Ekologinė žemdirbystė plečiasi – lėtai, bet užtikrintai judame Žaliojo kurso kryptimi
Lyginant pirmus ekologinės žemdirbystės žingsnius Lietuvoje ir šiandieninę situaciją žemės ūkio sektoriuje, skirtumai akivaizdūs ir nuteikiantys pozityviai. Mokslininkų kuriamos inovacijos, ūkininkų patirtis, bendradarbiaujant gimstančios naujos idėjos ir sprendimai, palankesnis finansavimas ir nuolat auganti ekologinės produkcijos paklausa prisideda prie nuolat augančios ekologinės žemdirbystės plėtros. Apie situaciją prieš du dešimtmečius ir dabar, numatomas perspektyvas kalba Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) klasterio „Žaliasis intelektas“ nario Agroekologijos centro vadovas doc. dr. Juozas Pekarskas, patirtimi dalijasi ir jau bene du dešimtmečius veikiančio ekologinio ūkio savininkas Valentinas Genys.
Prognozuojamas ekologinio ūkininkavimo šuolis
VDU ŽŪA Agroekologijos centro vadovas doc. dr. J. Pekarskas pastebi, kad Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES) matoma pozityvi ekologinio ūkininkavimo ateitis. „Perspektyvos labai gražios, nes ekologinis ūkininkavimas plečiasi visame pasaulyje, kadangi auga ekologiško ir švaraus maisto poreikis. Išmokome sėkmingiau ekologiškai ūkininkauti, išlaikyti dirvožemio derlingumą. Ekologišku ūkininkavimu siekiame, kad nevyktų dirvožemio degradacijos procesai ir išaugintume gausesnį bei aukštesnės kokybės ekologiškų produktų derlių. Į ekologinę gamybą ateina jau ir didesni ūkininkai, naudojamos žalesnės technologijos, šiame ir artėjančiame finansavimo periode skiriama nemaža ES parama”, – pozityviomis tendencijomis džiaugiasi mokslininkas.
VDU Žemės ūkio akademijos Agroekologijos centro vadovas doc. dr. Juozas Pekarskas
Doc. dr. J. Pekarskas teigia, kad finansavimas ne visada vyko sklandžiai, dėl staigaus susidomėjimo ekologiniu ūkininkavimu trūko lėšų, bet ateičiai numatomas didesnis finansavimas. „2014–2020 metų laikotarpiui nebuvo prognozuojama, kad ekologinis ūkininkavimas taip plėsis. Buvo galvojama, kad Lietuvoje bus apie penki procentai ekologinių žemės ūkio naudmenų, tuo tarpu skaičius išaugo iki 7 procentų ir paramos neužteko. Pasibaigus periodui, parama buvo atnaujinta ir nuo kitų metų naujo periodo finansavimo programa numatoma, kad iki 2030 metų ekologinis ūkininkavimas turėtų sudaryti iki 25 procentų visų žemės ūkio naudmenų. Kai kuriose ES šalyse tai jau pasiekta“, – prognozėmis dalijasi doc. dr. J. Pekarskas.
Mokslininkas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos prekybos centruose ekologiškų produktų pasirinkimas nėra itin platus, pirkėjai produktus dažnai įsigyja tiesiai iš ūkininkų. „Žmonėms reikia ekologiškos produkcijos ir mes prekybos centruose nelabai matome plataus asortimento. Ūkininkai gamina daug ir didelę dalį produkcijos parduoda ne per prekybos tinklus, o patys. Tai vadinama trumpoji maisto tiekimo grandinė, kai gyventojai gali įsigyti produkciją tiesiai iš ūkių, o ne per tarpininkus. Tarkime, Vokietijoje yra prekybos centrai, kur galima įsigyti įvairią ekologišką produkciją, neapsiribojant maisto produktais: ten galima rasti ekologiškų baldų, žaislų, kosmetikos, siūlomas labai platus ekologiškos produkcijos asortimentas“, – pastebėjimais dalijasi doc. dr. J. Pekarskas.
