Bioekonomikos potencialas: sinergijos tarp teorijos ir praktikos paieška
Gegužės 4–5 dienomis vyko trečioji tarptautinė mokslinė konferencija „Sustainable Bioeconomy Development 2022: Theory and Practice“. Vytauto Didžiojo akademijos Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto kartu su Latvijos gyvybės mokslų ir technologijų universitetu organizuotas renginys pritraukė užsienio mokslininkus ir universiteto bendruomenę. Plenarinėje sesijoje ir trijose sekcijose pranešimus skaitė ir stendinius pranešimus pristatė socialinių mokslų ekspertai, panelinėje diskusijoje patirtimi dalinosi mokslininkai bei savivaldybių atstovai.
Plenarinėje sesijoje savo žiniomis ir įžvalgomis su konferencijos dalyviais dalinosi prof. dr. Irina Pilvere, dr. Lucia Rocchi, dr. Marius Lazdinis, dr. Martin Greimel, Bernhard Kastner. Pranešimais buvo siekiama skatinti diskusiją darnios bioekonomikos plėtros klausimais. Daugiausiai dėmesio skirta politikos priemonėms. Pirmoji pranešėja prof. dr. I. Pilvere pristatė Latvijos bioekonomikos strategijos 2030 m. įgyvendinimo priemonių įvertinimą. Nustatyti keli pagrindiniai artimiausios ateities tikslai: užimtumo pažanga ir išlaikymas bioekonomikos sektoriuose; bioekonomikos produktų pridėtinės vertės didinimas ir bioekonomikos eksporto vertės didinimas. Antroji pranešėja dr. L. Rocchi kalbėjo apie Europos bioekonomikos strategiją ir 2030 m. darbotvarkę, atskleisdama sinergiją, kompromisus ir stebėjimo priemones. Dr. M. Lazdinis iš Europos Komisijos skaitė pranešimą tema „Žaliasis kursas – kas jame yra kaimo vietovėms“, kuriuo supažindino auditoriją su pagrindinėmis naujovėmis ir problemomis politikos kontekste. Pranešėjai iš Vienos Gamtos išteklių ir gyvosios gamtos mokslų universiteto dr. M. Greimel ir B. Kastner pristatė priežastis, kodėl bioekonomikos pagrindas ir koncepcija yra svarbūs pereinant prie naujos ekonomikos. Autoriai taip pat apibendrino esamas bioekonomikos strategijas ir koncepcijas Baltijos šalyse.
I sekcija: Europos žaliojo kurso plėtra
I sekcijoje „Bioeconomy Contribution to the European Green Deal“ skaityti pranešimai, kurių mokslinių diskusijų pagrindu buvo Europos žaliojo kurso plėtra, įgyvendinimo galimybės ir bioekonomikos potencialas incijuojant Europos žaliojo kurso strategijos įgyvendinimą. Mokslininkai aptarė klausimus, susijusius su „jokių atliekų“ politika, aplinkai tvarų augimą, agrarinės aplinkosaugos programas ir kt. Pranešėjai pasidalino moksliniais rezultatais, diskutavo aktualiais klausimais.
II sekcija: kaimo plėtros, bioekonomikos vystymosi klausimai
II sekcijoje „Role of Innovative, Sustainable and Inclusive Bioeconomy in Development of Rural Areas & Logistics and Marketing of Biological Resources and Bioproducts“ mokslininkai nagrinėjo įvairius kaimo plėtros, bioekonomikos vystymosi klausimus, siekė nustatyti ekologinių ūkių vystymosi tendencijas, priežastis, kodėl taikant Bendrosios žemės ūkio politikos priemones ekologinių ūkių skaičius ir plotai nuo 2013 m. mažėjo, kaip tai prieštarauja Žaliojo kurso ir Darnaus vystymosi tikslams. Sparčiai kylant industrinio žemės ūkio produktų kainoms dėl trąšų ir kitų išteklių kainų augimo, masinio vartojimo ir ekologinių produktų kainos baigia susilyginti. Todėl mokslininkai įžvelgia pozityvius pokyčius agroekologinio sektoriaus vystymesi. Pastebėta, kad yra itin daug ir įvairių vietos iniciatyvų diegiant žiedinės ir bioekonomikos principus. Tačiau, siekiant persiorientuoti į bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos vystymąsi, itin svarbu kuo greičiau rengti ir įgyvendinti nacionalinio lygmens strategijas. Jeigu tai būtų pradėta įgyvendinti šiandien, kol strategijos būtų parengtos ir patvirtintos užtruktų mažiausiai 3 metus.
