Erasmus+ projekto patirtis žiedinio žemės ūkio srityje
Tarptautinio projekto “Pagrindinių žemės ūkio kompetencijų stiprinimas siekiant pažinti vertės grandinę” (SKILLS) partnerių susitikime, kuris vyko 2023 m. kovo mėn. Šiaurės Makedonijoje, dalyvavo visi projekto partneriai. Pagal susitikimo programą, pirmąją dieną projekto SKILLS pagrindinis koordinatorius dr. Dimitris Sarris iš Egėjos universiteto (angl., University of the Aegean) Graikijoje pristatė susitikimo pagrindinius tikslus ir klausimus, kurie yra svarbiausi įgyvendinant projektą. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto atstovės projekto tyrėjos prof. dr. V. Atkočiūnienė, doc. dr. G. Vaznonienė ir dr. I. Kazlauskienė pristatė pasiektus pirmojo darbo paketo veiklų rezultatus. VDU ŽŪA tyrėjai koordinavo pirmojo darbo paketo veiklas ir buvo atsakingi už ataskaitos „Pagrindinių žiedinio žemės ūkio užimtumo iššūkių ir potencialo tyrimas“ parengimą. Tyrėjos aptarė makroekonominių rodiklių apie žemės ūkį analizės rezultatus, žiedinės ekonomikos ir žiedinio žemės ūkio gerąją praktiką, anketinės apklausos organizavimą ir tyrimo rezultatus, pristatė visų šalių įsitraukimą į pirmojo darbo paketo veiklų įgyvendinimą.
Dr. Antonio Stasi iš DARe organizacijos (Distretto Agroalimentare Regionale SCRL) Italijoje pateikė idėjas ir buvo diskutuota apie antrojo darbo paketo veiklas, kurios apima nacionalinių žaliųjų darbo skelbimų analizę, nacionalinių dokumentų susijusių su žiedine ekonomika apžvalgą bei mokymo skaidrių parengimą studentams ir dėstytojams pagal numatytas temas. Pavyzdžiui, žaliasis žinojimas; žalieji sprendimai žemės ūkyje; vietos maisto produktai; 0 mylių produktai; žalieji pardavimai. Daugiausia dėmesio skirta fokus grupių organizavimui apie žaliuosius įgūdžius, nes visose šalyse tai yra pakankamai nauja tema.
Dr. Marijana Dimitrova atstovaujanti NVO organizaciją, Švietimo ir mokslo internacionalizacijos asociaciją (angl., Association for Internationalization of Education and Science, INTER-EDU) Šiaurės Makedonijoje, pristatė veiklas pagal trečiąjį darbo paketą. Vyko diskusija apie rengiamą praktinį vadovą “Agri-Lingua Practicum” dėstytojams, kur pateikiami žaliųjų sprendimų, žiedinio žemės ūkio terminų paaiškinimai su nuotraukomis.
Antrąją susitikimo dieną projekto partneriai dalijosi įžvalgomis, kaip tobulinti minėtą leidinį, o jo pagrindinė praktinio vadovo autorė dr. Marijana Dimitrova pateikė siūlymus kiekvienos šalies partneriams kas už ką galėtų būti atsakingi. Tęsiant susitikimą projekto SKILLS koordinatorius dr. Dimitris Sarris pateikė ateinančių 6 projekto mėnesių veiklos planą, aptarė su projekto partneriais.
Atlikus Lietuvos, Graikijos, Rumunijos ir Italijos ūkininkų, verslininkų, studentų, žemės ūkio asociacijų narių anketinę apklausą „Žiedinis žemės ūkis” buvo nustatyta, kad respondentai turi gana nemažai žinių apie žiedinį žemės ūkį ir kai kuriuos žiedinio žemės ūkio principus taiko savo veikloje. Tačiau jų žinios apie žiedinį žemės ūkį dar yra paviršutiniškos, mažai pagrįstos mokslinių tyrimų rezultatais. Dauguma respondentų kol kas žino tik pagrindinius žiedinio žemės ūkio principus, apie kuriuos įgijo žinių aukštosiose mokyklose arba savišvietos būdu. Respondentai patys pripažino, kad jie stokoja žinių ir kompetencijų žiedinio žemės ūkio srityje, ypač savo šalies socialiniame, aplinkosauginiame, ekonominiame ir politiniame kontekste. Dauguma respondentų pabrėžė, kad žiedinio žemės ūkio principų turėtų būti mokoma universitetuose, akcentavo tiek teorinių tiek praktinių žinių, gerosios praktikos pavyzdžių svarbą. Žiedinio žemės ūkio principų mokymas turėtų tapti mokymosi visą gyvenimą dalimi. Anot respondentų, žiedinės žemės ūkio vystymo principai turi būti aptariami tiek šeimoje, tiek pradiniame ugdyme, tiek universitetuose, tiek specialiuose mokymuose ir tai temai skirtuose internetiniuose puslapiuose. Kol kas, respondentų nuomone, pirmenybė yra teikiama savarankiškam mokymuisi ir tai yra lengviausiai prieinamas žinių apie žiedinį žemės ūkį įgijimo būdas. Taip pat nustatyta, kad ikišiolinis švietimas žiedinio žemės ūkio klausimais nesuteikia pagrindo išsamiai suprasti, kas yra žiedinis žemės ūkis, kokia jo nauda ir galimybės taikyti ūkiuose. Taip pat trūksta nepriklausomų mokymo teikėjų kursų žiedinio žemės ūkio temomis, seminarų ir mokymų. Tokia situacija gali turėti įtakos gerai parengtų specialistų ir kokybiškų, naujausių žinių įgijimo stokai, o kartu ir žemam strateginių dokumentų bei politinių sprendimų orientavimui į žiedinį žemės ūkį. Tad švietimo sistemos papildymas žiedinio žemės ūkio studijomis sukurtų galimybes didinti visuomenės sąmoningumą žiedinės ekonomikos srityje. Didesnis visuomenės susidomėjimas žiedinio žemės ūkio plėtra inicijuotų ir strateginius bei politinius sprendimus, skatinančius atsakingiau įgyvendinti žiedinio žemės ūkio principus.
