Dekanas Bernardas Vaznonis: Bioekonomikos plėtros fakultetas turi aiškią kryptį
Artėjant Naujiesiems metams tęsiame prieššventinių pokalbių ciklą su VDU Žemės ūkio akademijos fakultetų dekanais apie kadencijos iššūkius ir lūkesčius. Apie išsikeltus ateities tikslus ir laukiančius darbus mintimis dalijasi Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas doc. dr. Bernardas Vaznonis.
VDU Žemės ūkio akademijoje šiemet Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanu tapęs doc. dr. Bernardas Vaznonis akademijoje dirba nuo 2004 m. 2010 – 2020 metais ėjo Bioekonomikos plėtros fakulteto (prieš tai buvusio Ekonomijos ir vadybos fakulteto) prodekano pareigas, 2011 – 2018 metais buvo A. Stulginskio universiteto Senato narys, 2016 –2018 metais – Senato studijų komiteto pirmininkas. Nuo 2011 m. – docentas.
Vaznonis – Lietuvos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus įsteigtos akademiko Kazimiero Meškausko premijos jauniesiems mokslininkams ekonomistams 2010 m. laureatas.
Kokia Jums asmeniškai įdomiausia, įtraukiausia mokslo sritis? Ir kodėl būtent ji?
Domiuosi aplinkos ekonomikos bei žemės ūkio ekonomikos ir politikos problematika. Šios sritys patrauklios dėl dabartinio savo aktualumo. Žmogaus ūkinė veikla, vartotojiškumas sukuria daugybę aplinkos taršos, išteklių ribotumo ir klimato kaitos iššūkių, todėl reikalingi neatidėliotini sprendimai ir konkrečios politikos priemonės susidariusioms problemoms spręsti. Aplinkosauginiai instrumentai vis labiau integruojami ir į žemės ūkio politiką, o tai lemia darnų kaimo vietovių vystymą, galimybes alternatyvių veiklų plėtrai kaimo vietovėse (turizmui, rekreacijai, amatams ir kitiems smulkiesiems verslams). Kaip žmogų, nuo vaikystės turintį labai daug sąsajų su kaimo vietovėmis, minėti pokyčiai džiugina.
Kuo Jūsų vadovaujamas fakultetas šiandien išskirtinis kitų Lietuvos (gal ir Europos) universitetų kontekste?
Fakultetas turi aiškią kryptį – visa veikla orientuota į bioekonomikos plėtrą. Bioekonomika – nauja visų ekonominės veiklos sričių vystymo kryptis ir ateities tendencija labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse. Atsinaujinančių (biologinių) išteklių naudojimas siekiant ekonominės gerovės, beatliekinės gamybos ir vartojimo sistemos (žiedinė ekonomika), klimato kaitą sukeliančių emisijų mažinimas iškeliama kaip alternatyva šiuolaikiniam pasaulio ekonomikos modeliui, besiremiančiam bendrosios paklausos (vartotojiškumo) skatinimu, linijine ekonomika ir beatodairišku iškastinių išteklių naudojimu, lemiančiu klimato kaitą.
Kas šiandien Bioekonomikos plėtros fakulteto stiprybė, o kas – „Achilo kulnas“?
Fakulteto stiprybė – žmonės. Džiugina kolegų bendruomeniškumas, įsitraukimas į veiklas, novatoriškų idėjų gausa. „Achilo kulnas“ – visų šių veiklų viešinimas, kuriam, kaip kartais atrodo, nebelieka laiko. Kiti padaro žymiai mažiau, bet sugeba save įtaigiau pristatyti.
Kokius tikslus kaip dekanas esate sau išsikėlęs?
Atstovauti fakulteto bendruomenės interesams, siekti, kad fakultetas ir toliau išliktų savarankiškas, matomas ir gyvybingas patraukliomis studijų programomis, reikšmingais moksliniais tyrimais, tarptautiškumu, aktyviu fakulteto kolegų ir socialinių partnerių įtraukimu.
Kokią fakulteto viziją matote po 5 – 10 metų?
Ugdantis ateities darbo rinkai reikalingus profesionalus, tarptautiniu mastu tarpdisciplininiuose bioekonomikos ir kaimo vietovių vystymosi tyrimuose pripažintas Žemės ūkio akademijos padalinys, atviras naujovėms ir bendradarbiavimui.
Su kuo ir kokiomis kryptimis planuojate stiprinti bendradarbiavimą?
Prioritetas – partnerystės su verslo ir socialiniais partneriais, fakulteto absolventais stiprinimas. Labai svarbu įsiklausyti į jų pastabas dėl specialistų poreikio darbo rinkoje ir atsižvelgiant į jas tobulinti ir kurti naujas studijų programas. Ieškosime dar didesnių bendradarbiavimo galimybių vykdant bendrus projektus, socialinius partnerius įtraukiant į studijų procesą (paskaitų skaitymą, praktikų organizavimą, baigiamųjų darbų rengimą), studijų programų viešinimą.
Didelis dėmesys pastaruoju metu skiriamas tarptautiniam bendradarbiavimui. Su tarptautiniais partneriais vykdomi bendri mokslo ir studijų (Erasmus+) projektai, kartu vykdomos ir svarstomos naujos studijų programų vykdymo galimybės. Ypač daug vilčių dedama į proveržį dvigubo diplomo studijose.
Kokias matote savo fakulteto absolventų perspektyvas darbo rinkoje?
Darbo rinkai šiuo metu vis daugiau reikia specialistų, gebančių praktinėje veikloje taikyti verslo, vadybos, finansų teorines žinias ir jų pagrindu išugdytus gebėjimus. Fakultete rengiami darbo rinkoje ypač paklausūs apskaitos, finansų ir logistikos specialistai. Dauguma pirmosios pakopos studentų sėkmingai įsidarbina dar nebaigę studijų.
Darbo rinkoje taip pat trūksta specialistų, kurie ekonomiškai ir finansiškai galėtų pagrįsti žemės ūkio, maisto, pluošto ir bioenergijos produktų gamybos bei paskirstymo verslo ir politikos sprendimus, vertinti ir prognozuoti gamybos, rinkos bei investavimo riziką, inicijuoti ir diegti inovacijas vystant konkurencingą, socialiai atsakingą verslą ir kitas veiklas kaimo vietovėse. Siekiame šią nišą darbo rinkoje užpildyti rengdami žemės ūkio ekonomikos, vadybos ir kitų bioekonomikos verslų bei kaimo plėtros administravimo specialistus.
Kuo užsiimate laisvalaikiu?
Didžiausias pomėgis – žūklė, bet didžiausia žuvis dar nepagauta:) Taip pat mėgstu bet kokį kitokį buvimą gamtoje, keliones, kiną, grožinę literatūrą, protmūšius.
Kokį savo mėgstamą posakį norėtumėte perduoti fakulteto bendruomenei?
Mokslas – unikalus instrumentas, vienodai sėkmingai sprendžiantis ir kuriantis problemas. Tas pats pasakytina ir apie tikrus mokslininkus:)