Perėjimas prie žaliosios ekonomikos negali būti pasiektas vien taikant politiką „iš viršaus į apačią“ arba technologines naujoves. Norint pakeisti tarpusavyje susijusias socialines ir technines sistemas, reikia imtis visapusiškų veiksmų. Užuot siekę vieno didelio visiems tinkamo sprendimo, regionai gali atlikti svarbų vaidmenį nustatant sprendimus, pagrįstus vietos ištekliais, žiniomis, socialiniais tinklais ir institucinėmis sistemomis. Tačiau vietiniams veiksmams reikia lyderystės ir vizijos, kad verslas, viešosios institucijos ir kiti dalininkai sutelktų pastangas siekiant bendro tikslo.
III sekcija: bioekonomikoje – nauji inovatyvaus verslo sprendimai
III sekcijoje „Innovative Business Solutions in the Bioeconomy“ pristatyti pranešimai, susiję su įvairiomis bioekonominėmis veiklomis – nuo grūdų derliaus nuėmimo iki žuvų auginimo. Aptartos pagrindinės šiandienos problemos ir iššūkiai – poreikis skaitmeninti bioekonomikos sektorių, anglies dioksido šalinimo poreikis, sąlygotas klimato kaitos ir kt. Pranešėjai pasidalino savo idėjomis, aktyviai dalyvavo diskusijose bei uždavė klausimus kitiems konferencijos dalyviams. Buvo pasiūlyti ir plačiau paaiškinti nauji inovatyvaus verslo sprendimai bioekonomikoje – biofilinio dizaino panaudojimas organizacijose, lazdyno riešutų pieno gamyba, kavos gamybos atliekų panaudojimas.
Kaip įgalinti regionus pokyčiams?
Antrąją konferencijos dieną vyko diskusija „The Role of Regions in the Green Transition“, surengta kartu su „BioBaltic“ projekto partneriais iš Šiaurės šalių. Trys diskutantai dalinosi patirtimi apie tai, kokie yra pagrindiniai „ingredientai“, įgalinantys regionus pokyčiams. Södertälje mokslo parko projektų vadovė Eva Helén pasidalino Švedijos Södertälje savivaldybės patirtimi skatinant tvarią maisto pramonės plėtrą. Milla Bruneau, Lahti miesto politikė ir Lahti projekto „Europos žalioji sostinė 2021“ vykdomoji direktorė, apibūdino Lahti, tradiciškai pramoninio miesto Pietų Suomijoje, virsmą į 2021 m. Europos žaliąją sostinę. Elina Kalliala, kraštovaizdžio architektė ir plėtros vadovė „Ramboll“ filiale Suomijoje, pasidalino savo patirtimi, susijusia su gamtos integravimu į regionų ir miestų planavimą bei pateikė platesnę perspektyvą, pagrįstą keliose savivaldybėse nustatytais bendrumais.
Kaip sukurti tinklo tipo lyderystę?
Viena iš pagrindinių diskusijos temų buvo tai, kaip sukurti tinklo tipo lyderystę ir paskatinti procesus sub-nacionaliniu lygmeniu, kai savivaldybių ir regionų valdžios institucijų „kietoji“ galia yra ribota, o nevyriausybinės organizacijos neturi įgaliojimų. M. Bruneau teigimu, dažnai reikia tik vieno ar grupės žmonių, turinčių aiškią viziją. Taip pat M. Bruneau pastebėjo, jog „nors politinė lyderystė yra svarbi, politikai turi skatinti kitų dalininkų lyderystę organizuojant konkrečias programas ar veiksmus“. E. Helén pabrėžė, kad „vizija turi būti įkvepianti ir jos reikia nuosekliai laikytis“, o E. Kalliala pažymėjo, jog savivaldybės ir regionai, laikomi sėkmės atvejais, paprastai pasižymi „vidine institucine kultūra, kuri skatina inovacijas“.
Pristatytų mokslinių pranešimų ir diskusijų temų įvairovė bei vienas kitą papildančios skirtingų sričių ekspertų diskusijos puikiai atskleidžia bioekonomikos potencialą ieškant sinergijos tarp teorijos ir praktikos. Renginys suteikė galimybių naujų bendradarbiavimo sričių paieškoms tarp verslo, mokslo ir kitų suinteresuotų šalių.
