Įsigaliojus naujajam Finansinės apskaitos įstatymui laukia pokyčiai
Autorės: Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros vedėja doc. dr. Dalia Juočiūnienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof. dr. Danutė Zinkevičienė
Netukus įsigalios naujos redakcijos Finansinės apskaitos įstatymas, taip pat Administracinių nusižengimų kodekso, Baudžiamojo kodekso, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai. Todėl svarbu šiems pokyčiams atitinkamai pasirengti bei suspėti laiku atlikti tam tikrus darbus.
Skatins palaipsniui visiškai atsisakyti popierinių apskaitos dokumentų
Jau gegužės mėnesį įsigalios naujos redakcijos Finansinės apskaitos įstatymas, kuris pakeis beveik 20 m. galiojusį Buhalterinės apskaitos įstatymą. Atnaujinti ankstesnįjį svarbiausią apskaitą reglamentuojantį dokumentą paskatino dabartiniu metu itin sparčiai vykstantys pokyčiai, susiję su apskaitos tvarkymo skaitmenizavimu, siekis suteikti daugiau laisvės patiems ūkio subjektams organizuoti apskaitos procesus bei savarankiškai pasirinkti tinkamas vidaus kontrolės priemones. Įstatymo pakeitimai turės įtakos visų ūkio subjektų, įskaitant ir ūkininkų ūkius, finansinei apskaitai bei metinių finansinių ataskaitų sudarymui. Taip pat įsigalios Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso pakeitimai, susiję su aplaidžiu ir apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu ir organizavimu, Pelno mokesčio įstatymo pakeitimai, susiję su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, atsisakant reikalavimo dėl dokumentų juridinės galios.
Tikslinant Buhalterinės apskaitos įstatyme vartotas sąvokas ankstesnis dokumento pavadinimas pakeistas į pavadinimą „Finansinės apskaitos įstatymas“, atsisakyta „buhalterio“ sąvokos, ją keičiant sąvoka „apskaitą tvarkantis asmuo“. Taip pat vietoje junginio „apskaitos politika“ pereinama prie sąvokos „ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka“. Tačiau visų šių sąvokų pakeitimai realių pokyčių apskaitos tvarkymui neturės.
Atsižvelgiant į vis spartesnius su apskaita susijusius kompiuterizavimo ir skaitmenizavimo procesus, įteisintos naujos nuostatos dėl apskaitos dokumentų. Dėl to keičiasi apskaitos dokumento apibūdinimas, apskaitos dokumentų parengimo tvarka ir pateikimo formos, dokumentų rekvizitai ir saugojimo tvarka, nustatytas elektroninių apskaitos dokumentų naudojimas, atsisakyta privalomo apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų pasirašymo, jei užtikrinamas informacijos apie įrašo taisymą atsekamumas. Nustatyta, kad ūkio subjektas neprivalo saugoti elektroninių apskaitos dokumentų, kai jie pateikti į informacinę sistemą „E. sąskaita“ arba, laikantis tam tikrų reikalavimų, – į veiklos valdymo informacines sistemas. Tokiu atveju ūkio subjektas kartu su kitais ataskaitinio laikotarpio apskaitos dokumentais turi išsaugoti į minėtas sistemas pateiktų elektroninių apskaitos dokumentų sąrašą. Šių nuostatų įgyvendinimas paskatins aktyviau naudotis valstybės informacinėmis sistemomis, mažinti ir palaipsniui visai atsisakyti popierinių apskaitos dokumentų naudojimo.
