Žemės ūkis – reikšminga nacionalinio saugumo dedamoji
Siekis patenkinti globaliu mastu sparčiai didėjančios gyventojų populiacijos poreikį apsirūpinti maistu paskatino žemės ūkio procesų suaktyvėjimą visame pasaulyje – pagrindinis visų žemės ūkyje naudojamų technologijų tikslas yra padidinti maisto gamybą. Tačiau intensyvinant žemės ūkio gamybos procesus, dažnai neįvertinama dirvožemio išteklių svarba, kuri yra daug didesnė nei pati maisto gamyba.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto doc. dr. Vytautas LIAKAS
Chemikalų daugiau – efekto mažiau
Mokslininkai pirmieji pastebėjo, kad dirvožemio sveikata kenčia nuo netvarių technologijų. Ūkininkavimo praktika, kai daugiau dėmesio skiriama maisto gamybai kiekybiniu požiūriu, daro neigiamą poveikį pačiam dirvožemiui ir augalų produktyvumui. Netvari žemės ūkio veikla sukelia dirvožemio savybių pokyčius – fizikinius, cheminius bei biologinius. Intensyvi žemės ūkio veikla daro įtaką dirvožemio sveikatai ir produktyvumui dėl erozijos, sutankinimo ir druskėjimo procesų. Pagrindinė dirvožemio būklę trikdanti praktika, mokslininkų nuomone, yra neracionalus ir naujausiais moksliniais tyrimais nepagrįstas mechaninis žemės dirbimas, trumpos sėjomainos, neefektyvus trąšų bei pesticidų naudojimas.
Suprantama, kad šiuolaikinis žemės ūkis negali išsiversti be trąšų ir pesticidų. Europoje ūkininkavimo sistemos labai priklauso nuo pesticidų naudojimo. Tam, kad būtų užtikrintas derlingumas augalininkystėje ir gyvulininkystėje, ūkininkai kasmet sunaudoja vidutiniškai 340 000 – 370 000 tonų veikliųjų medžiagų (FAO STAT). Mokslininkai nustatė, kad dėl tokio intensyvaus pesticidų naudojimo dirvožemyje ir vandenyje, maiste bei pašaruose, taip pat žmonių organizmuose dažnai randama daugybė pesticidų likučių (EFSA, 2020). Iš 487 ES rinkoje patvirtintų veikliųjų medžiagų (EB, 2020) beveik 50 % yra bioakumuliacinės, 25 % patvarios dirvožemyje, 30 % turi didelį ūmų toksiškumą vandens organizmams ir 28 % įtariami kancerogeniniu poveikiu (PPDB, 2020). Šie skaičiai mokslininkams kelia rimtą susirūpinimą dėl pesticidų poveikio ekosistemai, gyvūnų ir žmonių sveikatai. Daugėja tyrimų, keliančių nerimą dėl pesticidų „kokteilių“ poveikio sliekams ir kitiems makro- faunos atstovams. Taip pat žinoma, kad pesticidai įvairiai veikia dirvožemio mikroorganizmus. Nereikia nė mokslininkų pastebėjimų, augintojai pastebi patys, kad
kasmet stiprinamos veikliosios medžiagos, naudojami sudėtingesni pesticidų deriniai, o augalų ligų ar kenkėjų problema neišsprendžiama ir kasmet tik aštrėja. Gali būti taip, kad dėl žmogaus veiklos, siekiant geresnių rezultatų, sutrinka naudingų ir patogeninių mikroorganizmų pusiausvyra. Sliekai ir mikroorganizmai atlieka pagrindinį vaidmenį, formuojant dirvožemio derlingumą, tačiau daugelio pesticidų, užteršiančių dirvą, poveikis lieka pakankamai neištirtas ir neaiškus. Dauguma pesticidų naudojami augalų vegetacijos metu, dėl to neatsitiktinai šiuo laikotarpiu dirvožemyje susidaro didžiausias likučių kiekis, galintis išlikti ilgai po panaudojimo ir bėgant metams kauptis dirvožemyje.
„Žaliojo kurso“ prioritetas – dirvožemio sveikata
Neatsitiktinai „Žaliojo kurso“ direktyvose numatoma iš esmės sumažinti cheminių trąšų ir pesticidų naudojimą. Kaip tai atsilieps ūkių ekonominiams rodikliams, dabar sunku spręsti, labai daug priklausys nuo to, kaip augintojai sugebės pasiruošti patys ir paruošti dirvožemius. Aišku viena, kad didėjant maisto poreikiui, turime išlaikyti dirvožemį sveiką ir produktyvų.
