Tarptautinis VDU ŽŪA vykdomas SKILLS projektas – užtikrintam visuomenės vertybių pokyčiui ir žalesnei ateičiai

Pasaulyje daug iššūkių kelianti klimato kaita, senkantys ištekliai ir augantis aplinkos taršos lygis – nerimą keliantys ženklai, rodantys, kad ilgai atidėlioti socialinius, ekonominius ir aplinkos apsaugos klausimus apimantys pokyčiai jau neišvengiami. Tarptautinėms organizacijoms raginant kuo greičiau imtis realių veiksmų, universitetų mokslininkai pradeda nuo svarbiausių žingsnių – būsimų žemės ūkio sektoriaus specialistų ir bendruomenių požiūrio ir kompetencijos pokyčių, kad būtų galima gerai gyventi ne tik dabar, bet ir ateityje.
Skatina visuomenę sparčiau žengti Darnaus vystymosi tikslų link
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė dr. Vilma Atkočiūnienė pasakoja, kad siekiant inicijuoti pokyčius, Europos Sąjunga (ES) pristatė žiedinę ekonomiką, kaip aukšto lygio pasaulinę besiformuojančią strategiją. „Šioje strategijoje numatyta siekiamybė, kad visuomenė peržengtų esamos raidos ribas ir siektų Jungtinių Tautų Tvarumo darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų Darnaus vystymosi tikslų. Todėl žiedinės ekonomikos koncepcija tampa pasauline strategija ir svarbiausiu ES prioritetu, skatinančiu pereiti nuo šiandieninio linijinės gamybos ir vartojimo ekonomikos modelio prie tvaraus išteklių naudojimo“, – įžvalgomis apie vykstančius svarbius pokyčius ir ateities tikslus dalijasi mokslininkė.
Profesorė atkreipia dėmesį, kad žiedinė strategija, kaip nauja paradigma, įsiskverbia į visus žemės ūkio ir maisto produktų sektoriaus procesus, žemės ūkio ir vietos bendruomenių veiklas, kaimo kraštovaizdžio kūrimą ir natūralią aplinką. „Svarbu, kad pereinant prie žiedinio žemės ūkio, reikia įgyvendinti naują valdymo modelį, kuris apimtų visus pagrindinius žemės ūkio ir maisto produktų sistemos etapus: pirminę gamybą, perdirbimą, maisto vartojimą, šalutinius produktus ir maisto atliekas“, – pasakoja mokslininkė ir pastebi, kad perėjimas prie žiedinės žemdirbystės priklauso ne tik nuo technologijų ir reikšmingo gamybos restruktūrizavimo, bet ir yra labai susijęs su visuomenės požiūrio ir perspektyvų pokyčiais.
Pokytį pradeda nuo studijų programų atnaujinimo
Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė pasakoja, kad VDU ŽŪA mokslininkų su tarptautiniais partneriais vykdomo SKILLS (angl. Strengthening Key Competences in Agriculture for Value Chain Knowledge) projekto idėja grindžiama žaliųjų kompetencijų tobulinimu. „Tarp tikslų kaip svarbūs žiedinės ekonomikos modelio uždaviniai įvardyta būtinybė pažinti vertės grandinę, skatinti žemės ūkio sektoriaus ir gamtos išteklių naudojimo tvarumą, ekonominę gerovę ir socialinį teisingumą. Verta atkreipti dėmesį, kad siekiama ne tik kalbėti apie norimus pokyčius, bet ir juos inicijuoti nukreipiant išteklius į aktyvią akademinę ir praktinę veiklą“, – įžvalgomis dalijasi mokslininkė.
Įgyvendinant projektą visuomenei norima padėti geriau pažinti naują, tvarią Žiedinės ekonomikos sistemą. Taip pat siekiama supažindinti su veiksmingesne maisto produktų tiekimo grandine. „Visų pirma pradedama nuo studentų švietimo – norima atnaujinti aukštųjų mokyklų žemės ūkio fakultetų studijų programas, kad studijas baigę aukštos kvalifikacijos specialistai suprastų žiedinės ekonomikos svarbą ir jos veikimo principus. Teoriškai tvarūs sprendimai leidžia sukurti konkurencinius pranašumus tiek įmonėms, tiek regionams, todėl itin svarbu, kad jauniems kvalifikuotiems specialistams žiedinė strategija būtų puikiai suvokiama ir vertybiškai artima paradigma“, – apie švietimo svarbą kalba prof. dr. V. Atkočiūnienė.
Visame agrosektoriuje siekia inicijuoti pokytį
Mokslininkė pasakoja, kad šis projektas ypatingai svarbus VDU ŽŪA bendruomenei, nes pagrindinis projekto tikslas – prisidėti prie Akademijoje studijuojančių studentų, potencialių studentų, žemės ūkio produktų gamintojų kompetencijų tobulinimo, pristatant ir propaguojant žiedinio žemės ūkio ir žaliojo augimo koncepcijas.
