Dar kartą apie žaliojo dyzelino apmokestinimą: užsienio šalių patirtis ir pamokos Lietuvai
VDU ŽŪA langas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. Astrida MICEIKIENĖ. – Lietuvoje kilo nauja banga dėl akcizo lengvatos mažinimo žaliajam dyzelinui. Viešojoje erdvėje išsakomi argumentai dėl jos tikslingumo ir galimo poveikio ūkių veiklos rezultatams.
Norint įvertinti, koks optimalus gazolio kiekis turėtų būti skiriamas žemės ūkio veiklos subjektams, gaminantiems žemės ūkio produktus, reikia įvertinti, kokią dalį išlaidų struktūroje sudaro šio kuro sąnaudos, patiriamos ūkiuose.
Tyrimai rodo, kad JAV vidutiniškai visoje ūkių išlaidų struktūroje išlaidos energijai (iš jų ir gazoliams, dažniausiai dyzeliniam kurui) gali sudaryti nuo 15 iki 35 proc., priklausomai nuo auginamos kultūros augalininkystėje.
Rapsams ir kviečiams sunaudojama panašiai energijos (apie 20 proc.), kukurūzams auginti – bene mažiausiai energijos (apie 15 proc. visų išlaidų). Tačiau skaičiuojant 1 ha kukurūzų auginimo išlaidas, jos išauga ir lenkia kviečiams bei rapsams auginti skirtas energijos išlaidas (iš jų ir dyzeliniam kurui). Reikšmingas energijos sąnaudų kiekis (taip pat dyzelino sąnaudų kiekis bendroje kaštų struktūroje) leidžia daryti prielaidą, kad skirtingos degalų lengvatų nustatymo metodikos, bendra žemės ūkiui skiriamo kuro kvota, subsidijos yra išties aktualios ir svarbios ūkininkams.
Tyrimai rodo, kad gyvulininkystėje kuro sąnaudos bendroje kaštų struktūroje yra gerokai mažesnės – tik apie 10 proc., palyginti su pieno ir augalininkystės ūkių patiriamomis kuro sąnaudomis. Pienininkystės sektoriuje šėrimo kaštai yra daug didesni nei kitos patiriamos išlaidos.
Ir moksliniu, ir praktiniu lygmeniu diskutuojama dėl mokesčių lengvatų poveikio visai ekonomikai, nes jų taikymas sudaro išskirtines sąlygas tam tikriems rinkos dalyviams ir iškreipia konkurenciją. Visgi žemės ūkio sektorius yra labai pažeidžiamas ir rizikingesnis nei daugelis kitų verslo sektorių. Jį, o ypač augalininkystę, stipriai veikia gamtos reiškiniai, nekontroliuojamos oro sąlygos. Gyvulininkystei didžiausią įtaką daro ligų protrūkiai.
Dėl šių priežasčių ir dažnų kainų svyravimų rinkoje ūkių pajamų kitimas žemės ūkio sektoriuje gali būti labai didelis, neretai viršija 30 proc., tad sąnaudų mažinimas ar kompensavimas, subsidijavimas įvairiomis formomis ir būdais, taip pat mokesčių lengvatomis, yra labai svarbus.
2019 m. OECD ataskaitoje, skirtoje žemės ūkio apmokestinimui (OECD, 2019), rekomenduojama žemės ūkiui pereiti prie biodyzelino ar kitų alternatyvių energijos šaltinių, taip užtikrinant tvarų žemės ūkio vystymąsi ir CO2 emisijų mažinimą, tačiau reikia nepamiršti, kad biodegalų naudojimas didina bendrus kaštus ūkiuose.
