ŽALIŲJŲ ĮGŪDŽIŲ PLĖTOJIMO GEROJI PRAKTIKA
Daug dėmesio tiek mokslininkai, tiek praktikai skiria tvarių, aplinkai draugiškų sprendimų paieškai ir jų efektyviam įgyvendinimui. Nepaisant kultūrinių, ekonominių skirtumų tarp skirtingų šalių, mokslininkams vis tik lengviau surasti bendrus sutarimus tiek dėl sąvokų, tiek dėl principų, tiek dėl priemonių. Teoriškai, tvarūs sprendimai leidžia sukurti konkurencinius pranašumus tiek įmonėms, tiek regionams. Tačiau įgyvendinant žaliuosius sprendimus praktikoje kiekvienoje šalyje susiduriama su vis kitais iššūkiais. Ir jų įgyvendinimas jau tampa labiau individualizuotas, priklauso nuo šalies ar regiono gamtinių, ekonominių, kultūrinių, socialinių ypatumų.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkai prof. dr. V. Atkočiūnienė, doc. dr. G. Vaznonienė, lekt. dr. I. Kazlauskienė, doc. dr. J. Zaleckienė ir lekt. A. Aleksandravičius dalyvauja įgyvendinant tarptautinį ERASMUS+ projektą „Pagrindinių žemės ūkio kompetencijų stiprinimas siekiant pažinti vertės grandinę“ (Strengthening Key Competences in Agriculture for Value Chain Knowledge, 2021-1-EL01-KA220-HED-000023289). Fakulteto mokslininkai – prisideda prie tikslinių naudos gavėjų (žemės ūkio gamintojų, studentų) įgūdžių tobulinimo, diegiant ir propaguojant žiedinio žemės ūkio ir žaliojo augimo koncepcijas.
Projekto partneriai: Egėjo jūros universitetas/University of the Aegean (Graikija), Švietimo ir mokslo internacionalizavimo asociacija/ Association for Internationalization of Education and Science (Šiaurės Makedonijos Respublika), Hargitos bendruomenės plėtros asociacija /Harghita Community Development Association (Rumunija) ir Distretto Agroalimentare Regionale Scrl (Italija).
Rugsėjo 7-8 d. vyko projekto partnerių susitikimas Italijoje, Fodžijos universitete (Italija). Susitikimo metu buvo pristatyti ir aptarti pasiekti 4-jo projekto vykdymo etapo rezultatai ir aptartos tolesnių darbų gairės, aplankytos mokslinių tyrių laboratorijos, biblioteka. Susitikimo dalyviai geriau susipažino su Italijos Fodžijos provincijos ekonominėmis veiklomis, gamtos, žemės ūkio ir turizmo ištekliais, kurie plėtojami stiprinant kultūrinį tapatumą ir siekiant darnumo.
Italijoje gyvena daugiau nei 59 mln. gyventojų, iš jų apie 10 proc. sudaro kaimo gyventojai. Žemės ūkyje dirba apie 3,8 proc. visų dirbančiųjų, kurie plėtoja apie 1145 tūkst. ūkių. Vyrauja smulkūs ūkininkų ūkiai, kaip ir daugelyje ES šalių, pastebima ūkininkų senėjimo tendencija. Ekologinių ūkių skaičius Italijoje yra vienas didžiausių Europoje. Pagal šį rodiklį Italija yra ketvirta tarp ES šalių ir aštunta pasaulyje. Eurostato duomenimis, Italijoje sertifikuoti ekologiški plotai sudarė 15,2 % viso ploto. Italijos ekologiniai plotai auga nuo 2012 m. ir 2000–2018 m. laikotarpiu jų skaičius beveik padvigubėjo.
Ūkininkai Italijoje užaugintus produktus parduoda skirtingais kanalais, tiek žemės ūkio produkcijos perdirbėjams, tiek per žemės ūkio kooperatyvus. Labai populiarūs šioje šalyje tiesioginiai pardavimai ūkininkų ūkiuose ar turgeliai po atviru dangumi. Tokiame teko lankytis ir šio vizito metu Umbra miške. Šis miškas yra gamtos rezervatas, saugoma Gargano nacionalinio parko teritorija. Dėl savo didelės biologinės ir ekologinės vertės jis nuo 2017 m. yra įtrauktas į UNESCO paveldą.
Tvarių sprendimų įgyvendinimas aktualus ne tik žemės ūkyje, bet ir kitose ekonominės veiklos srityse. Turizmas – viena iš svarbiausių Italijos ekonomikos šakų. Vizito metu buvo aplankytas jūrų kurortas Vieste, kuris gavo Mėlynąsias vėliavas už savo vandenų grynumą. Šis miestas yra gana nutolęs nuo didžiųjų Italijos miestų. Tai leidžia teigti, kad atokesniuose, mažesniuose miestuose, kaimo vietovėse tvarius sprendimus įgyvendinti per ilgą laiką yra įmanoma, tačiau didesniuose, turistų masiškai lankomose vietose, tai įgyvendinti gana sudėtinga. Bet tai viso pasaulio, ne tik Italijos problema.
Po projekto partnerių susitikimo, tik dar kartą buvo įsitikinta, projekto rezultatų reikšmingumu priemonių rinkinio, kuris yra rengiamas siekiant padėti ūkininkaujantiems, studentams ir kitiems suinteresuotiesiems pasiekti savo profesinius tikslus, ugdyti žaliuosius įgūdžius, diegti šiuolaikines technologijas ir geriausią praktiką, optimizuoti gamybos procesus tvarumo kontekste. Mokymų programa ir vadovas bus kuriamas remiantis dalyvaujančių šalių poreikių ir situacijos analize, taikant vertės grandinės metodą, siekiant stiprinti turizmo ir žemės ūkio sąsajas, padėti žemės ūkio gamintojams ūkininkauti efektyviau ir tvariau.
