Mariaus Čepulio paskaitoje – kitoks žvilgsnis į gamtą | VDU Žemės ūkio akademija

Mariaus Čepulio paskaitoje – kitoks žvilgsnis į gamtą

2021 metų rugsėjo 23 dieną Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pasirašė bendrą deklaraciją, kuria nustatoma, kad nuo šiol kiekvienų metų rugsėjo 23 d. minima ES ekologinė diena. Šiai dienai paminėti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos katedra suorganizavo viešą gamtininko Mariaus Čepulio paskaitą.

Simboliška, jog rugsėjo 23 d. – rudens lygiadienis, kuomet dienos ir nakties trukmė yra vienoda – tai gamtos pusiausvyros simbolis, kurį atspindi ekologinė gamyba, tvarus žemės ūkis, kai maisto produktų gamyba vykdoma atsižvelgiant į gamtą, biologinę įvairovę ir gyvūnų gerovę. Lygiadienį ne tik susilygina dienos ir nakties laikas, bet taip pat suaktyvėja gamta ir gyvūnai, prasideda paukščių migracija, atšąla ežerai.

Kuo skiriasi erkė nuo gulbės

Gamtininkas, fotografas, rašytojas, laidų vedėjas, aplinkosaugos ministro patarėjas Marius Čepulis paskaitoje pristatė neįprastą, kitokį, savą požiūrį į gamtą ir privertė klausytojus pažvelgti į gamtą kitomis akimis. Pranešėjas pasakojo apie gyvosios gamtos sąsajas su negyvąja, apie žmogaus ir gamtos ryšį. „Žmogus gamtoje užima tik nedidelę dalį. Mūsų požiūris į gamtą yra toks, kad mes esame gamtos viršūnėje, geriausi, tačiau ar iš tiesų taip yra?“ – kėlė klausimą gamtininkas.Paskaitoje buvo aptartas platus gamtos spektras, paminint visų gamtos pasaulio karalysčių – monerų, protistų, grybų, augalų ir gyvūnų – atstovus. Susitikime netrūko intriguojančių klausimų, pavyzdžiui, kuo skiriasi erkė nuo gulbės. Įprasta, kad gulbėmis grožimės, o apie erkes atsiliepiame vien neigiamai. M. Čepulis pateikė neįprastą gamtos paveikslą teigdamas, kad erkių yra šimtai tūstančių, jos atlieka ir skaidytojo, ir parazito vaidmenis. Jų yra visur aplinkui, tiek ir ant mūsų pačių šiuo metu, ir nereikėtų erkių vienareikšmiškai vadinti kenkėjais. „Kuo erkės geros? Jos reguliuoja gyvūnų populiaciją, žmonių populiaciją. Gamtoje reikalinga pusiausvyra, o ją padeda reguliuoti ligos, ligas pernešantys gyvūnai“, – pasakojo M. Čepulis, paneigdamas mitus apie gyvūnus, kurie dažnai yra laikomi kenkėjais. Kalbėdamas apie erkes gamtininkas atskleidė ir eksperimento saugantis jų rezultatus – guminiai batai pasirodė pranašesni už sandalus.

Geras, blogas ar reikalingas

„Mes mėgstame skirstyti į gerą ir blogą, tačiau yra visiškai vienodai. Turi būti ne geras ir blogas, bet vienodai reikalingas“, – pasakojo M. Čepulis pridėdamas, kad įprastai augalus taip pat skirstome į gražius ir negražius. „Nemėgstame ir naikiname piktžoles, tačiau jeigu išnyktų, pavyzdžiui, dilgėlės, netektume 30-40 rūšių vabzdžių. Dilgėlės turi labai platų panaudojimo spektrą, jos tinka ir salotoms, gali būti ir šampūno pakaitalas. Piktžolės – balandos, varnalėšos – yra maisto šaltinis drugeliams, paukščiams. Panašiai ir su krūmais, medžiais, miškais. Sakome, kad jie menkaverčiai, nevertingi, kertame krūmynus, lazdynus, tačiau retai susimąstome, jog iškirtus krūmus, nebelieka lakštingalų“, – kalbėjo gamtininkas.Tęsiant intriguojančius klausimus M. Čepulis teiravosi auditorijos kam reikalingi uodai. Ir po kontraversiškų klausytojų atsakymų atskleidė, jog jeigu neliktų uodų, tundroje neliktų augalų, kadangi uodai yra vieni pagrindinių apdulkintojų. Nelikus uodų, žmonių populiacija kasmet būtų apie 1 mln. didesnė. „Žuvys taip pat reikalingos visokios, ne tik lašišos ar upėtakiai, yra šimtai rūšių, kurios turi gyventi ir dalyvauti upės ekosistemoje, kad ir kiti upės gyvūnai klestėtų. Negalime skirstyti į mylimus ir nemylimus. O mes mėgstame drugelius ir nekenčiame vikšrų, ėdančių mūsų nasturtas, nors vikšras yra tas pats drugelis. Kai pamatome rupūžę šalia braškės, pykstame, nes galvojame, kad tai ji suėdė braškę, o iš tiesų ji suėdė šliužą, kuris valgė braškę. Šliužai ir varliagyviai taip pat reikalingi. Vaikome karksinčius kovus, nežinodami, kad jie naikina grambuolių lervas“, – kalbėjo M. Čepulis, papildydamas, jog taip pat esame įpratę skirstyti ir grybus, dažnai nežinodami, kad grybai padeda kovoti su bakterijomis ir taip pat kiekviena jų rūšis yra svarbi. Dažnai klystama manant, kad grybai auga tik miške, tačiau jų yra visur, o apie 800 rūšių grybų yra ir žmonėse.

Saugoti ne rūšį, bet aplinką

Paskaitoje taip pat apkalbėti ir kitų žinduolių, žuvų, paukščių vaidmenys gamtinėje ekosistemoje. Baigiantis paskaitai, gamtininkas M. Čepulis uždavė klausimą ar mums žmonėms reikia kištis į gamtą ir kaip stipriai tai turėtume daryti. „Mes jau įsikišome. Yra teritorijų, kur nesikišame, paliekama gamtai, bet Lietuvoje tokių teritorijų yra tik apie 1 procentą. Patys esame sugadinę gamtą“, – kalbėjo M. Čepulis, besirūpinantis biologinės įvairovės išsaugojimu ir gyvūnų gerove.

„Turėtume saugoti ne rūšį, bet saugoti aplinką. Kai saugome aplinką, tada išgyvena krūva rūšių. Neturėtume skirstyti gražus ar negražus. Visi, kurie yra gamtoje, yra vienodai reikalingi. Visi atlieka savo funkcijas. Reikėtų saugoti visus“, – reziumavo gamtininkas.