VDU ŽŪA mokslininkai sėkmingai išlaikė istorikų „egzaminą“ | VDU Žemės ūkio akademija

VDU ŽŪA mokslininkai sėkmingai išlaikė istorikų „egzaminą“

Iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti, kad tarp XVII a. Žemaičių vyskupijos Vyskupo antspaudo ir šiuolaikinio miškotyros mokslo nėra nieko bendro. Tačiau būtent į šios srities ekspertų, dirbančių Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Miškų institute (LAMMC MI), rankas Lietuvos nacionaliniame muziejuje saugomas vertingas eksponatas buvo patekęs neatsitiktinai – istorikams rūpėjo išsiaiškinti, iš kur augusio ir kokios rūšies medžio pagaminta medinė antspaudo dalis. Nes tai padėtų nustatyti, ar pačioje Lietuvoje XVII a. būta tokio aukšto lygio meistrų, ar antspaudas atvežtas iš svetur.

„Antspaudą ištyrėme VDU Miškų ir ekologijos fakulteto Klimato kaitos poveikio miško ekosistemos laboratorijoje. Kolegoms genetikams buvo išties didelis iššūkis, nes mediena yra kelių šimtmečių senumo ir iš jos išskirti tinkamos kokybės DNR labai sudėtinga, todėl teko nemažai eksperimentuoti. Tačiau galiausiai tai pavyko ir DNR žymenys parodė, kad antspaudo medinė dalis pagaminta iš paprastosios pušies,“ – pasakoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Miškų instituto direktorius dr. Marius Aleinikovas. O VDU profesorius Darius Danusevičius pastebi, kad tokios pušys augo ir tebeauga būtent mūsų regione.

VDU Miškų ir ekologijos fakulteto miškotyrininkų tikslas – sukurti gausią duomenų bazę, kurioje būtų kaupiami mūsų regiono medžių populiacijai būdingi specifiniai DNR žymenys. Kai kurios šalys tokias duomenų bazes jau turi. Tai labai padėtų archeologams, randantiems senovinį daiktą, kurį visą ar jo dalį sudaro medis. “Tarkime, randamas kardas, kurio medinė rankena pagaminta iš Vokietijoje augusio medžio. Vadinasi, ginklas arba ten įsigytas, arba į kitą šalį pateko per mūšį, – aiškina D. Danusevičius, neabejojantis, kad duomenų bazė atveria tolesnių įdomių tyrimų galimybes, nustatant ir daug senesnių artefaktų kilmę.

Mokslininko teigimu, žinia, kad Lietuvos teritorijoje ir kitose Europos vietose augusios paprastosios pušies genetinės savybės reikšmingai skiriasi, svarbi ne tik fundamentinei miškotyrai, bet ir kitų krypčių mokslui, nes medis savyje turi ir gali atskleisti netgi daugiau informacijos nei gintaras.