Verslo ir mokslo forume nagrinėti Žaliojo kurso įgyvendinimo iššūkiai ir perspektyvos
Rugsėjo 21 dieną Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio Akademijoje (VDU ŽŪA) vyko forumas – tarptautinė konferencija „,Žaliasis kursas – gairės verslo ir visuomenės gerovei gerinti“ (,,Green deal: the way improving the well-being of society and business”). Tarptautiniai mokslo ir verslo lyderiai diskutavo ieškodami sprendimų, efektyvesniam gamtinių išteklių panaudojimui išsaugant biologinę įvairovę, mažinant taršą ir užtikrinant visuomenės gerovę vystant tvarią ES ekonomiką.
Į renginį dar besirenkančius dalyvius šeimininkai pasitiko ekspozicija, kurioje gerąja praktika ir patirtimi pasidalino įmonės, siūlančios natūralius produktus – Kanapių augintojus, perdirbėjus ir verslo inovatorius vienijanti organizacija KAPVIA bei rankų darbo vaisių ir uogų lakštus gaminanti įmonė „Dream Food“. Čia taip pat dalyvavo įmonės, siūlančios verslui inovatyvius sprendimus – UAB „Nando Labs“, vykdanti tyrimus chemijos srityje, teikianti chemijos žaliavas bei mokslines konsultacijas ir Lietuvos Žemės ūkio konsultavimo tarnyba, pristačiusi Taikomųjų inovacijų tyrimų ir rezultatų informacinę sistemą (TITRIS), tikslųjį ūkininkavimą ir integruotą augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinę sistemą (IKMIS).
Išskirtinė mokslo ir tarpdisciplininių žinių svarba
Verslo, mokslo ir politikos atstovai dalyvavo bendrose diskusijose, kuriose aptarė mokslo svarbą įgyvendinant strategiją „nuo lauko iki stalo“, kartu ieškojo būdų ir priemonių, kurios leistų užtikrinti sveiką ir aplinkai nekenksmingą maistą vartotojams bei užkirstų kelią maisto švaistymui. Forumo dalyviai daug dėmesio skyrė Europos Žaliojo kurso plėtros iššūkiams, kalbėjo apie investicijas į aplinkai neutralias technologijas ir novatoriškus verslo sprendimus.
Europos Komisija siekia iki 2030 m. sumažinti grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 55 procentais (palyginti su 1990 m. lygiu) ir tikisi, kad iki 2050 m. Europa taps pirmuoju pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynu. „Pagrindinis šių ambicingų tikslų vaidmuo yra rodyti mums kryptį, kuria turime žengti. Jeigu mes jų ir nepasieksime, tai nebūtinai reikš nesėkmę, nes progresas, kurį būsime padarę, mums leis atsidurti teisingame kelyje“, – sakė diskusijoje dalyvavusi Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro patarėja Kristina Simonaitytė.
Forumo dalyviams Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas išsakė nuogąstavimus, kad tyrėjų ateityje prognozuojamas maisto produkcijos smukimas Europos Sąjungoje gali stipriai padidinti pigių, netvarių maisto produktų importą iš trečiųjų šalių.
Pasak A. Macijausko, mūsų laukia dideli iššūkiai, o vieno paprasto recepto, kaip juos sėkmingai įveikti, kad užtikrintume biologinę įvairovę, taptume neutraliais klimatui ir pagamintume užtektinai maisto vartotojams, kol kas nėra. „Numatytus tikslus pasiekti galime, tačiau tam reikia daug investicijų ir didesnio mokslo įtraukimo. Mums reikia išsilavinusių ūkininkų, išmanios technikos tiksliajam ūkininkavimui, kas leistų sumažinti naudojamų pesticidų kiekį nuo 5 iki 10 kartų. Taip pat sistemų, kurios laiku atpažįsta augalų ligas ir kenkėjus“, – kalbėjo A. Macijauskas.
