Nauja fakulteto dekano kadencija
Rolandas Domeika – vienas pirmųjų, kuriam 1991-aisiais buvo įteiktas nepriklausomos Lietuvos valstybės heraldika paženklintas studijų Žemės ūkio akademijoje baigimo diplomas, liudijantis apie įgytą inžinieriaus pedagogo kvalifikacinį laipsnį. Iškart po to prasidėjo darbinė veikla inžinieriaus pareigose tuometėje Žemės ūkio mašinų katedroje. 1994 m. R. Domeika įgijo žemės ūkio technikos magistro kvalifikacinį laipsnį ir pradėjo doktorantūros studijas. 1998 m. apgynė daktaro disertaciją technologijos mokslų srityje. 1999 – 2001 metais buvo Žemės ūkio mašinų katedros lektorius, nuo 2004 m. – docentas. 2001 – 2003 metais R. Domeika dirbo Lietuvos ūkininkų sąjungos direktoriaus pavaduotoju, 2003 – 2004 metais – direktoriumi. 2004 – 2011 metais Žemės ūkio inžinerijos fakulteto prodekanas, 2011 – 2021 metais – šio fakulteto dekanas. Kartu su bendraautoriais yra paskelbęs daugiau kaip 15 mokslinių straipsnių derliaus nuėmimo mašinų darbo procesų analizės bei konstrukcinių ir technologinių parametrų optimizavimo, energetinių augalų nuėmimo ir paruošimo konversijai technologijų tematika.
Jums asmeniškai patraukliausia, įdomiausia mokslo sritis. Ir kodėl būtent ši?
Visos sritys yra savotiškai įdomios. Mokykliniame amžiuje labai patiko fantastiniai romanai ir domėjausi viskuo, kas susiję kosmosu. Vėliau įdomiausia tapo sritis, kurioje pradėjau dirbti ir tebedirbu iki šiol.
Bet domėjimasis kosminiais reiškiniais yra išlikęs iki šiol. Tuo metu, kai dar buvau jaunasis mokslininkas, gilinausi į rapsų derliaus nuėmimo specifiką, šia tema apgyniau ir daktaro disertaciją. Tolesnėje mokslinėje veikloje mokslinių interesų sritys išsiplėtė, gilinausi į įvairių žemės ūkio augalų, tarp jų ir energetinių, derliaus nuėmimo technologijas. Domėjimuisi būtent derliaus nuėmimo technologijomis didžiausią įtaką darė tai, kad esu profesoriaus emerito Liudviko Špoko mokinys. Jo vadovaujamoje mokykloje visada buvo dirbama šioje mokslo tyrimų srityje. Šiuo metu, kuomet gyvename skaitmenizacijos, robotizacijos, tvarių energijos šaltinių naudojimo, poveikio klimato kaitai mažinimo laikotarpiu, įdomiausia ir yra gilintis į tai, kas vyksta ir kas vyks ateityje, ypač žemės ūkio inžinerijos erdvėje. Taigi, domėjimasis mokslu nuolat kinta kaip ir pats gyvenimas.
Kuo Jūsų vadovaujamas fakultetas šiandien išskirtinis kitų Lietuvos (gal ir Europos) universitetų kontekste?
Visų pirma Inžinerijos fakultetas yra išskirtinis tuo, kad kito tokio tikrai nėra. Esame išskirtiniai savo istorija, kuri Žemės ūkio akademijoje skaičiuoja 75- uosius metus. Esame išskirtiniai savo misija, kuri siejasi su inžinerijos mokslų žinių sklaida, siekiant darnaus žemės, maisto ir vandens ūkio vystymosi. Esame išskirtiniai unikaliomis studijų programomis, kurios vykdomos net šešiose inžinerijos mokslų kryptyse. Esame išskirtiniai mokslo pasiekimais, savo doktorantais ir darbuotojais, turime įžymių mokslininkų, kurie yra pripažinti tarptautiniu mastu.
Kas fakulteto stiprybė, o kas „Achilo kulnas“?
Mano kaip dekano vienas svarbiausių uždavinių yra vienyti ir telkti fakulteto bendruomenės narius. Manau, kad fakulteto stiprybė yra fakulteto bendruomenės narių vienybėje. Šiuo metu „Achilo kulnas“ yra dabartinis studentų skaičius, tačiau dirbant kryptingai ir nuosekliai ir šio „kulno“ turėtų nelikti.
Kokius tikslus kaip dekanas esate sau išsikėlęs?
