiu“. Vėliau – dar tris knygas: „Kasdienybės džiaugsmo vėrinys“ (2003), „Tarp vėjo ir žiedų“ (2010), „Sidabro tiltai“ (2017). Jos ne kartą buvo pristatytos Šakių miesto ir rajono miestelių kultūriniuose renginiuose, kurių dalyviai ir poezijos knygų skaitytojai pamėgo nuoširdžias Birutės eiles. Pagal jų tekstus sukurta ne viena daina. Keletą jų sukūrė ir sūnus Arūnas. Jis dažnai dalyvaudavo mamos knygų pristatymuose, skambindamas gitara ir atlikdamas dainas. Nepaisydama sudėtingų sveikatos sutrikimų, Birutė eiles rašo ir toliau. Aktyviai dalyvauja Girėnų bendruomenės gyvenime.
Jaunesnieji Birutės Danielienės bendradarbiai prisimena ją, kaip nuoširdžią patarėją ir globėją, drąsinusią nebijoti iškilusių sunkumų ir atkakliai siekti pažangos. Ji buvo ir išliko tolerantiška visiems aplinkiniams. Gražiai bendrauja su buvusiais bendradarbiais, girėniškiais ir kitais sutiktaisiais. Džiaugiasi kitų pasiekimais, pergyvena dėl nesėkmių, pasako nuoširdžius, šiltus atjautos žodžius. Išlieka visus mylinti ir kitų mylima. Nepaisant didelio šakiečių pripažinimo, išlieka kukli, nesureikšmina savo pasiekimų.
Pabaigoje pateikiu B. Danielienės eilėraštuką „Angelas tesaugo“ iš knygos „Sidabro tiltai (p. 86).
Lai vilties angelas namus aplanko,
Su meile širdyje Tau spaudžia ranką.
Te sužeistos širdies ledai ištirpsta,
Gimtadienio naktis palaima virsta.
Jubiliejaus proga linkime gerbiamai Birutei Danielienei šviesios pavasarinės nuotaikos, sveikatos stiprėjimo, dalijimosi sukaupta savo gerąja patirtimi, tolesnio dvasingumo, džiuginti kitus naujomis eilėmis, giedriu žvilgsniu ir drąsinančia šypsena.
Doc. dr. Valentinas BRUŽAUSKAS
