Lietuvos agronomų sąjungos 100 metų istorija – pagarba visiems ją kūrusiems
Šiemet Lietuvos agronomų sąjunga (LAS) mini veiklos šimtmetį, tad šventinių renginių numatytas ne vienas. Pirmasis iš jų – sausio 8 dieną, LAS įkūrimo dieną, 10 val. nuotoliniu būdu organizuojamas iškilmingas LAS valdybos posėdis, į kurį kviečiami prisijungti visi Agronomų sąjungos nariai.
Agronomas – šiame žodyje telpa daug: tai žinios apie augalus ir dirvožemį, rūpestį, kad žmonės turėtų kokybiško maisto, atsakomybė už švarią aplinką, bioįvairovę, tvarų žemės ūkį ir meilę savo kraštui. Į LAS agronomai įsijungė prieš šimtą metų (1921 m. sausio 8 d.), tačiau šį laikmetį išgyveno ir aktualumo neprarado pagrindinis sąjungos tikslas – skatinti ir koordinuoti agronomų profesinį bendradarbiavimą bei kūrybinę veiklą, atstovauti ir ginti narių interesus.
Šventiniame renginyje LAS pirmininkas dr. Edvardas Makelis apžvelgs šimtmetį menančią sąjungos istoriją, LAMMC ŽI ir SDI mokslininkai supažindins su agronomijos mokslo pasiekimais, VDU ŽUA atstovai pristatys agronomijos studijų aktualijas, o agronomai visuomenininkai iš LAS skyrių apžvelgs savo veiklą rajonuose.
LAS istorija – dalis Lietuvos istorijos
Prielaidas įkurti LAS sudarė nepriklausomybės atkūrimas. Iškilūs šalies agronomai dirbo ne tik žemės ūkio, bet ir visos valstybės labui – antrasis Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Stulginskis, ilgametis ministras pirmininkas ir finansų bei žemės ūkio ministras J. Tūbelis, antrasis žemės ūkio akademijos rektorius bei švietimo ministras J. Tonkūnas ir daugelis kitų.
Nuo įkūrimo sąjunga vykdė aktyvią, aktualią to laikmečio veiklą: įkūrė ūkį – išnuomotame Jakų dvare, Klaipėdos r., įkūrė lietuvišką žemės ūkio mokyklą, kuri veikė dvejus metus, rūpinosi jaunosios ūkininkų kartos švietimu, aprūpinimu literatūra, spaudoje rengė publikacijas moksline agronomine, žemės ūkio valdymo tematikomis, rūpinosi agronomų įdarbinimu, pakartotiniais kursais, stipendijomis, nustojusių tarnauti agronomų aprūpinimu (senatvės, ligos šalpomis), dalyvavo kitų visuomeninių organizacijų, susijusių su žemės ūkio reikalais, veikloje, užmezgė tarptautinius ryšius su Baltijos šalių organizacijomis.
Tarpukariu daugelis agronomų emigravo arba buvo represuoti, patyrė tremtinio dalią. Karo išblaškyti ir į Jungtines Amerikos Valstijas atvykę lietuviai pradėjo telktis į organizacijas. Ne išimtis buvo ir agronomai, kurie 1950 m. Čikagoje įkūrė Lietuvos agronomų sąjungą. Ją sudarė apie 70 narių. Pradėjus aktyviai veikti persitvarkymo sąjūdžiui, 1989 m. iniciatyvinė 24 agronomų grupė Žemės ūkio akademijoje atkūrė LAS.
LAS šiandien
LAS ir šiandien – aktyvūs 12 skyrių rajonuose, agronomai lyderiai, visuomenininkai, kurie darbu ir pavyzdžiu sukuria bendrystę tarp 435 narių ir aktyviai deklaruoja agronomų požiūrį ir vertybes žemės ūkio politikos, studijų, mokslo, gamybos, socialiniais ir etiniais klausimais. Organizacijos nariai dalyvauja Baltijos jūros šalių agronomų sąjungos veikloje, kongresuose, tarptautinėje Europos agronomų sąjungų asociacijų veikloje.
Nedaug visuomeninių organizacijų gali pasigirti tiek trunkančia istorija, kurioje įrašyti aktyvių, daug nuveikusių agronomų vardai. Ir tuomet, ir dabar agronomų darbas buvo ir yra svarbus, siekiant didinti agronomo profesijos prestižą, puoselėjant žemdirbystės kultūrą, ieškant inovatyvių sprendimų žemės ūkio verslo, mokslo ir konsultavimo srityse.
Agronomų ir šalies istorijos vingiai užfiksuoti knygoje „Lietuvos agronomų sąjungos istorija 1921-2012“, kurią parengė Alfonsas Malinauskas. Šiuo metu planuojama išleisti papildytą knygą „Lietuvos agronomų sąjungos šimtmečio istorija“.
„Siekiame, kad aktyvių visuomeniškų agronomų pavyzdžiu pasektų nauja agronomų karta, kuri aktyviai prisidėtų prie sąjungos ir šalies gyvenimo. Didžiuojamės Lietuvai nusipelniusiais agronomais, kuriems šis vardas suteiktas už veiklą ir nuopelnus visai šaliai. Šis vardas suteiktas 9 agronomas. Taip pat savo gretose sąjunga turi 51 Garbės narį, kurie garsina agronomo vardą, savo aktyvumu stiprina organizaciją“, – sakė du kartus LAS pirmininku išrinktas dr. Edvardas Makelis.
Vienas didžiausių sąjungos pasiekimų visos šalies agronomų bendruomenei – įteisinta ir nuo 2016 m. liepos 16 d. kasmet švenčiama kalendorinė profesinė šventė Agronomų diena. Ji primena, kad visais laikais agronomai dirbo ne tik žemės ūkio, bet ir valstybės labui – prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, ministrai, Seimo nariai, savivaldybių merai, verslininkai, bankininkai, mokslininkai, akademikai, vadovai, valstybės tarnautojai, ūkininkai ir konsultantai kasdieniniu nuosekliu darbu kuria mūsų šalies ir visuomenės gerovę.
„Per šį laikotarpį organizacijos gyvybingumą išbandė Covid-19 pandemija, kuomet reikėjo veiklą perkelti į virtualią erdvę, išbandyti bendravimą per nuotolį ir tai sėkmingai pavyko. Šiuo metu vyksta pasiruošimas liepą vyksiančiam XXXIV suvažiavimui, kurio metu iškilmingai minėsime Lietuvos agronomų sąjungos šimtmetį: aptarsime nueitą kelią ir tiesime gaires į naują šimtmetį. Į priekį ves visų mūsų tikslas – skatinti ir koordinuoti agronomų profesinį bendradarbiavimą bei kūrybinę veiklą, atstovauti ir ginti narių interesus. Tad kviečiu Agronomų sąjungos narius sausio 8 dieną jungtis į šventinį valdybos posėdį. Drauge auginkime, bendraukime ir džiaukimės“, – sakė LAS pirmininkas dr. Edvardas Makelis.
Šventinio renginio programą rasite LAS interneto svetainėje.
