Melioracijos būklė svarbi ne tik žemės ūkiui, bet ir šalies gynybai
Lietuvoje bendras sausinamasis plotas sudaro 2978 mln. ha. Drenažu sausinama 2575 mln. ha šio ploto. Melioracijos griovių ilgis driekiasi net 62733 km. Ne mažiau įspūdingas ir rinktuvų ilgis, kuris sudaro 268080 km, o sausintuvų ilgis net daugiau nei milijoną kilometrų –1323770 km. Taip pat didelis skaičius ir drenažo sistemų. Jų suskaičiuojama apie 567399 vienetai. Visa tai sunku įsivaizduoti, kadangi melioracijos inžineriniai statiniai yra po žeme ir mes jų nematome. Nedaugelis žino, kad dirbamuose laukuose praktiškai kas 16–22 metrus yra pakloti sausintuvai, surenkantys vandenį sniego tirpsmo metu bei po lietaus prasifiltravusį vandenį per gruntą nuvedantys iki rinktuvų, o jais surinktas vanduo toliau teka į griovius, upes ar kitus vandens telkinius. Drenažas sausina ne tik žemės ūkio laukus, bet ir kelių, geležinkelių infrastruktūrą, gyvenvietes, neretai ir miestų urbanizuotas teritorijas. Taip pat drenažas gali pasitarnauti ir valstybės gynybai siekiant apsunkinti priešo technikos judėjimą invazijos metu.
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Inžinerijos fakulteto katedros Vandens inžinerijos katedros doc. dr. Vilimantas Vaičiukynas
Drenažo sistemų susidėvėjimo laipsnis Lietuvos teritorijoje nevienodas
Drenažo reikšmę kelių, geležinkelių, miestų, miestelių infrastruktūrai suprasti sudėtinga, kadangi jo paprasčiausiai nesimato. Tačiau drenažo poveikį ypatingai gerai pamatome ir įvertiname, kai pavasarį, rudenį, šiltą žiemą ar lietingą vasarą užsemiamos teritorijos, grioviai išsilieja iš savo vagų. Kaip ir kiekvienas statinys, taip ir drenažo sistemos dėvisi. To pasekmes dažniausiai ir matome žemės paviršiuje. Drenažo sistemų susidėvėjimo laipsnis Lietuvoje nevienodas. Tai patvirtino dar 1998–2004 metais atlikti drenažo sistemų gedimų tyrimai. Tai, kad procesas nesustoja, patvirtino 2018–2021 metais atlikti tyrimai. 1998–2004 metais mokslininkai tyrinėdami drenažo sistemų būklę nustatė, kad yra reikšminga koreliacija tarp drenažo eksploatacijos laiko ir drenažo gedimų. Nustatyta, kad mažiausiai gedimų pasitaiko Vidurio Lietuvoje, t. y. Joniškio raj., Akmenės raj., Šiaulių raj., Pakruojo raj., Pasvalio raj., Biržų raj., Radviliškio raj., Raseinių raj., Kėdainių raj., Jurbarko raj., Jonavos raj., Kauno raj., Vilkaviškio raj., Marijampolės raj. Visuose šiuose rajonuose reljefas lygus. Vidutinės sąlygos gedimams yra Rokiškio raj., Kupiškio raj., Anykščių raj., Ukmergės raj., Kaišiadorių raj., Prienų raj., Alytaus raj., Mažeikių raj., Skuodo raj., Kretingos raj., Klaipėdos raj., Šilutės raj., Tauragės raj. Pati didžiausia drenažo gedimų tikimybė yra kalvotuose rajonuose. Taip pat didelė drenažo sistemų gedimų tikimybė sausinamuose plotuose, kuriuose vyrauja dulkiški arba geležingi gruntai.
Remonto sėkmę lemia technologinis nuoseklumas
Drenažo sistemų gedimai gali būti įvairūs. Juos lemia ne tik reljefas, dirvožemio sudėtis, bet ir kiti faktoriai – darbo ir medžiagų kokybė, drenuoto lauko dirbimo intensyvumas, griovių, į kuriuos nuvedamas vanduo iš drenažo sistemų, priežiūra, agromelioracinės priemonės ir kt. Visi šie faktoriai daro didelę įtaką drenažo sistemų ilgaamžiškumui. Tačiau šito nereikėtų išsigąsti. Kaip ir kiekvieną statinį ar inžinerinį tinklą, drenažo sistemas galima remontuoti, rekonstruoti, pabandyti praplauti, netgi perkloti iš naujo atsižvelgiant į klojimui reikalingas medžiagas, drenuojamo sklypo ribas, auginamas kultūras ar kitas sausinamoje žemėje vykdomas veiklas.
