Mulčiavimas – priemonė dirvožemio derlingumui didinti
Lietuvoje išaugintų maisto produktų kokybė, apsirūpinimas maistu, sveika aplinka, biologinės įvairovės išsaugojimas, klimato kaitos mažinimas išsaugant dirvožemyje anglį didele dalimi priklauso nuo VDU Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto absolventų žinių bei kompetencijų. Šio fakulteto tarpkryptinės magistrantūros studijų programos Agroekosistemos studentai, įgyjantys ekologijos ir žemės ūkio žinių bei gebėjimų taikyti alternatyvias žemdirbystės sistemas žemės ūkio produkcijos gamybai, aktyviai dalyvauja ir įvairiose eksperimentinėse veiklose. Viena tokių veiklų – moksliniai tyrimai, atlikti dirvos mulčiavimui naudojant įvairias skirtingas organines liekanas.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros doc. dr. Rita Pupalienė
Augalinėmis liekanomis pasidengęs paviršius – gamtos sukurta dirvos apsauga
Daug aspektų, kurie padėtų palaikyti nemažėjantį dirvožemio derlingumą buvo žinomi ir aprašyti dar antikos laikais ir viduramžiais, tačiau vėliau, intensyvėjant žemės ūkiui, jų taikymo praktiškai atsisakyta. Tarp minėtų priemonių – ir sėjomainos, ir tręšimas mėšlu, tarpiniai pasėliai, neariminis žemės dirbimas. Griežtėjant aplinkosauginiams reikalavimams, brangstant trąšoms turime ieškoti alternatyvių priemonių. Augalinių liekanų panaudojimas dirvos mulčiavimui yra viena jų. Augalinėmis liekanomis padengtą dirvos paviršių matome visose natūraliose sausumos ekosistemose – nukritę lapai, spygliai, natūraliai nudžiūvę augalai neleidžia blogėti dirvožemio savybėms, palaiko nemažėjantį dirvos derlingumą. Agroekosistemose šią natūralią apsaugančią augalinių liekanų dangą galėtų pakeisti mulčiavimas.
Mulčiavimas – plati sąvoka. Mulčiavimą suprantame kaip dirvos paviršiaus padengimą įvairiomis medžiagomis: neorganinėmis, organinėmis, pagamintomis specialiai ar tiesiog gamybos metu susidarančiomis organinėmis / augalinėmis liekanomis. Mulčiavimu vadiname ir žemės dirbimą, kai supurenamas plonas viršutinis dirvožemio sluoksnis, suardant dirvožemio kapiliarus ir mažinant drėgmės išgaravimą iš dirvožemio. Gyvasis mulčias – tarpueiliuose tarp pagrindinio augalo eilučių auginami augalai, uždengiantys dirvos paviršių, panaudojantys augalų maisto medžiagas, taip mažindami jų išsiplovimą iš dirvos. Kalbant apie mulčiavimą dažniausiai įsivaizduojame, kad mulčiuoti galima gėlynus, dekoratyvinių augalų plotus, ir mulčiuojama dekoratyviniais tikslais, nepamirštant ir kitų mulčiavimo privalumų. Visi žinome apie galimybę mulčiuoti braškių tarpueilius ar tarpueilius medelyne, auginant sodinukus. Daugelyje šalių populiarus mulčiavimas įvairiomis medžiagomis auginant daržoves.
Atliktų tyrimų rezultatai mulčiavimui dega žalią šviesą
Lietuvoje mulčiavimas pasėliuose nėra populiarus. Mokslinių tyrimų, mulčiavimui naudojant įvairias organines liekanas, Lietuvoje yra atlikta nemažai. Išbandytos įvairios medžiagos: šiaudai, durpės, pjuvenos, dažnai pjaunama vejų žolė, rapsų žalioji masė, grikių lukštai, šiaudų ir saulėgrąžų lukštų granulės. Seniai žinomi ir naudojami mulčiavimui javų šiaudai. Mokslininkai rekomenduoja verčiau pasirinkti kviečių šiaudus, nes miežių šiaudai pasižymi stipresniu alelopatiniu poveikiu dėl irimo metu išsiskiriančių didesnio fenolinių junginių kiekio. Šiaudai gana gerai atlieka įvairias mulčio funkcijas – reikšmingai mažina dirvos temperatūrą vasaros metu ir palaiko ją pastovesnę, palaiko esmingai didesnį dirvos drėgnumą, didina organinės anglies atsargas dirvožemyje, reikšmingai mažina trumpaamžių piktžolių dygimą, daugiamečių piktžolių dygimą ir atžėlimą, gerina dirvožemio biologines savybes. Mulčiavimui rekomenduojama rinktis šiaudus, neužterštus piktžolių sėklomis – t. y. iš nepiktžolėto pasėlio.
