VDU ŽŪA mokslininkai žemės ūkio mokslo srityje – produktyviausi šalyje, technologijos moksluose – treti tarp universitetų
Lietuvos mokslo taryba Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos užsakymu atliko šalies universitetų, mokslinių tyrimų institutų ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2019 metų mokslinės veiklos kasmetinį vertinimą. Iš viso vertinta beveik pusšimtis įstaigų. Formaliojo vertinimo suvestiniai rezultatai atskleidė svarų Žemės ūkio akademijos mokslininkų indėlį į tai, kad Vytauto Didžiojo universitetas pagal taškus, tenkančius vienam institucijos mokslininkų visos darbo dienos atitikmeniui, žemės ūkio mokslų srityje yra pirmojoje vietoje tarp visų vertintų įstaigų, o technologijos mokslų srityje užima trečiąją vietą tarp šalies universitetų.
Miškotyros genetikos srityje pastarąjį dešimtmetį dirbantis VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto profesorius Darius Danusevičius – vienas produktyviausių akademijos mokslininkų, kurių dėka žemės ūkio krypties mokslo rezultatai sulaukė tokio aukšto įvertinimo.
Tarptautiniuose ir nacionaliniuose projektuose aktyviai dirbantis D. Danusevičius pasakoja, kad palyginti su medicina, veterinarija, agronomija, į miškotyros sritį genetikos mokslas įžengė gerokai vėliau ir medžių genomo tyrimai visame pasaulyje proveržį išgyvena tik pastaruoju laiku. Šį proveržį labiausiai skatina dėl klimato kaitos kylantys pavojai miškams. „Miškų nykimo problema dėl žalingų aplinkos veiksnių ir klimato kaitos ypač aktuali Pietų Europos šalims. Todėl koordinuojant Prancūzijos mokslininkų grupei, drauge su Ispanijos, Italijos, taip pat Vokietijos, Austrijos, Rusijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Naujosios Zelandijos kolegomis ketverius metus drauge dirbome ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos HORIZON 2020 projekte „Miško medžių genetinių išteklių išsaugojimo optimizavimas ir tvarus naudojimas Europoje“ (Optimising the management and sustainable use of forest genetic resources in Europe)“, – pasakoja pašnekovas, atkreipiantis dėmesį ir į įgyvendinamą analogišką nacionalinį projektą, kurį finansuoja Lietuvos mokslo taryba. Tiriamas mūsų šalies genetinis miškų atsparumas aplinkos stresoriams. „Mums ypač rūpi dvi medžių rūšys – tai liepos ir klevai. Mūsų tikslas atrasti reliktines, prieš 5 – 6 tūkst. medžių augusias liepos ir klevo populiacijas, taip pat išsiaiškinti, kiek žmogus paveikė šių medžių genomą, kadangi į senuosius dvarų parkus šių medžių sodinukai veikiausiai buvo įsivežami iš užsienio“, – su moksliniu užsidegimu pasakoja D. Danusevičius, tarp atliktų darbų minintis ir Aplinkos ministerijos užsakymu su kolegomis įgyvendintus įvairius projektus. Pasak pašnekovo, tik laiko stygius neleidžia nuosekliai atsidėti ir dar vienai ypatingai sričiai – istorikams svarbiems reliktinių medinių daiktų medienos kilmės tyrimams.
VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė pastebi, kad aukštas įvertinimas – išskirtinio VDU ŽŪA mokslininkų produktyvumo įrodymas. „Žemės ūkio mokslų srityje esame patys produktyviausi ir treti metai lenkiame kitas žemės ūkio mokslų srityje dirbančias institucijas. Nors didžioji dalis mokslininkų dirba ir pedagoginį darbą, skaito paskaitas, veda seminarus, organizuoja studentų atsiskaitymus, vadovauja baigiamiesiems darbams. Visa tai, suprantama, užima labai daug laiko. Technologijos mokslo srityje pirmojoje pozicijoje šiais metais yra Vilniaus universitetas, antroje vietoje – Valstybinis mokslinių tyrimų instituto Fizikinių ir technologijos mokslų centras, nuo kurio atsiliekame nežymiu taškų skirtumu. Tačiau tarp universitetų technologijos mokslų srityje mokslininkų produktyvumu esame lyderiai.
Tokioje aukštoje pozicijoje technologijos moksluose išsilaikome ne pirmi metai, ir tai įrodo mūsų mokslininkų įdirbį šioje srityje. Esame vienintelė mokslo institucija, kurioje verslas ir valdžios institucijos gali gauti mokslo žiniomis grįstus atsakymus į kompleksinius žemės, miškų ir vandens ūkio bei kaimo plėtros vystymosi procese iškylančius klausimus – pradedant technologine pažanga ir baigiant naujų verslo modelių kūrimu“, – teigia A. Miceikienė.
VDU ŽŪA VDU Mokslo ir inovacijų departamento direktoriaus pavaduotojos doc. Juditos Černiauskienės pastebėjimu, Žemės ūkio akademijos mokslininkų kompetencijas atskleidžia įvairi veikla. Tai ir moksliniai straipsniai, publikuoti prestižiniuose mokslo leidiniuose, atspindintys mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos rezultatus, ir nacionalinė bei tarptautinė projektinė veikla, inovacijų diegimas verslo įmonėse bei ūkininkų ūkiuose , taip pat ekspertizės, taikomieji tyrimai, atliekami verslo ir viešojo sektorių užsakymais, inovatyvios praktinės rekomendacijos verslo įmonėms ir ūkininkams, išvestos naujos augalų veislės.
„Džiugu, kad aktyviai dirba tarpsritinės ir tarpkryptinės mokslininkų komandos, kurių tyrimų laukas aprėpia agronomijos, ekologijos ir aplinkotyros, mechanikos bei aplinkos inžinerijos, miškotyros, ekonomikos, vadybos ir kitų mokslinių krypčių mokslinius tyrimus. Šios komandos generuoja idėjas ir kuria inovacijas, kaipversle sukurti didesnę pridėtinę vertę, nes tai ir yra svarbiausias mūsų mokslininkų tikslas, prisideda prie žemės, miškų ir vandens ūkio bei kaimo plėtros politikos formavimo ne tik Lietuvoje bet ir Europos Sąjungoje“, – teigia J. Černiauskienė, atkreipianti dėmesį, kad kiekybiniu požiūriu VDU ŽŪA neturi galimybių pateikti tiek pat mokslinės produkcijos kaip didžiosios šalies mokslo įstaigos, nes žmogiškieji akademijos ištekliai santykinai nėra dideli. Tačiau akademijoje dirbantys mokslininkai daugeliu atvejų produktyvumu bei tarptautiškumu geba būti lyderiais.
