Lietuvos bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtros forumas – tarpsektorinei bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtrai
Bioekonomika, kurioje akcentuojamas gamtos išteklių naudojimas ir aplinkosaugos tvarumas, ES žaliojo kurso kontekste tampa vis svarbesne ekonomikos dalimi, nuo kurios plėtros priklausys, kuo taps ateities iššūkiai – naujomis galimybėmis ar sunkiai sprendžiamomis problemomis. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) organizuojamas Lietuvos bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtros forumas – svarbus įvykis, prisidedantis prie bioekonomikos inovacijų kūrimo, verslo augimo ir sektoriaus plėtros bei tvaraus gamtos išteklių naudojimo tradicijų formavimo šalyje.
Siekia suburti diskusijai
Forumo organizatorė ir moderatorė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doktorantė, Lietuvos biotechnologų asociacijos viceprezidentė ir valdybos narė Virginija Kargytė pasakoja, kad rugsėjo 27 d., antrąją konferencijos „Kaimo plėtra 2023: Bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“ dieną, vyksiantis Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės globojamas Lietuvos bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtros forumas atvers dar daugiau galimybių diskutuoti, dalytis idėjomis ir ieškoti inovatyvių sprendimų. Forumu siekiama suburti bioekonomikos dalininkus iš akademinės bendruomenės, pramonės ir valstybinių institucijų diskusijoms apie tarpsektorinę bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtrą Lietuvoje.
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė kviečia Lietuvos verslą aktyviai dalyvauti forume, ne tik išklausyti pranešimus apie VDU Žemės ūkio akademijos ir partnerių naujausių tyrimų rezultatus, susipažinti su kitų šalių politikų, mokslininkų ir valdžios institucijų patirtimi vystant bioekonomiką, bet ir patiems aktyviai įsitraukti į diskusijas bei tapti pokyčių dalimi.
„Forumo dalyviai turės galimybę susipažinti su Europos šalių, pripažintų pirmaujančiomis inovatorėmis, ir nacionaliniu lygmeniu koordinuojančių bioekonomikos plėtrą patirtimi. Savo nacionalines bioekonomikos strategijas pristatys Suomijos, Vokietijos ir Airijos atsakingų institucijų atstovai. Bus apžvelgtos ir Lietuvos valstybinių institucijų iniciatyvos, orientuotos į bioekonomikos plėtrą mūsų šalyje. Šios iniciatyvos susijusios su gyvybės mokslų sektoriaus ir biologiniais ištekliais grįstos pramonės plėtra, su tvarios agrobiologinių išteklių gamybos ir šių išteklių panaudojimo vietos ekonomikoje skatinimu, su miškų ūkio valdymo strategija ir medienos išteklių panaudojimu tvariame statybų sektoriuje bei kitose srityse, taip pat su žiedinės bioekonomikos skatinimu ir atsinaujinančių energijos išteklių gamybos, kurioje naudojama biomasė, plėtra“, – apie forumo suteikiamas galimybes pasakoja V. Kargytė.
Renginio metu vyks bendra akademinės bendruomenės, pramonės ir valstybinių institucijų atstovų diskusija apie Lietuvos potencialą išnaudoti su bioekonomikos plėtra susijusias galimybes. Diskusijoje akademinės bendruomenės perspektyva pasidalins Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Kauno technologijos universitetų atstovai. Technologijų ir gamybos sektoriaus perspektyvą pateiks Lietuvos biotechnologų asociacijos „LithuaniaBIO“, agromaisto technologinių inovacijų dirbtuvių „ART21“, vertikaliai integruotos ekologiško maisto įmonių grupės „AUGA group“ ir medienos pramonės įmonių grupės „VMG grupė“ atstovai. Tuo tarpu viešąjį sektorių diskusijoje atstovaus plėtros agentūros – VšĮ „Inovacijų agentūra“ ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“, taip pat septynias savivaldybes vienijanti asociacija „Klaipėdos regionas“.
Mokslininkai pristatys naujausių tyrimų rezultatus ir kvies diskusijai
Lietuvos bioekonomikos inovacijų ir verslo plėtros forumas – svarbi tarptautinės konferencijos „Kaimo plėtra 2023: Bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“ dalis. Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. L. Skauronė atkreipia dėmesį, kad ši kompleksinė, iš kelių svarbių renginių susidedanti tarptautinė mokslinė konferencija suburia patyrusius ir jaunuosius mokslininkus, tyrėjus, doktorantus, studentus, taip pat praktikus, politikos formuotojus, įgyvendintojus, privataus sektoriaus veikėjus ir kitus, todėl kartu su forumu šis renginys tampa atvira žinių dalijimosi, diskusijų ir naujų idėjų išgryninimo platforma.
„Konferencijos ir forumo metu mokslininkai pristatys naujausių tyrimų rezultatus apie Žaliojo kurso įgyvendinimo iššūkius, žemės ūkio ir maisto produktų, žuvininkystės ir miškininkystės darnios politikos formavimo ir įgyvendinimo galimybes, inovacijas ir technologijas, taip pat jų svarbą ir problemines sritis. Tikimės, kad tai ves į diskusijas, nes dalyviams bus suteikiama galimybė ne tik paklausyti, bet tuo pačiu ir aktyviai dalyvauti diskusijose, išreiškiant savo požiūrį į kaimo plėtros problemas moksliniu ir praktiniu požiūriais“, – apie dialogui ir naujų idėjų kūrimui atvirą renginio formatą kalba dr. L. Skauronė.
VDU ŽŪA Bioekonomikos tyrimų instituto direktorius doc. dr. Rytis Skominas pastebi, kad geriausi moksliniai rezultatai pasiekiami bendram tikslui apjungiant kelias mokslo kryptis ar net sritis ir tikisi, kad konferencijos bei forumo dalyviai užmegs naujus ryšius, generuos naujas idėjas moksliniams tyrimams. Pasak mokslininko, šie renginiai gali tapti geru startu moksliniam bendradarbiavimui rengiant tarptautines paraiškas mokslo projektams.
Tiesioginės transliacijos – norintiems nuotoliu išklausyti pranešimus ir diskusijas
Siekiant kuo didesnės renginio sklaidos, platesnės auditorijos, konferencijos „Kaimo plėtra 2023: Bioekonomika siekiant Žaliojo kurso tikslų“/angl. „Rural Development 2023: Bioeconomy for the Green Deal“ plenarinio posėdžio (rugsėjo 26 d.), taip pat forumo „Taškų sujungimas: Lietuvos bioekonomikos vystymo planas“ (angl. Connecting the Dots: A Roadmap for Lithuanian Bioeconomy Development) (rugsėjo 27 d.) pranešimai bei diskusijos bus transliuojami tiesiogiai Vytauto Didžiojo universieto youtube platformoje. Norinčius stebėti anglų ir lietuvių kalbomis vyksiantį forumą, kviečiame registruotis. Renginiuose tikimasi dar didesnio įvairių suinteresuotų šalių susidomėjimo ir aktyvumo, atsižvelgiant į išskirtų tematikų aktualumą bei svarbą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