VDU Žemės ūkio akademijos profesoriaus Vaclovo Bogužo ir kitų VDU ŽŪA mokslininkų nuomone, auginant javus su dobilų įsėliu, po javų derliaus nuėmimo paskleidus šiaudus, kartu pasklidusi dobilų žalioji masė gerokai pagerintų šiaudų mineralizaciją ir pasitarnautų dirvožemio derlingumo gerinimui daugiau nei tik paskleisti šiaudai.
Jeigu šiaudų turime kiekviename ūkyje, auginančiame javus, ir dalį jų galime panaudoti kaip mulčią kitoje vietoje / lauke – ne tik ten, kur jie augo, tai durpes ar pjuvenas tenka pirkti, o jų kaina yra gana nemaža. Durpės mulčiavimui geriausiai tinka vidutiniškai susiskaidžiusios žemapelkių, nerūgščios, ypač jeigu dirvožemis mulčiuojamame lauke linkęs rūgštėti. VDU Žemės ūkio akademijoje tyrimų metu nustatyta, kad durpių mulčias daržovių pasėliuose labai gerai atliko visas mulčio funkcijas. Dėl alelopatinio poveikio ir lėto skaidymosi pjuvenas mulčiavimui rekomenduojama naudoti daugiamečių augalų plotuose – auginant sodinukus, aktinidijas, kitus sodo augalus. Daržovės šviežiomis mišriomis medienos pjuvenomis mulčiuotuose pasėliuose augo blogiau, jų derlingumas buvo esmingai mažesnis, palyginti su nemulčiuotais pasėliais. Piktžolės čia taip pat beveik neaugo. Jeigu turime galimybę gauti pjuvenų, jas galima palaikyti mažiausiai vienerius metus perkasant bent 1 kartą ir tokios pjuvenos puikiai tiks mulčiavimui netgi daržovių pasėliuose. Palaikytos (nešviežios) pjuvenos nebeturi stipraus alelopatinio poveikio augalams.
Vokietijoje buvo tirtas susmulkintų krūmų liekanų mulčio panaudojimas įvairių žemės ūkio augalų pasėliuose ekologinėje žemdirbystės sistemoje. Esminės įtakos derlingumui nenustatyta, tačiau mulčiuotuose laukeliuose rasta esmingai mažiau piktžolių, geriau išsaugota dirvožemio drėgmė visą augalų vegetacijos laikotarpį. Ilgalaikis mulčio naudojimas gali pasitarnauti mažinant dirvožemio eroziją, didinant organinės anglies kiekį dirvožemyje, ypač auginant augalus plačiais tarpueiliais.
Alternatyva brangstančioms trąšoms
Didėjant trąšų kainoms aktualu ieškoti alternatyvių augalų maisto medžiagų šaltinių. Pjaunant vejų žolę galima ją skleisti vietoje, bet jeigu tai nepriimtina, galima ją rinkti ir naudoti kaip mulčią arba kompostuoti. Atliekant kelerių metų tyrimus, dažnai pjaunama vejų žolė pasirodė kaip pats geriausias mulčias beveik visų sodo ir daržo augalų mulčiavimui. Ir šį mulčią naudojant reikia turėti žinių. Jeigu mulčiuojame esant sausam orui, žolės mulčio viršus sudžiūsta, sudarydamas beveik vientisą dangą, o apatinis sluoksnis yra, mineralizuojasi, aprūpindamas augalus maisto medžiagomis. Po mulčio sluoksniu randama daug sliekų, esmingai padidėja dirvožemio biologinis aktyvumas (gausėja mikroorganizmų, didėja fermentų aktyvumas). Žole mulčiuotų daržovių derlingumas padidėja apie 2 kartus. Žolės mulčias greitai suyra, antroje vasaros pusėje likusio jo sluoksnio nebepakanka piktžolių sudygimui ir atžėlimui efektyviai mažinti ar drėgmės išgaravimui iš dirvos mažinti. Todėl vasaros viduryje galima papildyti mulčio sluoksnį. Mulčiavimui galima naudoti ir retai pjaunamą pievų žolę – jeigu negąsdina galimybė užteršti daržo dirvos subrendusiomis piktžolių sėklomis. VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams ekologiniame ūkyje teko stebėti peraugusia pievos žole mulčiuotas bulves, kurių derlingumas buvo apie 2 kartus didesnis, palyginti su nemulčiuotomis. Dirvoje, kurioje gausu mikro ir makroorganizmų, piktžolių sėklos greičiau praranda daigumą ir nebekelia grėsmės pasėliui.
