Profesorius Romualdas Deltuvas: tapti miškininku buvo vienintelė mano svajonė
Šį kovą garbingą 80-mečio jubiliejų pasitinka miškininkystei savo gyvenimą skyręs mokslininkas, pedagogas, mokslo vadovėlių autorius, publicistas ir vadybos strategas, 2004 – 2011 metais ėjęs tuomečio Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriaus pareigas, profesorius habil. dr. Romualdas Deltuvas.
VDU Žemės ūkio akademijos bendruomenė, sveikindama jubiliatą, linki jam lietuviško ąžuolo sveikatos, naujų idėjų ir ilgiausių metų. Ranką ant šalies miškininkystės aktualijų pulso ir šiandien tebelaikantis prof. habil. dr. R. Deltuvas kolegoms taip pat turi palinkėjimą – aukštai nešti Miškų ir ekologijos fakulteto vardą, drąsiai reikšti savo nuomonę miškų politikos klausimais bei nepamiršti, kad miškininkai visada buvo tautos žiedas, o miškai – Lietuvos širdis.
Į priekį vedė suvalkietiškas atkaklumas
„Esu suvalkietis zanavykas su visomis šio krašto žmonėms būdingomis savybėmis – būti reikliam visų pirma sau, bet taip pat ir kitiems“, – su šypsena veide, naujausiu laikraščiu ir kavos puodeliu rankose kalba jubiliejų pasitinkantis prof. habil. dr. R. Deltuvas.
Pašnekovas prisipažįsta, kad tapti miškininku buvo vienintelis jo tikslas nuo vaikystės. Augęs miškų apsuptoje Kazlų Rūdoje profesorius prisimena kasdien matydavęs į darbą einantį vietos girininkijos girininką ir svajodavo kada nors jį pakeisiąs. Septintojo dešimtmečio pradžioje patekti į tuometės Lietuvos žemės ūkio akademijos Miškų ūkio fakultetą buvo didžiulis iššūkis, nes dėl vienos studijų vietos konkuruodavo 8 – 10 pretendentų. Tačiau prof. habil. dr. R. Deltuvui pavyko. Vėliau pavyko ir išsvajotoje Kazlų Rūdos girininkijoje atlikti praktiką, o baigus mokslus tapti šios girininkijos girininko padėjėju. Tačiau vietos miškų ūkio direktorius entuziastingai nusiteikusį jaunąjį specialistą „nusodino į vietą“, atskleisdamas, jog šis netrukus bus perkeltas į visiška kitą šalies pakraštį.
„Matyt, suvalkietiškas atkaklumas ir šiuo atveju padėjo – žlugus vienai svajonei kaipmat atsirado kita – grįžti į savąją Alma Mater ir kibti į aspirantūros studijas“, – prisimena pašnekovas, nuo 1967 m., kuomet tapo Miškininkystės katedros aspirantu, akademiją gyvenime vėliau trumpam palikęs tik ketvertui metų, kai1980–1983 m. ėjo Lietuvos miškotvarkos įmonės „Miško projektas“ technologinio projektavimo skyriaus viršininko pareigas. „Ši praktinė patirtis man ir kaip mokslininkui, ir kaip vadovui ateityje labai pravertė“, – teigia profesorius.
Paklaustas, kokį savo nuveiktą darbą laiko prasmingiausiu, prof. habil. dr. R. Deltuvas nedvejodamas teigia, jog tai – netgi ne tiesioginės profesinės veiklos vienas ar kitas rezultatas, o surinkta istoriografinė medžiaga ir parašyta bei 2014 m. išleista knyga apie 1924 m. Dotnuvoje įsteigtos Žemės ūkio akademijos pirmąjį rektorių ir pirmąjį Miškotvarkos katedros vedėją prof. dr. Povilą Matulionį „Povilas Matulionis: ateities pradžia“. „Tai leidinys apie nederamai primirštą asmenybę, žmogų idealistą, kurio darbai padeda geriau suvokti kelią į Lietuvos nepriklausomybę ir įvertinti mūsų dabartį“, – teigia prof. habil. dr. R. Deltuvas, už šią knygą 2017-taisiais pelnęs Lietuvos mokslų akademijos premiją.
Tarp savo mokslinių darbų profesorius vienu reikšmingiausių šiandien įvardija sukurtą pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, prognozuojant tų kirtimų apimtis, ir parengtą modelį OPTINA pagrindinių kirtimų normai nustatyti, kuris kiek patobulintas naudojamas iki šiol.
