Agronomijos fakulteto jaunųjų mokslininkų konferencija 2021
2021 m. balandžio 22 dieną įvyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos organizuota kasmetinė studentų mokslinė konferencija „Jaunasis mokslininkas 2021“. Konferencija Agronomijos fakultete jau antrus metus vyksta nuotoliniu būdu. Tai turi savų privalumų ir trūkumų – studentai gali dalyvauti konferencijoje neatsitraukdami nuo darbų ūkyje, gali dalyvauti daugiau dėstytojų ir net keliose sekcijose, tačiau jau labai trūksta „gyvo“ susitikimo ir pabendravimo.
Konferencija prasidėjo VDU ŽŪA vicekanclerės prof. dr. Aušros Blinstrubienės sveikinimu, o ją atidarė Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė ir prodekanė mokslui ir plėtrai doc. dr. Zita Kriaučiūnienė. Toliau darbas vyko trijose sekcijose: dviejose Agronomijos, t. y. Augalininkystės ir Augalų apsaugos ir mityba specializacijų bei Augalinių maisto žaliavų kokybės ir saugos, kuriose pirmininkavo: doc. dr. Aušra Sinkevičienė (ADMI), dr. Edita Mažuolytė-Miškinė (ADMI), lekt. dr. Rita Čepulienė (ADMI), dokt. Aušra Rudinskienė (ADMI), dokt. Brigita Medveckienė (ŽŪMMI) ir dokt. Marius Lasinskas (ŽŪMMI). Sekcijose buvo pristatyti 26 pranešimai, kuriuos išklausė gausus būrys dėstytojų.
Agronomijos – Augalininkystės specializacijos sekcijoje skambėjo pranešimai apie žieminių kviečių sėklos normos pasirinkimo svarbą grūdų derlingumui. Buvo aptariama, kaip svarbu pasirinkti tinkamą žieminių rapsų veislę, kad augalai sėkmingai peržiemotų. Išgirdome, kaip biologinės kilmės preparatas veikia valdant septoriozės paplitimą. Viename iš pranešimų buvo aptarta spragšių lervų rūšinė sudėtis, individų gausumas, bei pasiskirstymas lauke. Jaukioje atmosferoje studentų ir dėstytojų buvo išrinktas geriausias sekcijos pranešimas „Skirtingų žieminio rapso veislių augimo bei pasiruošimo žiemoti palyginimas“, kurio autorius Mantas Mačėnas.
Agronomijos – Augalų apsaugos ir mityba sekcijoje dalyvavo gausus būrys jaunųjų mokslininkų bei dėstytojų – viso apie 40 dalyvių. Klausėmės 11 antros pakopos studentų pranešimų apie tirtas ne tik ekonominiu, bet ir agroekologiniu požiūriu aktualias žemės ūkio gamybos technologijas. Buvo aptariamos įvairios temos nuo tokių kaip išsaugoti nualintą ir eroduotą dirvožemį, kaip sumažinti trąšų kiekius naudojant biologinius preparatus iki akvaponikos. Šios ir kitos technologijos prisideda prie „Žaliojo kurso” tikslų bei padeda išsaugoti sveiką ir gyvybingą dirvožemį. Šioje sekcijoje akivaizdus lyderis buvo Donatas Samaitis, kuris puikiai parengė ir pristatė pranešimą tema „Skirtingų tarpinių pasėlių mišinių produktyvumas ir jų įtaka dirvožemio biologinėms savybėms” bei aktyviai įsitraukė į diskusijas. Toks studento aktyvumas ir lėmė, kad jis laimėjo geriausio pranešimo titulą sekcijoje.
Šiais metais, jau tradicija tapusioje „Jaunasis mokslininkas 2021“ mokslinėje konferencijoje, Augalinių maisto žaliavų kokybės ir saugos sekcijoje, nors ir nuotoliniu būdu, rytas prasidėjo šurmulingai, o konferencijos pabaigoje rezultatai džiugino tiek pranešėjų aktyvumu tiek pristatytų bei paskelbtų darbų įvairove bei rezultatais. Pasirinktos, jaunųjų mokslininkių, temos bei pristatyti rezultatai aktualūs šiandien, bei sudomino ne vieną klausytoją. Mokslininkės pristatė kaip juodagrūdės sėklos priedas įtakoja kvietinės duonos maistinę vertę ir kokybę, kaip makaronų kokybę įtakoja kanapių ir dilgelių lapų miltelių priedas, bei kaip sausainių maistinę vertę praturtina maltų topinambų žiedų priedas. Viena iš jaunųjų mokslininkių pristatė bei palygino vaistinio šalavijo žiedų ir lapų cheminę sudėtį bei aptarė skirtumus tarp jų. Viename iš pranešimų buvo palyginti Lietuvoje auginamų skirtingų veislių vynuogių sulčių ir išspaudų kokybiniai rodikliai. Sužinojome, kaip skirtingi terminio apdorojimo būdai įtakoja baltymų ir fenolinių junginių kiekį, avinžirnių, žirnių ir pupų miltų su priedais kokybę. Taip pat išgirdome kaip skirtingas obuolių, kviečių bei bambuko skaidulų priedas gali pagerinti duonos traškučių kokybę. Buvo pristatyti rezultatai kaip maltodekstrinas ir inulinas įtakoja džiovintų mėlynių sulčių miltelių kokybę bei antocianinų kiekį juose.
Augalinių maisto žaliavų kokybės ir saugos sekcijoje bene daigiausiai dėmesio susilaukė Miglės Vitkauskaitės mokslinis pranešimas apie tai kaip skirtingo poliškumo tirpikliai įtakoja didžiosios dilgėlės lapų ir šaknų fenolinių junginių ekstrahavimo efektyvumą. Mokslinio darbo išskirtinumas, pasirinkta žaliava, bei mokslininkės gebėjimas sklandžiai pristatyti ir diskutuoti lėmė lyderiaujančią poziciją ne tik sekcijoje, bet ir tapti lydere Agronomijos fakultete. Pranešėja ir jos pranešimas studentų mokslinėje konferencijoje „Jaunasis mokslininkas 2021” buvo pripažintas Agronomijos fakulteto geriausiu.
Šie metai buvo išskirtiniai ir tuo, kad jaunosios mokslininkės Jaunės Blažytės eksperimento ir pranešimo „Sausųjų medžiagų, tirpių sausųjų medžiagų, vitamino C ir fenolinių junginių kiekiai skirtingų veislių kriaušių vaisių luobelėje ir minkštime“ rezultatai bus publikuojami periodiniame moksliniame žurnale „Žemės ūkio mokslai“, kuris referuojamas tarptautinėse mokslo bazėse.
Sveikiname visus jaunuosius mokslininkus ir mokslininkes bei linkime sėkmingų atradimų ne tik moksle, bet ir gyvenime, garsinant ir puoselėjant Lietuvą bei prisidedant prie aplinkos tausojimo ir visuomenės gerovės, nes tai priklauso nuo kiekvieno iš mūsų!
Konferencijos organizatoriai: doc. dr. Zita Kriaučiūnienė, dr. Edita Mažuolytė-Miškinė, dokt. Aušra Rudinskienė, dokt. Brigita Medveckienė
