Fotografo Jono Petronio parodos „Šimtas metų – šimtas veidų“ atidarymas VDU Žemės ūkio akademijoje | VDU Žemės ūkio akademija

Fotografo Jono Petronio parodos „Šimtas metų – šimtas veidų“ atidarymas VDU Žemės ūkio akademijoje

Birželio 12 d., pirmadienį, 11 val. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Centrinių rūmų II aukšto foje (Studentų g. 11, Akademija, Kauno r.) vyks fotografo Jono Petronio parodos „Šimtas metų – šimtas veidų“, kuri iš VDU menų galerijos „101“ buvo perkelta į VDU Žemės ūkio akademiją, atidarymas ir susitikimas su parodos autoriumi.

Jono Petronio fotografijų paroda „Šimtas metų – šimtas veidų“ – nuoširdus ir šiltas žvilgsnis į universiteto bendruomenę. Pats autorius yra etatinis VDU fotografas, ilgametis šios bendruomenės narys.

„Didžioji mano darbo „produkcijos“ dalis skirta praktinėms universiteto reikmėms, bet archyvuose taip pat nugula „šalutinių produktų“ – įdomių ir vertingų fotografijų, kurios tarsi prašosi būti „išleistos į laisvę“. Labai džiaugiuosi, kad universiteto 100-mečio proga pavyko tai padaryti“, – teigia parodos autorius.

Kaleidoskopiškai spalvingoje parodoje skleidžiasi pastarojo laikotarpio aktualijos, nepalikusios nuošalyje ir universiteto bendruomenės: kaukėmis prisidengusios kovido grimasos, nuotolinių mokymų ir konferencijų fragmentai su „galvomis ekranuose“, palaikymas Ukrainai ne tik žodžiais, bet ir darbais, kažkur ore tvyrantis kibernetinis (ne)saugumas. Tai nevaržo nei kasdieninės bendruomenės veiklos, nei linksmybių. Kaip prieš 100 metų, taip ir dabar universitetas žengia koja kojon su laiku ir gyvena savo gyvenimą.

Jono Petronio paroda pasižymi dinamiškumu, netikėtais temų pokyčiais, apgalvotos estetikos ir paradoksalaus atsitiktinumo kaita. Nuotraukose matomų bendruomenės atstovų – studentų, dėstytojų, darbuotojų – nevaržo akademinei aplinkai neva būdingas susikaustymas ir jų atstovaujamos disciplinos ar veiklos rėmai. Autorius, tikslingai išdėstydamas nuotraukas, keičia ar papildo jų kontekstą: vaizduojamus žmones jis kartais perkelia toli nuo jiems priskiriamų vaidmenų ribos, tokiu būdu sugebėdamas tuos vaidmenis paryškinti.

„Ko gero, tai ir yra toji artes liberales dvasia, kai tu gali būti ir sportininkas, ir dirigentas, ir fizikas vienu metu“ – juokauja parodos autorius. „Savo darbus skiriu universiteto bendruomenei – jie yra mano tikrieji herojai ir, be abejo, šios parodos įkvėpimo šaltinis.“