Dirvožemio ekosistemai turime būti dėkingi už galimybę gyventi
Ūkininkas-ekologas V. Genys pasakoja, kad paveldėta tėviškės žemė – pagrindinė gamybos priemonė ir ji labai saugoma. „Visi dirvožemio gyventojai turi teisę gyventi, nes jei aš viską sunaikinsiu – negalėsiu pragyventi pats, mano vaikai, anūkai. Svarbu užtikrinti, kad visiems dirvožemio gyventojams gyventi būtų gera. Dirvožemis gyvas – ten gyvena bendruomenė. Išėmus bet kurį narį suveikia domino principas ir visa sistema griūna. Vienas be kito negali – nes yra vienas kito maistas, vieni kitais maitinasi, ten yra viską maitinantis fabrikas. Augalas nėra atskiras nuo dirvožemio – vienas be kito negali, taip, kaip bendruomenė. Ir mes šiai bendruomenei turime būti dėkingi, kad gyvename“, – teigia ūkininkas-ekologas.
Ūkininkas-ekologas Valentinas Genys
Kalbėdamas ekologinio ūkininkavimo pradžią, V. Genys prisimena patikimų ir aktualių žinių trūkumą. „Nebuvo patirties, kaip be azoto, fosforo, kalio, be roundupo, be fungicidų galima užauginti gausų ir sveiką derlių. Žinias rinkau po gabaliuką, per savo patirtį. Esminė mano klaida – tuo metu nebuvo biologinių preparatų, chemizuotai dirvožemį dirbau iki 2004 m. ir staiga pasilikau abstinencinėje būsenoje – viską šimtu procentų nutraukiau – atsisakiau visų trąšų, chemijos. Buvo labai sudėtinga. Pirmiausia reikia peržiūrėti sėjomainą, tai pagrindas – bazinis laikinis, erdvinis išdėstymas. Tai dabar numatoma ir reglamentuose. Sėjomainoje vertinami augalai, turintys ilgiausią fitosanitarinę pertrauką“, – teigia ūkininkas-ekologas.
Mokslo kuriamos inovacijos ir dalijimasis patirtimi – sklandžiam ekologiškam ūkininkavimui
Doc. dr. J. Pekarskas prisimena, kad pačioje pradžioje trūko ir žinių, ir šiuolaikinių priemonių. „VDU Žemės ūkio akademijoje turime 1997 m. įkurtą ekologinį ūkį, esame sukaupę didelę mokslinę ir ūkininkavimo patirtį, kurią jame sėkmingai skleidžiame. Kai pradėjome ekologiško ūkininkavimo skatinimą, švietėjišką veiklą, turėjome labai nedaug priemonių, dabar turime trąšas, dirvos gerinimo priemones, mokslas jau toli pažengęs. Patirtis, technologijos, priemonės ekologiniame ūkininkavime žymiai inovatyvesnės, pažangesnės, ūkininkams dabar daug lengviau spręsti ekologines problemas“, – pastebi mokslininkas ir atkreipia dėmesį, kad jeigu pačioje pradžioje keturios tonos derliaus iš hektaro žieminių kviečių buvo kažkas fantastiško, tai dabar septynios tonos kviečių, rugių ar kitų javų yra pasiekiama ir VDU Žemės ūkio akademijos ekologiniame ūkyje, ir ūkininkų.
„Ekologiniame ūkininkavime ateina naujos technologijos. Ūkininkai daug ieško ir suranda, semiamės patirties iš kitų šalių, patys universitete kuriame inovacijas ir jos labai greitai skleidžiasi Lietuvoje, nes ūkininkai pamato, kad tai naudinga, veikia ir iš karto taiko savo ūkiuose. Plečiasi ekologiškos produkcijos asortimentas, taip pat auga vartojimas. Skatinama ekologinio ūkininkavimo plėtra, nes tai labai svarbi ir efektyvi aplinkosauginė priemonė“, – reziumuoja VDU Žemės ūkio akademijos Agroekologijos centro vadovas doc. dr. J. Pekarskas.
Interviu sukurti ir pagaminti pagal Kaimo tinklo projektą Nr. PLKT-KK-22-2-03627-PR001. Priemonė finansuojama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Lietuvos kaimo tinklas“. Projektas remiamas Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