Pažintis mokslinėje ekspedicijoje
Paprašytas pasidalyti su prof. habil. dr. R. Deltuvo asmenybe siejančiais prisiminimais, buvęs ilgametis VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Edmundas Bartkevičius pasakoja studijų metais prof. habil. dr. R. Deltuvo paskaitų neklausęs, nes profesorius tuo metu dirbo Miškotvarkos katedros mokslo darbuotoju ir paskaitų neskaitė, tačiau artimiau su juo susipažino būdamas ketvirto kurso studentu ir dalyvaudamas prof. habil. dr. R. Deltuvo vadovaujamoje mokslinėje ekspedicijoje Šilutės miškų ūkyje.
„Tai buvo berods 1978 metai. Ekspedicijos tikslas buvo lauko sąlygomis išbandyti miškų ūkinės veiklos kokybės vertinimo metodiką. Tam buvo pasitelkti keliolika studentų, tarp jų dvi antrakursės merginos. Gyvenome palapinėse, o pati stovykla buvo įkurta šalia Norkaičių girininkijos esančiame parkelyje. Neturėjome jokio transporto. Į darbą miške kiekvieną rytą nuveždavo miškų ūkio sunkvežimis. Kadangi nebuvo ir mobiliųjų telefonų, sutartu laiku tas pats sunkvežimis parveždavo į Norkaičių girininkiją. Ekspedicija buvo puiki galimybė susipažinti su Šilutės kraštu. Pėsčiomis išvaikščiojome šio krašto miškus, susipažinome su vietiniais miškininkais, jų atliekamais darbais. Ir be matavimų nustatėme, kad tarp miškų ūkio darbų miške kokybės ir girininkijos aplinkos vaizdo yra labai tamprus ryšys, taip pat įsitinome, koks svarbus miško ūkio darbų organizavime yra girininko vaidmuo“, – pasakoja pašnekovas, prisimenantis, kad ekspedicija neapsiėjo ir be nedidelių kuriozų.
„Kartą buvome nuvežti ne į tą girininkiją, į kurią tikėjomės patekti, ir su vietos girininku ilgai negalėjome išsiaiškinti, kaip trumpiausiu keliu nueiti į mums reikalingą miško kvartalą. Galiausiai išsiaiškinome, kad tokio numerio kvartalo minėtoje girininkijoje išvis nėra, nes girininkija ne ta“, – su šypsena prisimena prof. dr. E. Bartkevičius.
Daugeliui didelį įspūdį visada darė profesoriaus užsienio kalbų žinios
Pašnekovas atskleidžia, kad daugeliui didelį įspūdį visada darė prof. habil. dr. R. Deltuvo užsienio kalbų žinios. „R. Deltuvas labai anksti suprato, kiek svarbus gyvenime, o ypač mokslininko gyvenime, yra kalbų mokėjimas. Baigdamas Miškų ūkio fakultetą savo diplominį darbą jis parašė vokiečių kalba. Vėliau jau dirbdamas Akademijoje vokiečių ir anglų kalbų, mokslines ir praktines miškotvarkos žinias tobulino įvairiose stažuotėse. Stažavosi Maskvos veterinarijos akademijoje, Drezdeno (1976-1978), Helsinkio (1981-1982), Konektikuto (1993) universitetuose, VFR Bavarijos žemės miškų tarnyboje (2000). Šių stažuočių metu R. Deltuvas įgijo bičiulių, su kuriais draugystė tebesitęsia iki šių dienų ir kurie labai padėjo Akademijai bei fakultetui vystyti tarptautinį bendradarbiavimą“, – atkreipia dėmesį prof. dr. E. Bartkevičius, vėliau su prof. habil. dr. R. Deltuvu artimiau bendradarbiavęs, kai šis ėjo Akademijos mokslo prorektoriaus, vėliau rektoriaus pareigas, o pats pašnekovas buvo Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas. Pasak prof. dr. E. Bartkevičiaus, jam dirbti buvo nenuobodu jau vien dėl to, jog atrodė, kad Miškų ir ekologijos fakultetui prof. habil. dr. R. Deltuvas kelia aukštesnius reikalavimus negu kitiems fakultetams.
