VDU ŽŪA Bandymų stoties eksperimentiniuose laukuose jau prasidėjo pirmieji pavasariniai lauko darbai
Šiais metais, kaip ir kasmet, stotyje numatoma vykdyti per 50 fundamentinių ir taikomųjų lauko bandymų prioritetinėse Žemės ūkio akademijos mokslų srityse, ypatingą dėmesį skiriant tyrimų aktualumui, jų svarbai Lietuvos žemės ūkiui ir ekonomikai.
Šiomis dienomis atliktas žiemkenčių pasėlių būklės vertinimas parodė, kad pasėliai peržiemojo gerai. Kovo 19- 22 dienų rytinio šaltuko metu kompleksinėmis ir azoto trąšomis jau patręšti Bandymų stoties žieminių kviečių ir žieminių rapsų eksperimentiniai laukeliai ir išlyginamieji pasėliai. Po dienos kitos į laukus išvažiuos ir žemės dirbimo bei sėjos technika.
Sinoptikai prognozuoja, kad artimiausiomis dienomis vidutinė paros temperatūra perkops + 5C , taigi, prasidės žiemkenčių vegetacija. Iš po ištirpusio sniego pasirodę žali augalai kovo mėnesį patyrė nedidelio šalčio ir saulės stresą, kuris sunaikino rudenį susiformavusią ir po sniegu „pavargusią“ lapiją, todėl dabar yra pakeitę savo spalvą ir atrodo ne taip patraukliai. Šaltis paveikė visus pasėlius, tik skirtingu intensyvumu. Tačiau tai yra įprastos Lietuviškos žiemos pasekmės ir nuogąstauti dėl to nereikėtų. Žinoma, turime įvertinti ir tai, kad per šalčio pažeistas augalo vietas lengviau pateks tiek ligų, tiek kenkėjų pradai. Žieminiai rapsai, kuriems vegetacijos pradžiai pakanka ir + 2C vidutinės temperatūros, jau dabar pradeda rodyti pirmuosius gyvybės požymius ir pradeda vegetuoti. Įšalo nėra, drėgmės pertekliaus taip pat, todėl agrometeorologinės sąlygos šiuo metu žieminiams rapsams yra palankios. Panaši situacija yra ir visoje Vidurio Lietuvoje. Žinoma, rapsų pasėliai skiriasi priklausomai nuo taikytos agrotechnikos, veislės, ypač sėjos laiko. Daugelis rapsų tyrėjų nurodo ypatingą veislių skirtybių įtaką žieminių rapsų atsparumui nepalankiems faktoriams ir derliaus formavimuisi. Hibridiniai rapsai ir šį pavasarį atrodo gyvybingesni, geresnės regeneracijos, mažiau paveikti stresų negu įprastos veislės. ŽŪA Bandymų stotyje įvertinus situaciją žieminių rapsų eksperimentų pasėliuose matyti, kad rapsų pagrindinė šaknis sveika, jau pasirodo pirmieji žali lapeliai, aišku, naudodami dar šaknies kalelyje sukauptas maisto medžiagų atsargas. Pasėlių tankumas yra arba optimalus – 20-25 vnt. m-2, arba šiek tiek didesnis – 30-35 vnt. m-2. Žieminiams rapsams pavasarį, skirtingai negu žieminiams javams, reikia daugiau azoto trąšų. Mat jų vegetacija prasideda anksčiau, ir jie šiuo tarpsniu labai sparčiai didina biologinę masę. Rapsams azoto reikia skirti 2,2 karto daugiau negu žieminiams kviečiams. Jie kiekvienai tonai sėklų išauginti sunaudoja apie 60 kg N. Pavasarį, pirmojo tręšimo metu, rapsams reikia skirti apie 60 proc. visos azoto trąšų normos. Šiuo laiku rapsai ne tik intensyviai auga, didina vegetatyvinę masę, bet ir kaupia maisto medžiagas tolimesniam augimui. Vėliau silpnesnius jų pasėlius reikėtų patręšti ir per lapus, siekiant padidinti būsimų šalutinių žiedinių stiebų pumpurų formavimąsi. Priimant sprendimą dėl pasėlių tinkamumo palikti juos ar ne tolesniam auginimui, pasėlių tankumo parametrai turi didelę reikšmę. Labai svarbu įvertinti ir pasėlio vienodumą, t. y. sveikų augalų tolygų pasiskirstymą. Nors vieningos metodikos, kaip tai nustatyti nėra, tačiau ilgametė ŽŪA mokslininkų patirtis ir kitų šalių augintojų praktika rodo, kad 7-10 vnt. m-2 tankumo žieminių rapsų pasėlis yra pajėgus išauginti 2,0-2,5 t ha-1 o atskirų veislių neretai ir dar didesnį sėklų derlių. Svarbu žinoti, kad žiemkenčių atsėjimas vasarojumi ne tik papildomai kainuoja apie 150 Eur ha-1, bet ir pavėlina kitų vasarojaus laukų sėjos laiką, mažina darbų kokybę. Kintančio klimato sąlygomis eilę pastarųjų metų kiekvienas žiemos mėnuo pateikia netikėtumų, tačiau pasirodo, kad laikantis mokslininkų rekomendacijų, griežtos rapsų auginimo abėcėlės, neigiamą meteorologinių sąlygų poveikį rapsams galima sumažinti iki minimumo.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties direktorius prof. habil. dr. Rimantas Velička.
