13-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Apskaita ir finansai verslui 2022: darnumo link“ – idėjos ir sprendimai tvariai ateičiai
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakultetas lapkričio 10–11 d. organizavo 13-ąją tarptautinę mokslinę konferenciją „Apskaita ir finansai verslui 2022: darnumo link“. Mokslinio ir organizacinio komitetų pirmininkės prof. dr. Vilija Aleknevičienė bei doc. dr. Erika Besusparienė džiaugėsi dideliu susidomėjimu konferencija ir sustiprėjusia partneryste su verslo, viešojo sektoriaus ir konsultavimo institucijomis bei išreiškė viltį, kad mokslininkų pranešimai padės glaudžiau bendradarbiauti ir gerinti tarpusavio supratimą.
„Suinteresuotieji asmenys vis dažniau reikalauja, kad verslas teiktų kokybiškas, skaidrias, patikimas ir palyginamas ataskaitas klimato ir kitais aplinkos, socialiniais ir valdymo (ESG) klausimais. Todėl aktualu tęsti diskusijas ir mokslinius tyrimus, atskleidžiančius informaciją apie verslo darnumo principus ir praktikas, kurie savo ruožtu suteikia informacijos apie rizikas ir galimybes, susijusias su verslo darnumu. Investuotojai, ypač socialiai atsakingi, vis labiau vertina nefinansinę įmonių informaciją. Socialiai atsakingos įmonės gali padidinti savo vertę per laukiamus pinigų srautus, riziką ir kapitalo kainą, todėl jos rinkai turi teisingai ir laiku signalizuoti apie vykdomas ESG veiklas“, – atkreipdamos dėmesį į konferencijos temų aktualumą kalba prof. dr. V. Aleknevičienė ir doc. dr. E. Besusparienė.
Plenarinės sesijos metu Bukarešto Ekonomikos universiteto profesorius Albu Catalin Nicolae, kalbėdamas apie darnumo link vedantį naują apskaitos specialistų vaidmenį – nefinansinių ataskaitų teikimą – kėlė klausimą, ar apskaitos specialistai, net ir puikiai suprasdami nefinansinių ataskaitų svarbą, visada turi laisvę tai daryti. Prof. A. C. Nicolae atkreipė dėmesį, kad šios ataskaitos kartais gali atskleisti verslui nepalankią informaciją, todėl jų teikimas apskaitos specialistams gali tapti iššūkiu. Anot mokslininko, ataskaitų duomenų tikslumui ir kokybei, ypač kai jos susijusios su aplinkosaugos temomis, daug reikšmės turi teisinis reguliavimas, vietos valdžios institucijų požiūris, verslo įmonės savininkų nuostatos, ekonominio veiklos sektoriaus ypatybės ir auditorių darbas.
Liuksemburgo universiteto mokslininkė dr. Juliette E. Torabian, kviesdama permąstyti aukštojo mokslo vaidmenį siekiant tvarumo versle, atkreipė dėmesį į verslo etikos klausimą – kas turi pasikeisti, kad darnumo siekimas ir socialinė atsakomybė verslui taptų norma. Dr. J. E. Torabian siūlo kuo daugiau dėmesio skirti aukštųjų mokyklų studentų švietimui tvarumo klausimais. Mokslininkė įsitikinusi, kad jaunimui diegiant ir įtvirtinant darnumo link vedančias vertybes, palaipsniui keisis verslas ir visuomenė. Taip galima užtikrinti, kad pokyčiai vyks ne tik dėl vertybių stiprėjimo įmonių viduje, bet ir dėl spaudimo iš išorės – besikeičiančių visuomenės lūkesčių.
Panelinių pranešimų ir diskusijos metu daug dėmesio skirta rizikoms, kylančioms prekes importuojančiam ar eksportuojančiam verslui. Pranešėjos Enrika Naujokė, Ingrida Kemežienė ir Monika Bielskienė, turinčios didelę patirtį muitų ir mokesčių srityse, pristatė aktualias problemas. Keltas klausimas, ar atsakomybė įvertinant atitiktį muitinės reikalavimams dėl prekių tarifinio klasifikavimo, prekių kilmės ir prekių muitinės vertės nustatymo yra finansų ir apskaitos specialisto sritis. Diskutuojant aptarta, kokias problemas kelia pridėtinės vertės mokesčio reglamentavimas finansų ir apskaitos specialistams, dirbantiems prekes importuojančiame ir eksportuojančiame versle, kokios žinios ir gebėjimai yra reikalingi, kokios galimybės su muitinės sritimi susijusias žinias įgyti aukštojo mokslo ir studijų institucijose.
Specialioje sesijoje pristatytas Bioekonomikos plėtros fakulteto jaunųjų mokslininkų vykdomas „Erasmus+“ projektas „Skaitmeninė mokymosi platforma Z kartai: atvira prieiga prie TFAS“ su užsienio partneriais. Sukurta mokymosi platforma bus prieinama nemokamai nuo 2023 m. gegužės mėnesio. Šioje platformoje dėstytojai ir studentai ras mokomąją medžiagą, vaizdo įrašus ir atvejo analizes, parengtas pagal tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus.
Kitos konferencijos veiklos vyko darbinėse sesijose, kur įvairių šalių mokslininkai dalinosi tyrimų rezultatais verslo finansų, apskaitos ir audito, įmonės valdysenos srityse. Sekcijose daugiausiai dėmesio skirta valstybės biudžeto sudarymo, mokesčių ir socialinės atsakomybės klausimams. Konferencijoje buvo sprendžiami su Europos kursu susiję klausimai, vyko aktyvios mokslinės diskusijos.
Organizatoriai džiaugiasi, kad tarptautinė konferencija sulaukė itin didelio susidomėjimo, joje dalyvavo mokslininkai iš Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Liuksemburgo, Bulgarijos, Rumunijos, Turkijos ir gausus būrys Lietuvos mokslo ir studijų institucijų darbuotojų. Konferencijos metu daug dėmesio skirta inovatyvių ir į darnumą orientuotų apskaitos ir finansų̨ mokslo tendencijų pristatymui, pasidalinta naujais požiūriais, svarbiais didinant verslo konkurencingumą ir efektyvumą bei skatinant smulkaus ir vidutinio verslo bei viešojo sektoriaus partnerystę.
