Pusmetis po mokslo ir agroverslo forumo bioekonomikos plėtrai jau duoda vaisius
Praėjusių metų rugsėjo 26 – 28 dienomis Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vykusios tarptautinės mokslinės konferencijos“ Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos vystymui“ metu buvo surengtas forumas „Bioekonomikos plėtra kaip ilgalaikio konkurencingumo ir gerovės kūrimo sąlyga“, kuriame dalyvavo politikai, mokslo institucijų, verslo, nevyriausybinių organizacijų atstovai. Forumo dalyviai pristatė bioekonomikos sektoriaus galimybes, identifikavo sektoriui kylančius iššūkius, teisinės bazės trūkumus bei siūlė inovatyvius sprendimus darniam bioekonomikos vystymuisi ateityje.
Šiandien, prabėgus pusmečiui po forumo, galima daryti vienareikšmę išvadą: šis renginys tapo akstinu naujoms mokslo idėjoms, nacionaliniams ir tarptautiniams projektams, verslo inovacijoms bei paspartino teisėkūros procesus.
Forumo ašis – Lietuvos ateities gerovė
„VDU ŽŪA vykusį forumą galima pelnytai įvardyti „protų lyga“ Lietuvos gerovei, nes jo metu diskutuota apie šiuo metu opiausius dalykus – kaip kaip sukurti konkurencingą Lietuvos ateities bioekonomiką ir padėti vystytis regionams. Forumo ašimi neatsitiktinai buvo pasirinktos dvi temos: „Bioekonomikos plėtros strategijos: kaip stiprinti ekonomikos, visuomenės ir aplinkos ryšį“ bei „Kaip socialinės inovacijos gali padėti kaimo vietovėms tapti patrauklesnėms“, – pasakoja viena renginio organizatorių, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Bioekonomikos plėtros tyrimų instituto docentė. Dalia Juočiūnienė.
Šių diskusijų metu kalbėta apie bioekonomikos plėtros vaidmenį švelninat klimato pokyčius, perėjimą nuo siauros specializacijos prie pramonės simbiozės strategijos, įvardyti sėkmės veiksniai, neatsinaujinančius išteklius naudojančią ekonomiką keičiant bioekonomika, siekiant sukurti didesnę pridėtinę vertę, labiau tausoti aplinką, į šiuos procesus įtraukiant
socialiai atsakingą visuomenę. Taip pat buvo pateikti pavyzdžiai, kaip socialinis verslas prisideda didinant kaimo bendruomenių gyvybingumą, kuo vietos maisto sistemų plėtra yra svarbi bioekonomikos vystymo kontekste.
Forumo idėjos jau tampa realybe
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė pastebi, kad forumo metu šalies mokslininkai ne tik betarpiškai išgirdo agroverslo problemas, bet ir drauge nubrėžė pagrindines ateities bendradarbiavimo gaires. Šiuo metu nemažai darbų jau yra atlikta.
„Apie tai, kad iš lietuviškų uogų galėtų būti gaminami aukštos pridėtinės vertės produktai, renginio metu argumentuotai kalbėjo Lietuvos uogų augintojų, perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos atstovai. Drauge su šia asociacija bei Kauno technologijos universiteto mokslininkais jau esame parengę Europos inovacijų partnerystės projekto paraišką kurti inovatyvias uogų perdirbimo technologijas bei jų rinkų paieškos modelius.
Forume dalyvavęs Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius identifikavo daug problemų, kurias patiria bioekonomikos verslų vystytojai Lietuvos kaimo vietovėse. Todėl VDU ŽŪA mokslininkai, forumo metu išdiskutavę ir įvertinę bioekonomikos perspektyvas atliko reikiamus parengiamuosius darbus bei planuoja teikti paraiškas dėl dalyvavo keliuose ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos HORIZON 2020 konkursuose“, – forumo rezultatus komentuoja A. Miceikienė, neabejojanti, kad šis renginys paskatino naujas mokslo idėjas, kurios šiuo metu įgyvendinamos atliekant mokslo tyrimus bei rengiant mokslines publikacijas, pasitarnausiančias tolesniam bioekonomikos vystymui, taip pat išplėtė bioekonomikos svarbos suvokimo ribas, paskatino dar aktyvesniam tarptautiniam bendradarbiavimui.
Nauji pokyčiai teisėkūros ir bendradarbiavimo srityse
Viena iš forumo moderatorių, VDU ŽŪA Bioekonomikos fakulteto doktorantė Virginija Kargytė, dirbanti ekonominio vystymosi tvarumo
tyrimų srityje, teigia nuolat laikanti ranką ant bioekonomikos sektoriui aktualios teisinės bazės „pulso“. Pašnekovė pastebi, kad paskutinieji pokyčiai teisėkūros srityje atspindi būtent tai, kas buvo aptarta forumo metu.
2019 m. pabaigoje Lietuva (kaip ir kitos ES šalys narės) EK pateikė Nacionalinį 2021 – 2030 metų energetikos ir klimato srities veiksmų planą. Jame integruoti energetikos ir klimato kaitos valdymo politikos elementai penkiose tarpusavyje susijusiose srityse: priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo, energetinio saugumo, energijos vidaus rinkos bei mokslinių tyrimų, inovacijų ir konkurencingumo.
„Plane numatyti priemonių paketai, kurie leidžia Lietuvai pasiekti užsibrėžtus tikslus ir tai neabejotinai turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai. Aktualu ir tai, kad Energetikos ministerija parengė Alternatyvių degalų įstatymo projektą, dėl kurio šiuo metu vyksta viešoji konsultacija. Projektu siekiama sudaryti pakankamas prielaidas transporto sektoriaus transformacijai, kad 2030 m. 15 proc. transporto sektoriaus suvartojamos energijos būtų pagaminta iš atsinaujinančių išteklių. Šio tikslo bus siekiama trimis pagrindinėmis veiksmų kryptimis: skatinant elektrinį transportą, įpareigojant gamtinėse dujose naudoti biometaną, bei įpareigojant į benziną ir dyzeliną įmaišyti biodegalų.
Lietuvos biotechnologų asociacija, vienijanti visų rūšių – pramoninės, medicininės, agro- ir jūros biotechnologijų įmones bei šių sričių mokslinius tyrimus ir studijas vykdančias institucijas, numato telkti suinteresuotas šalis nacionalinės ir regioninių bioekonomikos plėtros strategijų formavimui, taip pat vystyti Lietuvos biotechnologijų startuolių ekosistemą, prisidėti prie inovatyvių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių plėtros bei investicijų į šalies biotechnologijų sektorių pritraukimo“, – pasakoja V. Kargytė, atkreipianti dėmesį, kad ateinantį rudenį VDU ŽŪA vyksiančios parodos „Inno panorama 2020“ metu bus pristatytas ir dar vienas Lietuvos bioekonomikos plėtrai reikšmingas projektas – įgyvendinant Interreg Baltijos jūros regiono programos projektą „Biomasės vertės kūrimo grandinių potencialo panaudojimas Baltijos jūros regione“ (BalticBiomass4Value), sukurta daugiau kaip 50 gerosios
praktikos verslo pavyzdžių bioenergetikos, žiedinės bioekonomikos ir aukštos pridėtinės vertės bioproduktų gamybos srityse. Projektą vykdo 17 verslo, mokslo ir valstybinio sektoriaus organizacijų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Norvegijos ir Rusijos. Šis projektas ką tik buvo pristatytas Rostoke, Vokietijoje.
Projektą remia Lietuvos Respublika
