VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prioritetinis tikslas naujajame Akademijos šimtmetyje – lyderystė pasirinktame kelyje
Šiais metais veiklos 100-metį mininti Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) nuo pat savo veiklos pradžios dėmesį skyrė žemės ūkio ekonomikai, verslo vadybai, apskaitai, statistikai, teisei. Tad simboliška, jog iš šių ištakų išaugusio Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano kabinetą šiandien puošia burlaivio maketas, nes burlaivis iš tiesų puikiai iliustruoja paties Bioekonomikos plėtros fakulteto tapatybę – visada turėti aiškią kryptį ir gebėti reaguoti į naujus palankius vėjus.
Bendruomenės nariu tampama visam gyvenimui
„Kur ir ką studijuoti baigus mokyklą, man klausimų nekilo, nes namuose turėjau geriausią pasaulyje nuomonės formuotoją – savo mamą, baigusią studijas Akademijoje, tuomečiame Ekonomikos fakultete. Jonavoje, kur gyvenome, mama vienu metu sugebėjo dirbti keliose įmonėse, o su ja kaip kompetentinga apskaitos ir finansų specialiste konsultuodavosi net kolegos, dirbantys Valstybinėje mokesčių inspekcijoje. Tad akivaizdu, kad mama studijų metais įgijo labai tvirtus žinių pagrindus ir pats norėjau siekti to paties“, – teigia moksleiviams skirtuose profesinio orientavimo projektuose aktyviai dalyvaujantis VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto ambasadorius, VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ narys, UAB „Agrokoncernas“ Marketingo skyriaus vadovas Skomantas Rukuiža.
Magistrantūros studijoms Žemės ūkio verslo vadybos programą vėliau pasirinkęs pašnekovas pastebi, kad darbinėje veikloje naudingos visos studijuojant įgytos žinios, tačiau ne mažiau svarbūs ir į gyvenimą išsinešti vertybiniai dalykai.
„Akademijos bendruomenės nariu žmogus tampa visam gyvenimui. VDU ŽŪA studijų baigimo diplomas yra vizitinė kortelė, kad žmogumi galima pasitikėti, kad jis yra savo srities profesionalas“, – kalba pašnekovas, pastebintis, kad didelis fakulteto privalumas yra tai, jog jis aktyviai bendradarbiauja su socialiniais partneriais – baigdami studijas absolventai būna susipažinę su daugelio agroverslo įmonių veiklos specifika ir į darbo rinką įsilieja pasitikėdami savo jėgomis.
„VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultetas unikalus tuo, kad turi savo išskirtinę kryptį ir ekonomikos, verslo vadybos dėsnių, logistikos bei kitų dalykų moko žvelgdamas per agrosektoriaus prizmę. Ir nors šiuolaikinis agrosektorius labai platus, Akademiją baigę specialistai supranta, kaip jame vyksta visi procesai. Tai leidžia šiems procesams daryti įtaką, kad jie vyktų dar sklandžiau. Viso agrosektoriaus niuansų išmanymas yra didelis VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete studijas baigusių specialistų pranašumas, palyginti su kitus universitetus baigusiais darbuotojais. Matau dideles šio fakulteto ateities perspektyvas, ypač išnaudojant savo tarptautiškumo ir tarpdiscipliniškumo potencialą – į bendras komandas jungiantis skirtingų tautybių studentams ir skirtingų sričių mokslininkams“, – reziumuoja S. Rukuiža.
VDU ŽŪA absolventų klubo „ŽŪA alumni“ narys, UAB „Agrokoncernas“ Marketingo skyriaus vadovas Skomantas Rukuiža
Aukštą studijų kokybę atspindi absolventų paklausa darbo rinkoje
Tuometis Žemės ūkio ekonomikos ir gamybos organizavimo fakultetas, kuriame pradėti rengti agronomai ekonomistai, Akademijoje įsteigtas dar 1948 m. Per veiklos dešimtmečius jam teko išgyventi ne vieną istorinį lūžį bei įveikti daugybę iššūkių. Fakultetas ne kartą keitė ir pavadinimą.
Įžvalgomis apie dabartinio VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto išskirtinumą bei ateities perspektyvas paprašyti pasidalyti prof. dr. Neringa Stončiuvienė, dekanės pareigas ėjusi 2005–2012 metais, ir dabartinis dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis teigia, kad fakulteto pavadinimu stengiamasi atskleisti veiklos esmę. O ši veikla – tai siekis būti dinamiškiems, išlikti ištikimiems bioekonomikos ir agrosektoriaus krypčiai bei suteikti savo studentams darbo rinkoje reikalingų žinių ir gebėjimų.