Kai kurios Europos Sąjungos (ES) šalys, pavyzdžiui, Airija, prieš dešimtmetį pakeitė visą žemės ūkio mokestinę politiką ir mokesčių sistemą, norėdamos didinti žemės ūkio konkurencingumą ir inovatyvumą. Taip pasielgė ir Prancūzija. Tam tikrus reikšmingus pakeitimus atliko kitos pasaulio šalys, viena jų – Meksika. Mokesčius žemės ūkio sektoriui pastaraisiais metais mažino ir Italija. Taip siekiama didinti savo šalies auginamos produkcijos konkurencingumą, vietos gamintojus išlaikyti aktyvius.
ES taikoma akcizo mokesčio lengvata degalams, skirtiems žemės ūkio produktams gaminti
| Šalys | Standartinis akcizo mokesčio tarifas | Taikomos akcizo mokesčio lengvatos žemės ūkiui |
| Airija, Čekija, Danija, Estija, Ispanija, Italija, Kipras, Latvija, Lietuva, Prancūzija, Portugalija, Rumunija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Vengrija, Vokietija | Taikomas akcizo mokesčio tarifas nuo 340 Eur iki 617 Eur už 1 000 l | Taikomas lengvatinis akcizo mokesčio tarifas nuo 21 Eur iki 377 Eur už 1 000 l |
| Austrija, Bulgarija, Graikija, Lenkija, Malta, Nyderlandai, Slovakija | Taikomas akcizo mokesčio tarifas nuo 330 Eur iki 504 Eur už 1 000 l | Lengvatų nėra |
| Belgija, Kroatija, Liuksemburgas | Taikomas akcizo mokesčio tarifas nuo 355 Eur iki 600 Eur už 1 000 l | Akcizo mokestis netaikomas |
Sudaryta pagal EBPO 2020 m. ir „Eurostat“ 2020 m. liepos mėn. duomenis.
Dyzelino lengvatos žemės ūkyje pastaraisiais metais buvo panaikintos Slovakijoje, Austrijoje ir Nyderlanduose. Tiesa, pastarojoje šalyje liko lengvatos šiltnamių šildymui naudojamoms dujoms. Slovakija nuo 2019 m. grįžo prie buvusios sistemos. Reikia pabrėžti, kad panaikindamos lengvatas dyzeliniam kurui, naudojamam žemės ūkyje, tokios šalys kaip Austrija ar Belgija įvedė tam tikras priemones, kurios, kaip įmanoma, mažins pajamų svyravimus ūkiuose. Taip gerinamas ūkių finansinės situacijos stabilumas. Taigi, svarbu žvelgti proaktyviai: vertinti bendrą žemės ūkio politikos ir verslo situaciją šalyje, o ne atskiras priemones ar lengvatas ir jų poveikį.
Kai kurios šalys, pakeitusios mokestinę politiką žemės ūkio sektoriui, tarkim, sumažinusios lengvatas, po kurio laiko sugrįžta prie subsidijų ar lengvatų, kurias buvo panaikinusios. Be abejo, tai daroma stebint sektoriaus ekonominę situaciją, finansinę būklę, vystymosi tendencijas.
2020 m. OECD ataskaitoje pateikiama informacija, kokios šalys turi lengvatų energijos ištekliams, naudojamiems žemės ūkyje. Šalių pasirinkimai yra gana įvairūs, atsižvelgiant į bendrą kontekstą. Naujausiais duomenimis, Australija, Austrija, Graikija, Izraelis netaiko jokių lengvatų gazoliams, naudojamiems žemės ūkyje. Kroatija visai netaiko akcizo mokesčio žemės ūkyje naudojamiems degalams (vadinamajam „mėlynajam“ dyzelinui).
Čekija kompensuoja iki 40 proc. dyzelinio kuro akcizo augalininkystėje, o gyvulininkystėje netgi nuo 40 iki 87 proc. dyzelino akcizo. Tai priklauso nuo gyvulių rūšies ir pan. Estija mažina dyzelino akcizo mokestį savo ūkininkams iki 73 proc. Suomija taip pat taiko mažesnį akcizą dyzelinui, įsigyjamam žemės ūkio darbams, tačiau netaiko jokių papildomų kvotų. Taip elgiasi ir Prancūzija, tik šiuo atveju reikėtų akcentuoti, kad didesnės akcizo nuolaidos taikomos, kai ūkiai atsižvelgia ir taiko įvairius aplinkosauginius standartus ir inovacijas.