Mulčiavimui gali būti naudojami kompostai, pagaminti iš įvairių organinių liekanų. Kompostų ruošimas ūkyje padėtų apsirūpinti vertingomis organinėmis trąšomis su įvairaus panaudojimo galimybe. Kompostas – ne tik mulčias, trąša, bet ir svarbi dirvožemio biologinio aktyvumo didinimo priemonė.
Mulčiavimas šiaudų, saulėgrąžų lukštų granulėmis geras tuo, kad pakanka vienu sluoksniu paskleistų granulių ir drėgmės, kuri gaunama iš rasos, kad dirva būtų padengta vientisu mulčio sluoksniu, efektyviai mažinančiu daržovių pasėlio piktžolėtumą, saugančiu drėgmę dirvožemyje ir palaikančiu pastovesnę dirvožemio temperatūrą. Iš augalinių liekanų pagaminus granules, jas galime laikyti ir panaudoti vėliau, jas lengva tolygiai paskleisti.
Daugelis augalų ir jų liekanų pasižymi alelopatiniu poveikiu – minėtas saulėgrąžų lukštų mulčias, grikių lukštų, rapsų žaliosios masės mulčiai. Grikių lukštų mulčias stabdė tiek piktžolių, tiek ir daržovių augimą ir net vienerius metus jo nebenaudojant išliko jo neigiamas poveikis daržovių derlingumui. Grikių mulčio nerekomenduojamae naudoti daržovių pasėliuose, nors tam reikėtų tolimesnių išsamesnių tyrimų. Galima daryti prielaidą, kad šios liekanos tiktų daugiamečių augalų mulčiavimui ar maišant su kitomis liekanomis. Dar vienas grikių lukštų mulčio trūkumas – jį lengvai nupusto stipresnis vėjas. Rapsų žaliosios masės mulčias reikšmingai mažino piktžolių dygimą ir atžėlimą, tačiau esmingai didino svogūnų derlingumą, palyginti ne tik su nemulčiuotais, bet ir su kitais mulčiais mulčiuotais laukeliais. Po šiuo mulčiu buvo gausu sliekų, kurių masė buvo esmingai didesnė, palyginus sliekų masė kitais mulčiais mulčiuotuose laukeliuose. Saulėgrąžų lukštų granulės esmingai mažino piktžolių masę, palyginus su nemulčiuotais laukeliais ir panašiai, kaip ir kiti eksperimente tirti organiniai mulčiai. Svogūnų derlingumas mulčiuojant saulėgrąžų lukštais buvo esmingai didesnis, palyginus su svogūnų derlingumu nemulčiuotuose laukeliuose, bet neesmingai didesnis, palyginus su žole ir šiaudų granulėmis mulčiuotais laukeliais.
Svarbu suspėti iki piktžolių dygimo piko
Didėjantys aplinkosauginiai reikalavimai, būtinybė mažinti CO2 emisiją skatina ieškoti galimybių naudoti mulčius auginant augalus dideliuose plotuose. Būtinybė įvairinti sėjomainas įtraukiant į jas pupines daugiametes žoles suteikia galimybę žaliąją masę arba dalį jos panaudoti mulčiavimui. LAMMC Joniškėlio bandymų stotyje dr. Aušros Arlauskienės ir kitų mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad pirmosios pjūties žolę išvežant, o antrosios ir trečiosios – panaudojant mulčiavimui, po to dvejus metus auginant javus, padidėja bendras sėjomainos grandies augalų derlingumas.
Koks turėtų būti mulčio sluoksnio storis, kad jis gerai atliktų savo funkcijas? Jeigu mulčiavimui naudojami lauke augusių javų šiaudai – visas jų kiekis ir paskleidžiamas lauke. Jeigu mulčiai atvežami iš kitur ir skleidžiami – sluoksnio storis turėtų būti apie 5-10 cm, daugiamečiams augalams gali būti storesnis, iki 20 cm.
Kada mulčiuoti? Po sėjos ar sodinimo. Piktžolių dygimas intensyviausias gegužės viduryje – birželio pradžioje, todėl pasėjus ar pasodinus daugelį vėlyvesnės sėjos augalų, iš karto reikia mulčiuoti. Sėjant labai anksti, galima mulčiuoti vėliau, kai dirva šiek tiek įšyla, nes mulčias neleidžia dirvai įšilti greitai.
