ŽALIŲJŲ INFLUENCERIŲ PRAKTIKA | VDU Žemės ūkio akademija

ŽALIŲJŲ INFLUENCERIŲ PRAKTIKA

Tarptautinis projektas – 2021-1-HU01-KA220-HED-000027563 GreenCool – leiskite man paveikti jūsų žaliąjį aš! – Įgūdžių ugdymas mąstysenos apie aplinkosauginį sąmoningumą ir tvaraus vystymosi skatinimas ECoC aljanse

Projekto partneriai: Panonijos universitetas – Verslo ir ekonomikos fakultetas (Vengrija), Militos konsultacinė įmonė (Graikija), Vakarų Timišoaros universitetas (Rumunija), Vytauto Didžiojo universitetas – Bioekonomikos plėtros fakultetas (Lietuva) ir Tartu universitetas (Estija).

Lietuvos partnerystę ir veiklas projekte plėtoja Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros tyrėjos dr. Rasa Pranskūnienė, dr.Vilma Atkočiūnienė.

Bendras projekto tikslas – ugdyti universitetų studentų aplinkosauginį sąmoningumą, o darnios plėtros mintis skleisti kuo įvairesnėms amžiaus grupėms gausią auditoriją pritraukiančiuose renginiuose. Projekto partneriai įsipareigojo sukurti naujovišką internetinių mokymų medžiagą ir integruoti darnaus vystymosi koncepciją į visas aukštojo mokslo studentų mokymo programas. Pripažįstant įtikinamą jaunųjų influencerių galią, projektu siekiama pasiekti visų amžiaus grupių kultūros renginių ir festivalių auditoriją įvairiose Europos kultūros sostinėse, skatinant aplinką tausojančią veiklą ir siekiant būti aktyviais darnios plėtros dalyviais bei naudos gavėjais. Taip pat, projekto partneriai siekia suteikti studentams komunikacijos priemones ir ugdyti jų tvarų požiūrį, kad jie taptų veiksmingais ES žaliosios ekonomikos ir kultūros skatinimo šalininkais.

Vienas iš projekto uždavinių yraŽaliųjų influenceriųpraktikų tyrimai, kuriuos atliekant buvo renkama informacija apie influencerių (nuomonės formuotojų) įrankius ir metodus bei komunikacijos priemones ir būdus,  jaunimo komunikacijos kanalus,  kurie gali būti prieinama XXI amžiuje.

Tyrimas atskleidė, kad tiek skelbdami savo mintis ir informuodami apie savo jausmus, tiek sekdami nuomonės formuotojus, draugus ir tendencijas ieškodami informacijos įvairiomis temomis dauguma apklaustųjų naudojasi įvairiomis socialinių tinklų platformomis. Labiausiai pageidaujama platforma yra „Instagram“, po jos seka „Facebook“, „You Tube“ ir „TikTok“, nors pastarosios skirtingose šalyse ir skiriasi. Įdomu tai, kad „WhatsApp“, „Telegram“ ir „Twitter“ yra naudojamos tik konkrečiose šalyse. Kalbant apie bendravimo metodus, kuriuos „Instagram“ laiko kūrybiškais, „TikTok“ laiko juokingais, bet labai galingais, jei kalbama apie konkrečius vaizdo įrašus (pvz., žaliąsias temas), „You Tube“ puikiai tinka pasakojimui, kuris yra aktualus ir akimirksniu suteikia auditorijai tai, ko jie nori. Pastebima, kad FB pogrupiai skirti informacijai ir dalijimuisi įvykiais. Jaunesnižmonės, vaikai naudoja „Snapchat“ ir daugiausia Lietuvoje, tuo tarpu „LinkedIn“ ir „Pinterest“ naudojami itin retai.

Vykdant projektą suprasta, kad influenceris yra asmuo, kuris dalijasi nuomone arba daro ir veikia, darydamas įtaką kitiems, kurie dalijasi toliau arba imasi konkrečių veiksmų. Didžiausia influencerių įtaka pastebima Vengrijoje, o mažiausia – Estijoje. Įdomios temos, kokybiškos nuotraukos ir linksmas turinys yra svarbiausi priežastys, kurios lemia kodėl jaunimas pasirenka sekti influencerius. Įtakingiausi yra tie nuomonės formuotojai, kurie įkvepia žmones, sustiprina pasitikėjimą ir dalijasi unikalia patirtimi. Įdomu tai, kad dauguma apklaustų influencerių nelaiko savęs influenceriais, o labiau nuomonės dalininkais ar nuomonės lyderiais, kurie turi žinių, įgūdžių sutelkti kitus ir rodyti pavyzdį svarbiai visuomenės problemai spręsti.

Remiantis atliktų tyrimų rezultatais, į ECOC Greenfluencer programą siūloma įtraukti 12 komunikacijos priemonių ir 10 žaliųjų klausimų.

Komunikacinės priemonės ir diskurso struktūra: Žalioji tematika:
1.      Istorijų pasakojimas nuotoliniu būdu ir gyvai,

2.      „Blog”ų/žodyno rašymas,

3.      Trumpi filmai, video (You Tube, TikTok),

4.      Instagram, TikTok technikos ir gyvos veiklos,

5.      Paveikaus vizualaus turinio kūrimas,

6.      Trumpas prisistatymas (Elevator pitch),

7.      Pecha Kucha,

8.       Oksfordo debatai,

9.      TED pokalbiai,

10.  Sužaidybinimas,

11.  Komunikacija pasitelkiant meną ir muziką,

12.  Apvaliojo stalo diskusija

 

1.      Mityba ir maisto atliekos,

2.      Tvari mada,

3.      Miesto (kaimo) gyvenimo būdas, tvarus viešas gyvenimas,

4.      Tvarus vartojimas: smulkūs buities įpročiai, asmeninė atsakomybė,

5.      Energijos taupymas ir alternatyvi energija: oro ir vandens kokybė ir kiekis,

6.      Kolektyvinė socialinė atsakomybė: asmenys, įmonės ir institucijos,

7.      Svarbiausios perdirbimo technologijos, atliekų tvarkymas ir žiedinė

8.      ekonomika,

9.      Klimato kaitos fobija ir nerimas,

10.  „Greenwashing” ir etinis mąstymas,

11.  Žaliasis judumas.

Su tarptautinio projekto rezultatais galima susipažinti: https://greencoolproject.eu