Atliekant drenažo sistemų remontą, kaip ir rekonstruojant bet kokį kitą statinį, reikia laikytis atitinkamo technologinio nuoseklumo. Prieš remontuojant drenažo sistemą būtina įsitikinti, ar griovys, į kurį bus nuvedamas vanduo iš remontuojamos ar rekonstruojamos drenažo sistemos, yra pajėgus nuvesti į jį atitekantį vandenį. Jeigu griovys priaugęs medžių, drenažo ištekėjimo žiotys užneštos arba jų apačia lygi su griovyje susikaupusiomis sąnašomis, investuoti į drenažo sistemos remontą neverta, nes tai neduos laukiamo efekto. Krūmų, medžių iškirtimas nedideliame ruože laukiamo efekto greičiausiai taip pat neduos, kaip ir sąnašų pavalymas vien ties žiotimis. Norint, kad drenažo sistema veiktų efektyviai ir apsimokėtų ją remontuoti ar rekonstruoti, būtina pirmiausia išsivalyti griovį.
Dar vienas svarbus veiksnys – remontuojamos ar rekonstruojamos drenažo sistemos būklės įvertinimas. Tai ypatingai svarbu remontuojant, rekonstruojant (keičiant) rinktuvus. Šiuo atveju reikšminga išsiaiškinti bent 50–60 proc. drenažo sistemos sausintuvų būklę, t. y. nustatyti jų užnešimo laipsnį (kokia dalis drenažo vamzdelio užnešta). Suprantama – visus drenažo sistemos sausintuvus atsikasti ir juos pakeisti būtų sudėtinga, todėl sąnašų pašalinimui galima naudoti sausintuvų praplovimą, kuris šiandien tampa vis populiaresnis, ypatingai stambiuose ūkiuose. Dabartinė praplovimo technika leidžia praplauti ir 5 cm skersmens drenažo vamzdelius, surasti jų gedimo vietas lauke centimetrų tikslumu, taip pat ir gedimo gylį iki 10 cm tikslumu. Ši technologija nėra nauja, bet, palyginti su ankstesniais laikais naudota technika, pastaruoju metu ji labai patobulėjo. Neišsiaiškinus situacijos ar nepraplovus sausintuvų yra didelė tikimybė, kad gedimai kartosis vis dažniau.
Vanduo žemės paviršiuje gali laikytis ne vien dėl drenažo sistemos gedimo. Seniai žinoma, kad vanduo gali telkšoti reljefo žemumose ir dėl grunto sutankinimo (nelaidaus pado susidarymo), sunkios technikos judėjimo arba dėl paviršiaus kolmatacijos, kai smulkios grunto dalelės užkemša vandens takus, kuriais vanduo teka iki drenažo vamzdžių. Todėl remontuojant ar rekonstruojant drenažo sistemas svarbu ne tik pakeisti sulūžusius ar užneštus drenažo vamzdžius, bet ir supurenti žemės paviršių remontuojamos ar rekonstruojamos drenažo sistemos plote. Tam dažniausiai taikomas gilusis arimas, gilusis purenimas, kurminimas.
Lyderystės gerinant drenažo sistemų būklę turėtume imtis visi
Ūkininkus ir kitus naudos iš melioracijos sistemų gavėjus norėtųsi paraginti imtis lyderystės gerinant drenažo sistemų būklę, nes jų veikimo efektyvumas priklauso tik nuo mūsų visų. Melioracijos grioviai, 12,5 cm diametro ir didesni drenažo rinktuvai yra valstybės nuosavybė, kurią, remiantis Melioracijos įstatymu, patikėjimo teise valdo savivaldybės. O valstybė esame mes visi. Valstybė ne visada galės skirti pakankamai lėšų melioracijos sistemų priežiūrai, nes jų reikia ir kitoms sritims, todėl būtų atsakinga visiems imtis iniciatyvos ir patiems prisidėti prie efektyvaus drenažo sistemų veikimo Lietuvoje užtikrinimo.
