Žemėtvarkininkų dialogas: patirties mainai tarp Lietuvos ir Norvegijos | VDU Žemės ūkio akademija

Žemėtvarkininkų dialogas: patirties mainai tarp Lietuvos ir Norvegijos

Spalio 21 d. Akademijoje vyko Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Inžinerijos fakulteto Žemėtvarkos ir geomatikos katedros suorganizuotas seminaras „Žemėtvarkininkų dialogas: patirties mainai tarp Lietuvos ir Norvegijos“. Universitete svečiavosi gausus būrys Norvegijos specialistų, įgyvendinančių žemės konsolidacijos darbus Osle ir Rytų Vikenlando vietovėse bei sprendžiančių iškylančius teisinius žemės naudojimo klausimus (ribų, servitutų nustatymas, kompensacijos ir kt.). Pradėdamas seminarą, aktyvus šio susitikimo iniciatorius dr. Giedrius Pašakarnis trumpai pristatė svečių iš Norvegijos atstovaujamą įstaigą – Oslo ir Rytų Vikenlando žemės konsolidacijos teismą. Šis teismas yra vienas iš 19-os Norvegijoje veikiančių žemės konsolidacijos teismų. Jame dirba 21 darbuotojas: teisėjai, inžinieriai, matininkai ir konsultantai. Žemės konsolidacijos teismas pareiškėjų prašymus nagrinėja pagal Žemės konsolidacijos įstatymą, Teisingumo įstatymą ir kitus teisės aktus. Šis teismas sprendžia iškylančias žemės savininkų ir kitų žemės naudotojų problemas. 

Pasveikinusi visus renginio dalyvius Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vedėja doc. dr. Jolanta Valčiukienė paminėjo, kad dar gyvename gana pakiliomis ir įkvepiančiomis naujiems siekiams neseniai atšvęsto Žemės ūkio akademijos (Akademija) 100 metų jubiliejaus nuotaikomis. Ji trumpai apžvelgė šios Akademijos istoriją, supažindino su Vytauto Didžiojo universiteto struktūra ir pagrindine veikla. J. Valčiukienė papasakojo apie Inžinerijos fakultete vykdomus tyrimus, koordinuojamas studijų programas, aptarė žemėtvarkos specialistų rengimo VDU ŽŪA aktualijas. Ji pasidžiaugė, kad didelė dalis mūsų fakulteto absolventų sėkmingai dirba žemės tvarkymo, nekilnojamojo turto kadastro, geodezijos ir kitose artimose srityse.

Žemėtvarkos ir geomatikos katedros vyr. lektorius, dr. Giedrius Pašakarnis savo pranešime apžvelgė Lietuvos kaimo paveikslą po pastarosios žemės reformos, žemės konsolidacijos proceso teisinį reglamentavimą, trumpai aptarė 61 Lietuvoje įgyvendintą projektą. Pranešimą užbaigė susirūpinimu, kad Lietuva turi reikiamą teisinę bazę, kompetencijas, bet naujame 2021-2027 m. kaimo plėtros programos finansiniame periode nebenumatyti pinigai naujų žemės konsolidacijos projektų rengimui, kurie labai pasitarnautų sutvarkyti Rail Baltica projekto suskaidytą žemėnaudų struktūrą.

Kauno technologijos universiteto, Architektūros ir statybos instituto centro vadovas dr. Evaldas Ramanauskas pasidalino savo tyrimų rezultatais bei aptarė žemės sklypų pertvarkymo poreikį planuojant miestų teritorijas. Pranešėjas paminėjo, kad miestų teritorijoms rengiami detalieji planai arba šiuo metu rengiami žemės valdų planai, jų sprendiniai nėra pakankami miestų žemės naudojimo problemoms išspręsti. 

Apie žemės konsolidacijos Norvegijoje ypatumus papasakojo Oslo ir Rytų Vikenlando žemės konsolidacijos teismo Norvegijoje teisėjas dr. Oystein Bjerva. Jo atstovaujamo teismo jurisdikcijoje yra 1,6 mln. gyventojų turinti teritorija. Šioje įstaigoje dirba: 7 teisėjai, 1 teisėjo pavaduotojas, 8 matininkai, 6 administracijos pareigūnai.

Svarbūs žingsniai Norvegijoje sprendžiant žemių apskaitos ir naudojimo teisinius klausimus buvo XX amžiuje atlikti darbai, t.y. 1960 metais vykdytas Norvegijos teritorijos ekonominis kartografavimas ir 1980 metais pradėtas Nacionalinio kadastro žemėlapio sudarymas. Informacija apie Norvegijos nekilnojamojo turto objektus kaupiama Kadastro (Matrikkelen – norv.) ir Žemės registro (Tinglysing/grunnbok – norv.) sistemose. 

Norvegijoje iškylančius žemės naudojimo, nuosavybės ar kitų daiktinių teisių turėtojų probleminius klausimus sprendžia Žemės konsolidacijos teismai. Šie teismai išsiaiškina ir nustato nekilnojamojo turto objektų ribas, atlieka situacijų vertinimą. Pavyzdžiui, Žemės konsolidacijos teismas gali suteikti teisę naudotis keliu arba leisti nutiesti kelią, pakeisti ar panaikinti nekilnojamojo turto objektų naudojimo teises (servitutus, pareigą prižiūrėti tvorą ar kitus objektus). Spręsdamas teisinius klausimus, Žemės konsolidacijos teismas įvertina, kad, įgyvendinant sprendimą, galimos patirti išlaidos ir nepatogumai netaptų didesni už naudą nekilnojamajam turtui ar naudojimosi teisei. 

Apibendrindamas pranešėjas pastebėjo, kad šalyje reiktų skirti pakankamą dėmesį prevencinei veiklai, rengiamų nuosavybės ar kitas daiktines teises patvirtinančių dokumentų kokybei, taip ateityje sumažėtų neaiškumų ir ginčų tarp atskirų žemės naudotojų.

Tarp pokalbio dalyvių vykusi aktyvi diskusija parodė aptariamų klausimų aktualumą.

Svečiai iš Norvegijos aplankė ir VDU ŽŪA muziejų, kuriame teko pasukti galvas įvardijant muziejininkės dr. Rasos Pranskūnienės rodomus eksponatus, trumpai susipažinti su Akademijos istorija, pasijusti tiek studentais, tiek profesoriais.  Taip pat pakvietėme aplankyti muziejuje naujai atidarytą Žemėtvarkos ir hidrotechnikos muziejinę ekspoziciją. Doc. dr. Virginija Gurskienė svečiams pristatė eksponatus, pasidalino žemės ir vandens išteklių tvarkymo mūsų šalyje istorinėmis įžvalgomis. Svečius pakvietėme išbandyti ir šios ekspozicijos eksponatus.

Seminaro dalyviai vienbalsiai pritarė, kad toks formatas ir pasidalinimas patirtimis buvo naudingas visiems. VDU ŽŪA Žemėtvarkos ir geomatikos katedra nekantriai lauks svečių iš kitų šalių ir naujų profesinės bei akademinės bendruomenės susitikimų.