Prof. habil. dr. R. Deltuvas – modelio OPTINA pagrindinių kirtimų normai nustatyti rengėjas
„Man tapus Lietuvos miškininkų sąjungos prezidentu su prof. habil. dr. R. Deltuvu beveik kasmet organizuodavome fakulteto dėstytojų ir miškininkų gamybininkų išvykas į Vakarų Europą, turėdami tikslą susipažinti su skirtingų šalių miškininkystės specifika. Kelionių dalykinę programą savo bičiulių užsienyje padedamas sudarydavo profesorius. Man tekdavo spręsti organizacinius klausimus. Aplankėme Vokietiją, Austriją, Šveicariją, Slovėniją, Suomiją, Švediją ir kitas šalis. Kai kurias šalis aplankėme ne po vieną kartą. Gaila, kad ši graži ir naudinga tradicija nebetęsiama“, – apgailestauja prof. dr. E. Bartkevičius.
Pasak buvusio ilgamečio VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekano, visa prof. habil. dr. R. Deltuvo mokslinė veikla vienaip ar kitaip yra susijusi su miškotvarka. 1968- 1969 m. jis kartu su kitais Akademijos ir Lietuvos miškų instituto mokslininkais rengė pirmosios Lietuvos miškų atrankinės inventorizavimo metodiką. Vėliau prof. habil. dr. R. Deltuvas aktyviai dirbo tobulinant pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką ir parengė iki šiol naudojamą modelį OPTINA pagrindinių kirtimų normai nustatyti.
1980-1984 m. prof. habil. dr. R. Deltuvas buvo Lietuvos miškų technologinio tvarkymo bei pagrindinių kirtimų išdėstymo teritorijoje ir laike vienas pradininkų. Vėliau profesorius vadovavo darbams, skirtiems miškų urėdijų ir girininkijų darbo efektyvumui įvertinti, miškų urėdijų dydžiui optimizuoti.
Atsiskleidė kaip talentingas istorijos tyrinėtojas
„Žaviuosi paskutinėmis prof. habil. dr. Romualdo Deltuvo parašytomis knygomis, kurias jis parašė jau baigęs savo aktyvią veiklą universitete. Ir ne dėl to, kad man teko daug prisidėti, kad šios knygos išvystų dienos šviesą. Knygomis „Povilas Matulionis – ateities pradžia – tai mes“ ir „Miškų ūkis ir medžioklė Mažojoje Lietuvoje“ jų autorius atsiskleidė kaip talentingas istorijos tyrinėtojas. Knygos parašytos sklandžia, vaizdinga kalba, stebina minčių dėstymo nuoseklumas, gebėjimas įsigilinti į konkretaus istorinio laikotarpio ypatumus“, – pastebi prof. dr. E. Bartkevičius.
Pašnekovo nuomone, graži bei prasminga dovana jubiliejaus proga prof. habil. dr. R. Deltuvui būtų išpildytas jam duotas pažadas, jog dienos šviesą artimiausiu metu išvys knygos „Povilas Matulionis – ateities pradžia – tai mes“ antrasis leidimas. Tai ypač prasminga artėjant pačios Akademijos šimtmečio jubiliejui, kuris bus minimas 2024-aisiais.
Sugebėjo užtikrinti sklandų Akademijos virsmą į naujo, vakarietiško modelio universitetinę aukštąją mokyklą
VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Miškotvarkos katedros, kuriai prieš tris dešimtmečius vadovavo prof. habil. dr. R. Deltuvas, dabartinis vedėjas prof. dr. Gintautas Mozgeris teigia profesorių pirmiausia prisimenantis kaip „išmintingai reiklų“ dėstytoją, miškotvarkos vadovėlio autorių. Tačiau ne mažiau tuo metu dar studentui G. Mozgeriui įstrigo prof. habil. dr. R. Deltuvo pasakojimai apie Vakarų šalių universitetų studijų sistemas, profesines ir socialines dėstytojų bei studentų galimybes. „Vėliau, jau tapus doktorantu, prof. habil. dr. R. Deltuvas ragino nuosekliai mokytis anglų kalbos, sudarė galimybes išvykti stažuotis į Suomiją“, – prisimena pašnekovas, prisipažįstantis, kad besiruošdamas miškotvarkos dalyko paskaitoms iki šiol mintyse padiskutuojantis su profesoriumi.
Prof. dr. G. Mozgerio teigimu, neįkainojamas prof. habil. dr. R. Deltuvo kaip Akademijos rektoriaus nuopelnas yra tai, kad jis, iki tol pats jau matęs ne vieną Vakarų šalių universitetą, sudėtingu laikotarpiu sugebėjo užtikrinti sklandų Akademijos virsmą į naujo, vakarietiško modelio universitetinę aukštąją mokyklą.
