UNeECC konferencija: tarptautinės interdisciplininės diskusijos – stipriems ryšiams ir naujoms partnerystėms
Spalio 6 d. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) erdves užpildė jaukus šurmulys – dar prieš oficialų Akademijos kartu su Europos kultūros sostinių universitetų tinklu (UNeECC) organizuotos konferencijos „Culture and Nature – Partners in Dialogue“ atidarymą mezgėsi bendradarbiauti įkvepiantys dialogai ir pažintys. Atvirumas inovatyvioms idėjoms, tarptautinės interdisciplininės diskusijos – puiki terpė naujų, bendradarbiavimu grįstų projektų inicijavimui.
Prieš prasidedant konferencijai neformalaus bendravimo atmosferą Akademijos erdvėse sukūrė darnaus apsipirkimo platformos LOKALI, įsikūrusios Kauno rajone, kūrėjų produktų pristatymas ir degustacija. LOKALI vienija vietos gamintojus, augintojus, kūrėjus ir bendruomenės narius. Parduotuvėje pirkėjai randa su meile ir rūpesčiu pagamintas, kokybiškas vietos kūrėjų prekes, paslaugas visai šeimai, namams, dovanoms, laisvalaikiui, o bendradarbiaujantys gamintojai turi galimybę parduoti savo prekes ir refinansuoti bendruomenės sociokultūrinį gyvenimą.
Sveikindama susirinkusius konferencijos dalyvius, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė atkreipė dėmesį į sėkmingą LOKALI pavyzdį ir akcentavo išgirstamų ir įgyvendinamų inovatyvių idėjų bei bendradarbiavimo svarbą. Kanclerė džiaugėsi iš daugybės skirtingų šalių susirinkusiais ir savo patirtimi, idėjomis bei mintimis pasiruošusiais dalintis konferencijos dalyviais ir pastebėjo, kad Akademija tampa vis atviresnė bendradarbiavimui, dalinimuisi patirtimi bei žiniomis, o šis renginys – puikus to įrodymas.
„Pasaulis keičiasi ir mes siekiame būti lyderiais, skiriame ypatingą dėmesį mokslui, tyrimams, inovacijoms ir – svarbiausia – žmonėms, kurių pastangų dėka galime kartu siekti bendrų tikslų. Ši konferencija – tarptautinė platforma išskirtinėms tarpdisciplininėms mokslinėms diskusijoms apie kultūros, gamtos ir techninių inovacijų sintezę. Tai – galimybė megztis tvariems, bendradarbiavimui įkvepiantiems ryšiams. Tik dalindamiesi inovatyviomis idėjomis, patirtimis, mokslo tyrimų rezultatais galime būti lyderiais pokyčius patiriančiame pasaulyje. Džiaugiamės, kad šių metų konferencijai pasirinkta VDU Žemės ūkio akademija. Mūsų mokslininkų atliekami tyrimai be galo svarbūs dabartiniame geopolitinės situacijos kontekste, esame atviri gamtos ir kultūros dialogui, kuris atsispindi šios konferencijos pranešimuose“, – apie konferencijos suteikiamas galimybes ir svarbą kalbėjo VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.
UNeECC prezidentė prof. dr. Flora Carrijn, sveikindama susirinkusius, atkreipė dėmesį, kad nuo 2006 m., kai įkurtas šis tinklas, kasmet vykstančioje konferencijoje patyrę mokslininkai, pradedantys akademikai ir doktorantai susitinka dalintis mokslinėmis įžvalgomis ir bendradarbiauti su vietinėmis institucijomis bei menininkais. Prof. dr. F. Carrijn džiaugėsi, kad šiai konferencijai numatytos kultūros, tiksliųjų mokslų, socialinės gerovės, taip pat sąmoningo kultūros vartojimo, tvarumo bei gamtos ir naujo kultūrinio mąstymo temos sulaukė susidomėjimo. Anot profesorės, pasirinktos temos atliepia šių dienų iššūkius ir atveria galimybes tarptautiniam tarpdisciplininiam skirtingų mokslo sričių atstovų atviram dialogui ir bendradarbiavimui.
Konferencijos dalyvius atidarymo dalyje taip pat pasveikino VDU prorektorė doc. dr. Vilma Bijeikienė. Sveikinimo žodžius tarė „Kaunas 2022“ vadovė dr. Virginija Vitkienė, pristatydama Kauno – kultūros sostinės ryškiausias buvusias ir būsimas veiklas.
Kalbėdama apie šio renginio išskirtinumą, VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė taip pat pastebėjo, kad tarptautinės, skirtingų mokslo sričių atstovus suburiančios tarpdisciplininės konferencijos visada išsiskiria produktyvumu ir rezultatyvu. „Joms ruošiantis plačiai pasklinda žinia apie organizuojančias institucijas, konferencijų metu suformuluojamos naujos inovatyvios idėjos, susiburia tarpdisciplininės mokslininkų grupės, o produktyvus bendradarbiavimas tęsiasi net ir pasibaigus renginiui – inicijuojami nauji susitikimai, kiti projektai“, – apie skirtingų sričių mokslininkus bendram darbui sutelkiančių renginių svarbą kalba VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.
Konferencijos plenarinėje dalyje pranešimą UNeECC prezidentė prof. dr. Flora Carrijn skaitė pranešimą „Pro stiklą – gamta mene kaip kultūrinė metafora amžių aspektu“. Unikalų Vengrijoje vystomą projektą „Balatorium“ pristatė „Veszprém-Balaton 2023“ vyriausiasis patarėjas meno ir kūrybos klausimais Tan Togay.
Konferencijos dienomis mokslininkai ir kultūros atstovai iš įvairių Europos šalių dalinosi savo tyrimų rezultatais trijose pranešimų sekcijose: Europos kultūros sotinės, Kultūra, mokslas ir socialinė gerovė bei Gamta, sąmonė ir tvarumas. Trečioji konferencijos diena buvo vainikuota apibendrinimu – finaline plenarine sesija ir apskrito stalo diskusija. Diskusiją moderavo UNeECC viceprezidentas prof. dr. William John Chambers. Įžvalgomis dalinosi UNeECC prezidentė prof. dr. Flora Carrjin, „Veszprém-Balaton 2023“ vyriausiasis patarėjas meno ir kūrybos klausimais Tan Togay, UNeECC prof. dr. László Imre Komlósi, VDU Žemės ūkio akademijos profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė, „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ atstovas Lukas Alsys bei UNeECC generalinė sekretorė dr. Edit Kovari.
„Kultūra keičia žmonių požiūrį ir elgseną, padeda pažinti gamtos reiškinius. Kultūros ir gamtinio kapitalo integracija padeda siekti darnumo, tačiau yra svarbu matuoti poveikį. Mokslininkai kartu su kultūros sostinių konceptų vystytojais kuria poveikio matavimo metodiką, tačiau labai trūksta duomenų, nėra visuotinai priimtos vertinimo rodiklių sistemos“, – apskrito stalo diskusijos akcentus komentavo VDU ŽŪA profesorė dr. V. Atkočiūnienė, pridurdama, jog kultūros sostinių veiklų organizatoriai siekia įvairių tikslų, renkasi skirtingas komunikacijos priemones ir strategijas. „Pavydžiui, Tartu 2024 pasirinko net septynis Darnaus vystymosi tikslus – 6, 7, 8, 11, 12, 13, 15. Tai ne tik iššūkis, bet ir galimybės veikti kryptingai diegiant bendrakūros principus kurti kolektyvinį žinojimą“, – kalbėjo prof. dr. V. Atkočiūnienė.