Svarbiausias tikslas – sutelkti fakulteto bendruomenę Inžinerijos fakulteto, Žemės ūkio akademijos ir viso universiteto strateginių tikslų įgyvendinimui. Tikiuosi, kad greitu laiku Inžinerijos fakulteto auditorijose ir laboratorijose šurmuliuos gausus būrys Lietuvos ir užsienio studentų, kad mokslinėse laboratorijose nestigs verslo subjektų užsakymų ir vykdomų tarptautinių projektų, kad fakulteto mokslininkai bus aktyvūs neformalaus tęstinio mokymo ir kvalifikacijos tobulinimo dalyviai. Kad visa tai vyktų fakultete ir yra mano kaip dekano tikslas.
Kokią fakulteto viziją matote po 5 – 10 metų?
Kandidatuodamas į Inžinerijos fakulteto dekanus fakulteto bendruomenei pristačiau fakulteto viziją: būti stipria ir pripažinta universitetine inžinerijos mokslų mokykla Baltijos regione ir už jo ribų, bendradarbiaujančia su stipriausiais inžinerijos mokslų atstovais Lietuvoje ir užsienyje, atvira naujovėms, jas kuriančia ir nuolat tobulėjančia.
Yra daug tiesos gerai visiems žinomoje lietuviškoje patarlėje: „Savame krašte pranašu nebūsi“. Nors aš manau, kad galima būti pranašu ir savame krašte, žinoma tikslas yra ir už jo ribų. Todėl ir fakultetą matau nuolat augantį, atvirą, tobulėjantį ir žinomą tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Su kuo ir kokiomis kryptimis planuojate stiprinti bendradarbiavimą?
Bendradarbiavimas visada vyko, vyksta ir vyks. Manau labai svarbūs yra tiek vidiniai, tiek išoriniai ryšiai. Viduje labai svarbu yra bendradarbiavimas tarp fakultetų: bendrų projektų paieška ir vykdymas, tarpkryptinių studijų programų kūrimas, tardisciplininių studijų dalykų esamose studijų programose įvedimas. Išorėje labai svarbu yra stiprinti bendradarbiavimą su socialiniais ir verslo partneriais tobulinant esamas studijų programas, kuriant naujas, diegiant mokslo inovacijas. Svarbu tinkamai išnaudoti jau sukurtą Inžinerijos studijų klasterį, vykdyti jo plėtrą. Analogiškos bendradarbiavimo kryptys labai svarbios ir tarptautinėje erdvėje tiek su kitų šalių universitetais, tiek su kitomis mokslo įstaigomis. Tai ir atsispindi fakulteto vizijoje.
Kokias matote savo fakulteto absolventų perspektyvas darbo rinkoje?
Iš viso per 75 inžinerijos mokslų gyvavimo Žemės ūkio akademijoje metus Inžinerijos fakultetas išleido daugiau kaip 20000 absolventų. Visi jie tikrai atrado savo vietą „po saule“. Deja, paskutiniais metais, gerokai sumažėjus studentų skaičiui, atitinkamai sumažėjo ir absolventų skaičius. Fakulteto absolventų poreikis vien Lietuvos darbo rinkoje yra daugiau kaip 10 kartų didesnis, negu paskutiniu metu jų yra išleidžiama. Dar bakalauro studijų metu vyksta savotiška konkurencija tarp įmonių dėl būsimųjų darbuotojų ir fakulteto studentai yra tiesiog „išgraibstomi“ praktikoms, o paskutiniame kurse – užimti nuolatinėms darbo vietoms. Motyvuočiausi studentai dar studijų metu savotiškai „užauga“ įmonėse atlikdami privalomas ir savanoriškas papildomas praktikas ir baigę studijas jau pradeda dirbti netgi vadovaujantį darbą.
Kuo užsiimate laisvalaikiu?
Laisvalaikiu turiu keletą pomėgių, bet tai priklauso nuo aplinkybių ir nuotaikos. Mėgstu plaukti, žinoma, priklausomai nuo metų sezono, uždarose arba atvirose erdvėse. Patinka keliauti, prioritetą teikiu vietoms, kuriose dar nesu buvęs. Dažniausiai skaitau detektyvus, fantastinius, nuotykinius romanus. Patinka gaminti kokybiškus ir skanius patiekalus, nes save laikau šiek tiek gurmanu. Patinka ir fotografuoti, nors paskutiniu metu šį pomėgį truputį apleidau.
Kokį savo mėgstamą posakį norėtumėte perduoti fakulteto bendruomenei?
Tai gal būtų ne posakis, bet J.V. Getės mintis: „Kiekvienas kenčia, kai dirba tik sau. Dirbdamas kitų labui, žmogus dalijasi su jais ir savo džiaugsmu.“. Tad ir palinkėti noriu kiekvienam fakulteto bendruomenės nariui dirbti mūsų visų labui.