„Projektu siekiama skatinti studijų programų modernizavimą ir skaitmeninių kursų diegimą VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete. Norima, kad skaitmeniniai kursai būtų patrauklesni studentams, taip pat sudomintų ūkininkus, kaimo bendruomenių narius, savivaldybių Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyrių specialistus. Norint, kad visuomenė peržengtų esamos raidos ribas ir siektų Jungtinių Tautų Tvarumo darbotvarkėje iki 2030 m. nustatytų darnaus vystymosi tikslų, į švietimo ir vertybių pokyčių procesą reikia įtraukti kuo daugiau sektoriuje veikiančių asmenų. Neužtenka tvarumo ir darnaus vystymosi vertybes diegti tik studentams, nes baigę studijas jie susidurs su lėtesniu žingsniu žiedinės ekonomikos link judančiais ar vietoje stovinčiais vyresniais kolegomis, bendruomenėmis, specialistais. Suteikdami galimybę patogiai studijuoti ir kelti kvalifikaciją visiems agrosektoriaus ir kaimo plėtros dalyviams, sudarome prielaidas spartesniam ir užtikrintam visuomenės vertybių pokyčiui“, – įžvalgomis dalijasi prof. dr. V. Atkočiūnienė.
Mokslininkė pastebi, kad įgyvendinant žaliuosius sprendimus praktikoje kiekvienoje šalyje susiduriama su vis kitais iššūkiais. Ir jų įgyvendinimas jau tampa labiau individualizuotas, priklauso nuo šalies ar regiono gamtinių, ekonominių, kultūrinių, socialinių ypatumų. „Įgyvendinant SKILLS projektą tiek mokslininkai, tiek praktikai daug dėmesio skyrė tvarių, aplinkai draugiškų sprendimų paieškai ir jų aprašymui, siekiama kad jie būtų kuo lengviau įgyvendinami. Nepaisant kultūrinių, ekonominių skirtumų tarp skirtingų projekto šalių, mokslininkams lengviau surasti bendrus sutarimus tiek dėl sąvokų, tiek dėl principų, tiek dėl priemonių“, – pasakoja profesorė.
Siekia keisti požiūrį į agrosektorių ir kaimo plėtros potencialą
Mokslininkė pastebi, kad labai svarbu tobulinti ir modernizuoti universitetų ir žemės ūkio aukštųjų mokyklų studijų programas, nes žemės ūkio ir kaimo vietovių pokyčių valdymo krypties studijas vykdantys fakultetai susiduria su stojančiųjų skaičiaus mažėjimu. „Iš vienos pusės žemės ūkio sektorius sparčiai modernėja, vyksta robotizacija, pereinama prie naujų ūkininkavimo strategijų, rengiamos ir įgyvendinamos Sumanių kaimų strategijos. Iš kitos pusės, vis dar populiarus požiūris, kad žemės ūkis yra mažiau modernus sektorius, o gyvenimas kaime sudėtingas, mažiau įdomus ir prasmingas“, – kalba pašnekovė.
Prof. dr. V. Atkočiūnienė pastebi, kad tai galima veiksmingai pakeisti didinant visuomenės informuotumą apie žemės ūkio ir kaimo plėtros poreikius ir vystymosi potencialą, galimas kvalifikuotų specialistų karjeros galimybes. Ji atkreipia dėmesį, kad pandemijos metu žemės ūkio sektorius buvo vienas iš mažiausiai paveiktų, nes maisto gamyba (įskaitant maisto žaliavą ir žemės ūkio produkciją) turi būti tęsiama, nepaisant kylančių iššūkių, ekstremalių sąlygų, kurios gali susiklostyti ir ateityje. Pasak mokslininkės, tai įrodo sektoriaus atsparumą iššūkiams ir perspektyvumą ieškantiems plačių bei užtikrintų karjeros galimybių.
Atvers platesnes karjeros galimybes būsimiems absolventams
Prof. dr. V. Atkočiūnienė pabrėžia, kad šis projektas prisideda prie VDU ŽŪA bendruomenei, ypatingai studentams, svarbių pokyčių. „Žaliųjų kompetencijų ugdymas, jaunųjų ūkininkų, savivaldybių specialistų, bendruomenininkų ir kitų kaimo ir miesto gyventojų įsitraukimas į perėjimą nuo linijinės ekonomikos prie žiedinės ekonomikos yra svarbus VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros ir kitiems fakultetams. Tai atveria naujas galimybes aukštesnę pridėtinę vertę kuriančioms darbo vietoms kurtis, platesnes perspektyvas įsidarbinti baigus studijas“, – apie projekto svarbą VDU ŽŪA bendruomenei kalba mokslininkė.
Profesorė pasakoja, kad SKILLS projektas skatina žiedinio žemės ūkio, kaip tvaraus ir atsparaus ekonomikos sektoriaus, koncepcijos diegimą praktikoje. „SKILLS konsorciumas siekia didinti ir spartinti studentų ir žemdirbių, turizmo ir kitų ekonominių veiklų vystytojų informuotumą apie žiedinį žemės ūkį. Informavimas ir švietimas yra pagrįstas Pagrindinių žiedinio žemės ūkio užimtumo iššūkių ir potencialo tyrimu, kurį atliko VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto tyrėjai, taip pat mokymo medžiaga, kurią sudaro teorinės žinios ir praktinės užduotys ir moduliu – skaitmeninių kursų rinkiniu, kurį naudodamiesi žemės ūkio ir kaimo plėtros profesionalai ir pradedantieji ūkininkauti galės greičiau pereiti prie žiedinio žemės ūkio, permąstyti savo veiklą ir ugdyti žaliąsias kompetencijas“, – reziumuoja prof. dr. V. Atkočiūnienė.