Europa – pirmasis pasaulyje neutralaus poveikio klimatui žemynas. Nuo iššūkio iki realybės
Šiandien tiek globaliu, tiek nacionaliniu mastu ieškoma būdų ne tik kaip prisitaikyti prie klimato krizės padarinių – dažnėjančių sausrų, potvynių ir kitų stichinių nelaimių, bet ir kaip tvariai užsiimti žemdirbyste, kad žmogaus ūkinė veikla neturėtų neigiamo poveikio mūsų aplinkai. Visgi, forumo dalyviai pripažino, kad šioje srityje dar turime daug ką nuveikti.
„Žemės ūkio sektorius yra per mažai skaitmenizuotas ir vis dar gana konservatyvus. Šiandien kalbame apie daugybę žingsnių, kuriuos turime žengti, jeigu norime tikros transformacijos. Turime žiūrėti plačiau, kad pamatytume, ką privalome padaryti“, – sakė „AgriFood Lithuania DIH“ ir Lietuvos klasterių tinklo direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė.
Pranešimą „Role of Water in Agricultural Spray Solutions” pristatęs UAB „Nando Labs“ vadovas Jonas Ignatavičius diskusijų metu taip pat atkreipė dėmesį, kad bene didžiausią iššūkį šiuo metu kelia žmonių mąstysena ir netikėjimas Žaliuoju kursu. „Mes jau nebegalime žengti atgal. Pokyčiai yra neišvengiami ir mes turėsime juos pasitikti. Įmonės, kurios imsis pirmųjų žingsnių, laimės daugiausiai, tačiau, žinoma, valdžia joms turi padėti“, – kalbėjo jis.
Ekonominio, aplinkosauginio ir socialinio tvarumo idėjos šiandien bene geriausiai pastebimos didžiulius geoterminės energijos išteklius turinčioje Islandijoje. Šios šalies sėkmės istorija forumo metu pasidalino prof. dr. Inga Minelgaitė (Islandijos universitetas), kuri skaitė pranešimą „Make Sustainability Stick for Society and Business: The role of societal culture. Case of Iceland“.
Diskusijose taip pat dalyvavo VDU ŽŪA profesorė Vilma Atkočiūnienė, Berlyno Humboldt universiteto, Leibnico žemės ūkio inžinerijos ir Bioekonomikos instituto atstovas Andreas Meyer-Aurich, Lietuvos Respublikos Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
Šio forumo tikslas – plėtoti diskusijas apie strateginius požiūrius, iššūkius ir galimybes vystant tvarią ES ekonomiką, verslo iniciatyvas, skirtas efektyviam išteklių naudojimui užtikrinant žiedinę ekonomiką bei biologinę įvairovę mažinant taršą, darančią poveikį vietiniams ir globaliems sprendimams siekiant užtikrinti visuomenės ir verslo gerovę.
Forume vykusios diskusijos parodė, kad mokslas, verslas ir valdžia mato tą pačią kryptį įgyvendinant Žaliąjį kursą. Tačiau dar turime rasti ir bendras priemones, prie kurių įgyvendinimo prisidėtų valdžia ir mokslas, o verslas imtųsi iniciatyvos įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus. Inovatyviais sprendimais forume pasidalinusios įmonės patvirtino tai, kad ėjimas Žaliojo kurso kryptimi tikrai įmanomas. Tik, akivaizdu, tam reikalingas bendradarbiavimas tarp verslo, mokslo ir valdžios sektorių bei tikėjimas tvaresne ateitimi.
Projektas „Komunikacijos priemonių, skatinančių efektyvų KPP taikymą inovacijų diegimui kaimo vietovėse, trumpųjų maisto grandinių plėtrai, LEADER bendradarbiavimo skatinimui ir tvariems bioekonomikos sprendimams, įgyvendinimas“ Nr. PLKT-KK-20-2-09779-PR001 finansuotas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