Pastaruoju metu daugelis augintojų diegia racionalias žemės dirbimo technologijas, kad sumažintų ne tik išlaidas, bet ir išsaugotų dirvožemį. Viena didžiausių šio meto problemų – dirvožemio erozija. Dažniausia dirvožemio erozijos priežastis – jo viršutinio sluoksnio pasislinkimas. Tai gali būti lėtas procesas, kuris tęsiasi gana nepastebimai, arba jis gali atsirasti nerimą keliančiu greičiu, kuomet sparčiai prarandamas viršutinis dirvožemio sluoksnis. Eroziją sukeliančių veiksnių dinaminis aktyvumas priklauso nuo išorės veiksnių. Tai – vanduo, ledas, sniegas, vėjas, augalai, gyvūnai ir t. t. Prieš kelis dešimtmečius praktiškai niekas nekreipė į tai dėmesio, o pastaruoju metu matome, kad netolygiai pasiskirstę krituliai kelia didžiulę grėsmę netinkamai tvarkomam dirvožemiui. Pvz., vasarą mėnesio kritulių norma gali iškristi per vieną dieną, toks vandens kiekis nesusigeria, o paprasčiausiai nubėga paviršiumi, nusinešdamas derlingą dirvožemio sluoksnį, Tai ypač dažnai nutinka taikant neracionalias žemės dirbimo technologijas. Kitas pavyzdys: esame įpratę, kad žiemą žemę dengtų sniegas, tačiau pastarosiomis žiemomis iškritęs sniegas laikosi labai trumpai, o su tirpstančio sniego vandens srautu nunešama ir tam tikra dalis dirvožemio bei maisto medžiagų. Taip pat pastarosiomis žiemomis pašalimus keičia atšilimai, atskilusias dirvos daleles nuneša vėjas arba vanduo. Prieš kelis dešimtmečius mokslininkai pastebėjo pagreitėjusią dirvožemio eroziją dėl žmogaus elgesio sukeltų priežasčių, tokių kaip intensyvus ir ekstensyvus žemės ūkis. Kai susijungia žmogaus veikla su gamtos reiškiniais, dirvožemio erozijos tempai tampa sunkiai kontroliuojami. Paspartėjusi dirvožemio erozija vertinama kaip svarbi žemės ūkio ir ekosistemos problema, sukelianti viršutinio dirvožemio sluoksnio
degradaciją, maistinių medžiagų praradimą, dirvožemio derlingumo sumažėjimą, uždumblėjimą ir eutrofikaciją.
Krizių atvejais importas neišgelbės
Neatsitiktinai dirvožemio erozija ir dirvožemio erozijos poveikis pasėlių produktyvumui tapo problema, patraukusia žemdirbių, aplinkosaugininkų ir apskritai visuomenės dėmesį. Nepaisant didelių investicijų į mokslinius tyrimus ir jų plėtrą, pasauliniai erozijos tempai dabar yra didesni nei bet kada anksčiau. Mokslinėse ataskaitose teigiama, kad daugiau kaip 24 % dirvožemių pasaulyje paveikti erozijos.
Lauko augalų derlingumo sumažėjimas dažnai siejamas su erozija, nes dirvožemiui praradus struktūrą, augalai blogiau įsišaknija, dirvožemyje sumažėja augalams reikalingo vandens atsargos, nekalbant jau apie organinių medžiagų praradimą ir maistinių medžiagų disbalansą.
Savaime suprantama, kad dirvožemio erozija turi įtakos žemės ūkio ekonomikai. Mokslininkai kai kurių produktų kainų didėjimą, vidutiniškai 0,4–3,5 % per pastaruosius kelis dešimtmečius, sieja su spartėjančiais dirvožemio erozijos tempais.
Mokslininkų ataskaitose pateikiami konkretūs derliaus pokyčių pavyzdžiai, susiję su augalų maistinių medžiagų praradimu, dirvožemio vandens atsargomis ir dirvožemio savybių pokyčiais. Aptariami dirvožemio nuostolių tolerancijos kriterijai, apžvelgiamas eroduotų dirvožemių produktyvumo atstatymas, atsižvelgiant į dirvožemio organinių medžiagų kiekį ir maistinių medžiagų poreikį.
Dirvožemis formavosi milijonus metų ir tarnavo daugybei civilizacijų. Jis maitina dabartinius planetos gyventojus ir turės patenkinti sparčiai augančios populiacijos maisto poreikius ateityje. Todėl daugelyje šalių žemės ūkis laikomas nacionalinio saugumo garantu, nes ištikus krizėms būtų sunku tikėtis maisto produktų importo – tektų pasikliauti vietiniu žemės ūkiu ir jame dirbančių žmonių kompetencija.