Būtina nustatyti, įdiegti ir taikyti vidaus kontrolės priemones
Įteisintos naujos nuostatos dėl apskaitos registrų. Atkreiptinas dėmesys, jog ūkinės operacijos apskaitos registruose turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos. Nors ūkio subjektai gali patys pasirinkti apskaitos registrų skaičių, sudarymo būdą ir formą, tačiau nauja tai, kad kiekvienas ūkio subjektas (išskyrus supaprastintą apskaitą pasirinkusius ūkio subjektus) privalomai turi sudaryti Didžiąją knygą, o ūkio subjektas, atliekantis grynųjų pinigų operacijas, – Grynųjų pinigų apskaitos registrą, pakeisiantį dabar naudojamą Kasos knygą. Siekiant užtikrinti duomenų atsekamumą nustatyta, kad apskaitos registre privaloma pateikti ūkinės operacijos datą ir užregistravimo apskaitos registre datą, unikalų įrašo numerį, operacijos turinį, dvejybiniu ar paprastuoju įrašu įrašytą sumą bei nuorodą į apskaitos dokumentą. Taigi, siekiant didesnio apskaitos skaidrumo ir patikimumo, būtina įvertinti, ar ūkio subjekto naudojamos skaitmeninės priemonės užtikrina duomenų atsekamumą ir nepakeičiamumą apskaitos registruose.
Vienas svarbiausių pasikeitimų yra tai, kad vadovas, organizuodamas apskaitą, privalo nustatyti vidaus kontrolės priemones ir užtikrinti jų taikymą. Taip pat apibrėžti ir būtini reikalavimai apskaitai. Atsižvelgiant į ūkio subjekto veiklos pobūdį ir poreikius, vadovas gali nustatyti lankstesnes ir reikalingas vidaus kontrolės priemones, kuriomis būtų užtikrinamas apskaitai keliamų reikalavimų laikymasis. Be to, liberalizuoti reikalavimai dėl inventorizacijos, atsisakant reikalavimo dėl jos privalomumo. Ūkio subjekto vadovas turi privalomai užtikrinti turto ir įsipareigojimų sąskaitų likučių pagrindimą inventorizacijos duomenimis tik tuomet, kai inicijuojamas nemokumo procesas arba kai priimamas sprendimas dėl ūkio subjekto likvidavimo, reorganizavimo arba pertvarkymo. Šiais atvejais inventorizacija turi būti atliekama nedelsiant. Kitais atvejais inventorizacija pasirenkama laisvai, kaip kontrolės priemonė, ir vadovas nustato jos atlikimo atvejus bei periodiškumą. Tačiau kartu nurodoma, kad apskaitos registrų duomenys turi būti pagrįsti faktiniais turto ir įsipareigojimų likučiais. Todėl šiuo metu būtina įsivertinti ūkio subjekte taikomas vidaus kontrolės priemones ir identifikuoti jų atitikimą nustatytiems reikalavimams, o nesant vidaus kontrolės priemonių, jas nustatyti, įdiegti ir taikyti.
Tikslas – mažinti šešėlį ir korupciją
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme atskirtos funkcijos bei atsakomybės tarp vadovo ir apskaitą tvarkančio asmens. Numatyta, kad už apskaitos organizavimą, įskaitant apskaitos dokumentų, registrų ir kitos apskaitos informacijos perdavimo užtikrinimą, kai keičiasi ūkio subjekto vadovas ar apskaitą tvarkantis asmuo, yra atsakingas ūkio subjekto vadovas bei aiškiai apibrėžtos vadovo atsakomybės sritys organizuojant apskaitą. Juridinio asmens vadovui nedraudžiama pačiam tvarkyti apskaitą. Tuo tarpu atsakomybė už apskaitos tvarkymą bei finansinių ataskaitų sudarymą nustatyta apskaitą tvarkančiam ir finansines ataskaitas sudarančiam asmeniui bei nurodytos jo funkcijos. Apskaitą tvarkantys asmenys ūkines operacijas turi registruoti laikydamiesi Finansinės apskaitos įstatyme ir apskaitos standartuose numatytų reikalavimų vadovo nustatyta ūkio subjekto ūkinių operacijų registravimo ir vertinimo tvarka. Atsiranda nauji reikalavimai apskaitos paslaugas teikiantiems ūkio subjektams nusistatyti apskaitos paslaugų teikimo organizavimo ir kontrolės tvarką ir jos laikytis.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad dėl atliktų pakeitimų ūkio subjektų apskaita taps lankstesnė, modernesnė, bus sukurtos prielaidos apskaitos procesų spartesniam ir platesniam skaitmenizavimui. Tai prisidės prie šešėlio ir korupcijos mažinimo.
