Pavasario darbuose: mokslininkų žinios ir naujausios technologijos
Įsibėgėjant pavasariui suplanuoti lauko darbai intensyvėja ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Mokomajame ūkyje. Tačiau šio ūkio misija išskirtinė – jame siekiama ne tik gauti derlių, bet ir propaguoti pažangų ūkininkavimą, diegti inovacijas, aktyviai bendradarbiaujant su mokslu ir agroverslu. Savo sukauptu žinių ir patirties „derliumi“ VDU ŽŪA Mokomasis ūkis nuolat dalijasi su Lietuvos žemdirbiais, organizuodamas jiems skirtus gyvus renginius, o šį pavasarį nesant tokios galimybės, kviečia su inovacijomis susipažinti nuotoliniu būdu.
„Aktyvus ūkio bendradarbiavimas su VDU ŽŪA mokslininkais ir agroverslo partneriais šiandien duoda tuos vaisius, kurias galime dalytis su kitais. Šiemet surengtoje pirmojoje lauko dienoje su mūsų verslo partnere UAB „Baltic Agro Machinery“ išbandėme inovatyvų trąšų barstytuvą. Tai visiškai kompiuterizuotas, palydoviniu ryšiu valdomas barstytuvas, kuriuo trąšos ne išcentrinės jėgos beriamos į išorę, o į vidaus pusę – taip, kaip rankiniu būdu darė mūsų seneliai. Beriant tokiu būdu trąšos tolygiau pasiskirsto, išvengiama pertręšimo, „sudūrimų“, chemikalų patekimo į vandens telkinius“, – partnerių suteikto naujos kartos agregato, kuriuo buvo patręšti žieminiai kviečiai, ypatumus komentuoja VDU ŽŪA Mokomojo ūkio vadovas Vladas Kurutis.
VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas Liakas pasakoja, kad praėjusi žiema nebuvo tipiška. Įprastai Lietuvoje pirmiau įšąla žemė, po to pasninga. Šią žiemą viskas buvo atvirkščiai – sniegas iškrito ant šiltos žemės. Jo danga susidarė stora – vietomis siekė 25 – 30 cm. Dėl to žiemkenčiams trūko ir šviesos, ir deguonies. Be to, po sniego sluoksniu buvo idealios sąlygos vystytis ligų sukėlėjams, labiausiai – snieginiam pelėsiui. Todėl, pasak pašnekovo, neturėtų stebinti tai, kad pasėliai pavasario sulaukė gerokai praretėję.
Ši priežastis paskatino Mokomajame ūkyje paankstinti žieminių kviečių tręšimą azotu. „Darbui pasirinkome trečiąją kovo dekadą. Tai gana ankstyvas laikas, nors kai kas Lietuvoje azotu šiemet tręšė ir kovo pradžioje. Tačiau abejočiau, ar tai buvo racionalu, kadangi augalų šaknys tuo metu dar bebuvo prabudusios dėl žemos temperatūros. Todėl yra rizikos, kad taip ir nepasiekę augalų šaknų dideli azoto kiekiai galėjo išsiplauti ir nukeliauti į gruntinius vandenis. Todėl Mokomajame ūkyje azotu tręšėme prieš pat prasidedant augalų vegetacijai, kuri šiemet prasidėjo balandžio pirmosiomis dienomis“, – tręšimo pasirinkimo laiką argumentuoja V. Liakas, pastebintis, kad pats tręšimo procesas iš šono galėjo atrodyti keistokai, nes, iš vakaro nukritus oro temperatūrai, trąšos buvo beriamos ant sniego. Iš tiesų darbui sąlygos buvo geros, nes į įšalusią žemę neįsispaudė technikos vėžės.
VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje jau numatytas ir kitas žiemkenčių tręšimo etapas.
Kadangi žieminiai kviečiai po šios žiemos yra išretėję, papildomai netręšiant dar apie 15 – 20 proc. stiebų natūraliai išnyktų per vasarą, ir derliaus nuėmimo metu vargu ar būtų galima tikėtis optimalaus pasėlių tankumo.
„Esamoje situacijoje rekomenduojama panaudoti biostimuliantus, kurie sustiprintų augalus ir šie neatmestų stiebų, t. y. vyktų kuo lėtesnis pasėlių retėjimas. Šiuo metu dirvos temperatūra dienos metu dar nesiekia 130 C. Dėl to nėra palankių sąlygų mikroorganizmų veiklai. O be mikroorganizmų augalai negali pasisavinti maisto medžiagų. Todėl dabar kai kuriuos elementus reikia įterpti pro augalų lapus. Taip augalams tarsi sudaroma iliuzija, kad maisto medžiagų pakanka ir galima palaukti šiltesnių orų neatmetinėjant dalies savo struktūrų. Kai tik oro temperatūra dieną ir naktį bus teigiama ir dirva šiek tiek sušils, VDU ŽŪA Mokomajame ūkyje žieminius kviečius pro lapus stiprinsime amino rūgštimis, fosforu, specifiniais mikroelementais – titanu, siliciu“, – aiškina V. Liakas.
VDU ŽŪA Mokomojo ūkio vadovo V. Kuručio teigimu, inovatyvus tręšimas – ne vienintelis šiame ūkyje vykstantis pavasarinis darbas, atspindintis mokslo ir verslo bendradarbiavimo sintezę.
„Šiuo metu, kai žemės ūkio mokslas vis aktyviau kalba apie bearimės žemdirbystės naudą, šį žemės dirbimo būdą išbandome drauge su savo partnere – UAB „Dojus agro“. Kelerius metus vyksiantis eksperimentas leis realiai įvertinti tradicinę ir naująją agrotechnologijas.
Pernai į neartą 7 ha plotą buvo pasėti kviečiai, šiemet plačiajuoste sėjamąja „Claydon“ partneriai joje pasėjo miežius su dobilų įsėliu. Kitąmet lauke liks tik dobilai, o po jų bus auginami žieminiai kviečiai.
Kai tik atlaisvės karantinas, kviesime lankytojus atvykti į Mokomąjį ūkį ir savo akimis palyginti, kaip atrodo tradicine ir bearime technologija skirtinguose laukuose auginami pasėliai. Mokslininkai savo ruožtu atliks tyrimus bei nustatinės, kokie azoto, kalio, fosforo parametrai šių laukų dirvožemyje, koks jo humusingumas, rūgštingumas. Taip pat bus vertinami ir derliai“, – pasakoja V. Kurutis.
VDU ŽŪA Mokomojo ūkio vadovas planuoja, kad vasaros pabaigoje gyvų renginių pasiilgusius ūkininkus jau bus galima pakviesti ir į dar vieną lauko dieną – UAB „Baltic Agro Machinery“ suteiktu inovatyviu kombainu, kuris dirba labai kokybiškai, Mokomajame ūkyje bus imamas daugiamečių žolių ir įsėlio derlius.
