Tarp žodžių „logistika“ ir „išgyvenimas“ turėtume rašyti lygybės ženklą
Prasidėjus pasaulinei COVID – 19 pandemijai ir užsidarinėjant valstybių sienoms, vienu svarbiausių tapo klausimas, ar šalyje nepritrūksime maisto, vaistų ir kitų gyvybiškai būtiniausių dalykų. Tačiau transporto ir logistikos sektorius prie šio iššūkio stebėtinai greitai prisitaikė. Tai skatina ne tik nauju žvilgsniu įvertinti šio sektoriaus reikšmę valstybės ir visuomenės saugumui, bet ir karjeros kelią besirenkantiems jauniems žmonėms atkreipti dėmesį į studijų kryptį, kurios žinios ekstremaliose situacijose tampa neįkainojamos.
Konkurencinį pranašumą suteikia išvystyta logistika
„Pandemijos situacijoje tarp žodžių „logistika“ ir „išgyvenimas“ turėtume pelnytai rašyti lygybės ženklą, nes, akivaizdu, kokia tai gyvybiškai svarbi sritis. Visi pamatėme, kas nutinka, kai logistikos procesai ima strigti ir kroviniai sustoja prie valstybių sienų. Tačiau šiuolaikinė logistika pajėgi žaibiškai persiorientuoti ir išnaudoti ne tik kelių, bet ir oro transportą, geležinkelius. Tik gerai išvystyta ir lanksčiai transformuojama tiekimo grandinė šiandien suteikia konkurencinį pranašumą, kuriuo naudojasi tos šalys, kuriose gerai išvystyta logistika“, – teigia UAB „Lemona“ generalinis direktorius Algirdas Grybauskas.
Pašnekovas taip pat yra Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studentas magistrantas bei dėstytojas, jaunesniesiems kolegoms kaip universiteto verslo partneris dėstantis transporto ir sandėlių ūkio organizavimo discipliną. Tuo, kad dinamiškus, iššūkiams pasiryžusius jaunus žmones logistika „veža“, A. Grybauskas teigia neabejojantis.
Tiekimo grandinę valdo žinių visuma
Pats jis darbinę veiklą vienoje šalies logistikos įmonių pradėjo gerokai anksčiau, nei tapo VDU ŽŪA studentu.
„Turėjau ambicijų tapti aukšto lygio logistikos srities profesionalu, tobulinti procesus, kurie man buvo patikėti, efektyvinti įmonės, kurioje dirbu, veiklą. Noras tobulėti ir siekti daugiau, pastūmėjo analizuoti logistiką platesniu aspektu, suvokti visos tiekimo grandinės niuansus ir
pagalvoti apie universitetinį išsilavinimą. Taip prasidėjo mano penkerius metus nuotoliniu būdu trukusios logistikos ir prekybos studijos VDU ŽŪA, kurias vainikavo dešimtuku įvertintas bakalauro diplominis darbas“, – pasakoja UAB „Lemona“ vadovas.
Paklaustas, kokie dėstomi dalykai buvo vertingiausi, turint omenyje karjeros perspektyvą, A. Grybauskas teigia, kad vieno ar poros tokių dalykų tiesiog nebuvo. Nes kaip tiekimo grandinėje vienodai svarbūs visi elementai, taip pat svarbi ir dėstytų dalykų visuma. „Tik gilinantis į kiekvieną jų, gebant susisteminti įgytas žinias, galima gauti maksimalų rezultatą ir sėkmingai „gliaudyti“ darbinėje veikloje kylančius iššūkius“, – kalba pašnekovas.
A.Grybauskas pastebi, kad vienas vertingiausių dalykų, suprastas universitete, buvo suvokimas, kad ne dėstytojai privalo „sukišti“ į studentų galvas žinias, kurios ateityje sukurs pridėtinę vertę, bet studentas privalo dėstomus dalykus išmokti ir gebėti pritaikyti. „Didele dalimi už studijų kokybę yra atsakingas pats studentas“, – aukštojo mokslo kokybės niuansus komentuoja A. Grybauskas, prisipažįstantis, kad savo dėstytojams yra dėkingas ir už dar vieną neįkainojamą įskiepytą dalyką – šiuo metu visiems taip reikalingą verslumą.
Modernios sistemos reikalauja universalių profesionalų
Nuo šių mokslo metų pradžios A. Grybauskas VDU ŽŪA pradėjo naują verslo logistikos magistrantūros studijų etapą, mokslus derindamas su vadovaujančiosiomis pareigomis tarptautinėje didmeninės bei mažmeninės prekybos elektronika ir elektronikos komponentais įmonėje.
„Su laiku supranti, kad veiklos tęstinumas duoda kur kas daugiau dividendų nei blaškymasis. Be to, nuolatinės „smegenų treniruotės“ studijuojant leidžia kur kas lengviau tvarkytis su stresinėmis situacijomis versle. Protas kaip raumenys – kuo didesnė apkrova, tuo daugiau ištvermės įveikiant iššūkius. Be abejo, universitetinė aplinka žmogui visada atveria daugiau galimybių“, – neabejoja A. Grybauskas.
Jam pačiam tokia galimybe tapo pasiūlymas tapti VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dėstytoju.
„UAB „Lemona“ Kaune prieš porą metų atidarė modernų logistikos centrą, kuriame įdiegta pasaulyje viena pažangiausių sandėlio valdymo sistema Equinox – VISION WMS. Aiškinu studentams, kaip valdomi šiuolaikiniai sandėliai, kas padeda jų veiklą efektyvinti, sukurti konkurencinį pranašumą, kokios IT sistemos yra naudojamos šiuolaikiniuose logistikos centruose, kaip tos sistemos dalijasi duomenimis tarp kitų (verslo valdymo, transporto valdymo) sistemų. Stengiuosi tai iliustruoti realiais pavyzdžiais. Šiandien studentams jau nepakanka kalbėti apie bulvių angarus ir santykinę oro drėgmę juose. Noriu, kad studentams būtų įdomu, kad jie matytų didžiules galimybes, kurios jų laukia, kad tikėtų tuo, ką daro šiandien. Mano tikslas, kad jie nelaikytų savęs vien būsimais ,,transportininkais“, ,,logistais“ ar „sandėlio specialistais“, bet sujungtų visas įgytas žinias ir taptų tikrais tiekimo grandinės profesionalais – įmonių vadovais ar nuosavų verslų kūrėjais“ – pedagoginio darbo patirtimi dalijasi UAB „Lemona“ vadovas, pastebintis, kad ne tik logistikos sektorius, bet ir VDU ŽŪA sugebėjo žaibiškai reaguoti į dėl karantino įvestus apribojimus, paskaitas perkeliant į online. „Nesijaučia jokių trikdžių, kokybė puiki, studentų aktyvumas maloniai stebina. Tai įrodymas, kad universitetas dirba inovatyviai, o logistikos studijų kryptį pasirinkę studentai jaučiasi esantys teisingame kelyje“, – apibendrina A. Grybauskas.