Vokietija kompensuoja dalį sumokėto akcizo už dyzeliną, sunaudotą žemės ūkio veikloje. Vengrija turi dvigubą dyzelino kompensavimo mechanizmą ūkininkams: taikoma akcizo nuolaida, yra ir dyzelino kvota, iki 97 litrų akrui. Italijoje netaikomas 22 proc. akcizas kurui, jei jis naudojamas žemės ūkyje vykdomai veiklai. Slovėnija daliai žemės ūkio poreikiams naudojamo kuro taiko akcizo lengvatas – iki 70 proc., tačiau turi ir kvotas pigesniam dyzelinui, naudojamam žemės ūkio mašinoms.
Ispanija taiko 63,71 Eur akcizą 1 000 litrų dyzelino, naudojamo žemės ūkyje. Švedijoje taikomos lengvatos kurui, kuris naudojamas šildymui ir grūdų džiovyklose. Kompensuojama iki 70 proc. sąnaudų. Daugiausia ES įvairiomis formomis kompensacijų už kurą, naudojamą žemės ūkyje, išmokama Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, o ne ES – JAV. Šios šalys skiria daug dėmesio savo žemės ūkio sektoriaus konkurencingumui ir apsirūpinimui maisto produktais.
Lietuvos kaimynės taip pat remia savo žemės ūkį. Latvija žemės ūkyje naudojamam dyzelinui vietoje 21 proc. taiko 15 proc. akcizą, tačiau yra įvesti kiekio apribojimai pigesniam kurui. Lenkija kompensuoja kuro, naudojamo žemės ūkio veikloje, akcizo mokestį.
Vertinant, kaip reikėtų apmokestinti ar teikti lengvatas dyzelinui, naudojamam žemės ūkio sektoriuje, svarbu atkreipti dėmesį, kokią dalį ekonomikoje užima žemės ūkio sektorius šalyje, kokią pridėtinę vertę jis sukuria, kokią konkurencinę poziciją užima tarptautiniame ar globaliame kontekste. Žemės ūkio rinkos liberalizavimas ir aukšti mokesčiai, taip pat žemės ūkyje naudojamam kurui, itin apsunkina mažųjų ūkių išlikimą kaimo vietovėse, kur nėra kitų darbo alternatyvų, nėra pakankamai išvystytos infrastruktūros.
Kuro akcizo lengvatos gali būti skiriamos ne tik pagal turimą ha kiekį, gali būti įvedami papildomi kriterijai, susiję su veiklos pradžia, šeimos ūkiais. Galbūt tikslinga mažesniems ūkiams skirti kvotas ne tik pagal turimą žemės plotą, bet ir pasirinkti tam tikrą koeficientą, susijusį su kvotos padidinimu, siekiant padidinti šių ūkių konkurencingumą. Atskiri sektoriai gali turėti ir skirtingas lengvatas dyzelinui, naudojamam gamybiniame procese. Augalininkystėje vienų ar kitų kultūrų derlingumas ir pelningumas gali būti vertinamas kaip papildomi kriterijai kuro kvotoms nustatyti.
ES šalys renkasi skirtingus būdus, kaip organizuoti savo žemės ūkio sektoriaus veiklą. Kai kurios nedaro išimčių šiam sektoriui, kai kurios kompensuoja dalį akcizo mokesčio.
Parengta pagal Mokslinio tyrimo ataskaitą „Gazolių, skirtų naudoti žemės ūkio produktų gamybai, kiekių vienam žemės ūkio produkto gamybos matavimo vienetui apskaičiavimo mokslinis pagrindimas“.
Partnerio turinys: 