Prof. dr. N. Stončiuvienės pastebėjimu, Akademijoje įgyti žinių pagrindai fakulteto absolventams vėliau leidžia sėkmingai vystyti nuosavus verslus, tapti įmonių ar jų padalinių vadovais, eiti atsakingas pareigas viešajame sektoriuje, konsultavimo įstaigose, komerciniuose bankuose. Ir tai yra objektyviausias rodiklis, atskleidžiantis aukštai išsikeltą studijų kokybės kartelę.
„Mūsų studijų programų kokybę patvirtina ir Studijų kokybės vertinimo centro periodiškai atliekami studijų programų išoriniai vertinimai, kuriuose dalyvauja tarptautiniai ekspertai. Nebuvo nė vieno atvejo, kad ekspertai fakulteto vykdomą programą būtų įvertinę neigiamai. Tai pavyksta ne kiekvienam universitetui“, – dėmesį atkreipia prof. dr. B. Vaznonis. Pašnekovas pastebi, kad darbdaviai naujų darbuotojų dažnai ieško jau tarp fakulteto studentų, nes beveik visi absolventai būna sėkmingai įsidarbinę dar netgi nebaigę studijų.
Didžiausia vertybė – susitelkusi ir gebanti operatyviai persiorientuoti bendruomenė
Prof. dr. N. Stončiuvienė atvira: dekanavimo laikotarpis nebuvo lengvas, nes daug pokyčių tuo metu vyko ir pačioje Akademijoje, ir šalies aukštojo mokslo politikoje, 2009-aisiais į universitetus perkėlusioje laisvosios rinkos dėsnius, patiems abiturientams leidžiant nuspręsti, kiek ir kokių specialistų šalis turės ateityje.
„Tačiau gerai tai, kad pačiame fakulteto viduje turėjome ateities kryptį. Ją buvo nubrėžęs ankstesnysis dekanas prof. dr. Jonas Čaplikas, daug dėmesio skyręs fakulteto vidinės struktūros pertvarkai, studijų procesų tobulinimui, mokslinių tyrimų plėtrai ir jų rezultatų sklaidai. Bene didžiausiu savo pačios indėliu stiprinant fakultetą laikyčiau doktorantūros teisės pagal naujus reikalavimus susigrąžinimą ir, be abejo, bendruomenės telkimą fakulteto įsibėgėjimui“, – prisimena prof. dr. N. Stončiuvienė.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Neringa Stončiuvienė, dekanės pareigas ėjusi 2005–2012 metais
Bioekonomikos plėtros fakulteto vadovų nuomonė šiandien vienareikšmė: didžiausia vertybė buvo ir yra susitelkusi bendruomenė, kurioje žmonių santykiai grindžiami kolegiškumu, nuoširdumu, o sprendimų ieškoma diskutuojant.
Taip elgtasi ir 2017-aisiais keičiant fakulteto pavadinimą, ir inicijuojant naujas studijų programas ar naujas tyrimų kryptis. Prof. dr. N. Stončiuvienės pastebėjimu, šilti santykiai fakultete vyrauja tiek darbuotojams bendraujant tarpusavyje, tiek ir su studentais, nes studentas niekada neturi bijoti dėstytojų klausti rūpimų dalykų ir su jais atvirai diskutuoti.
Prof. dr. B. Vaznonis, kuriam doktorantūroje teko mokytis kitame šalies universitete, su šypsena pasakoja, kad dėl VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto liberalizmo tradicijos visiems bendrauti kaip lygiems, svetur pateko ir į ne itin malonią situaciją. „Nuo pat studijų mūsų fakultete pirmųjų kursų buvau įpratęs, kad su studentais bendraujama kaip su lygiaverčiais kolegomis. Galvojau, kad taip yra visur. Deja, klydau ir buvau labai greitai pastatytas į vietą“, – prisimena prof. dr. B. Vaznonis.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto vadovai įsitikinę, kad būtent ne „kumščio politika“, o laisvė diskutuoti, rinktis dominančias tyrimų kryptis ir veda į priekį fakultetą, kuriam būdinga ir dar viena išskirtinė savybė – gebėjimas operatyviai persiorientuoti ir žengti koja kojon su į naują sritį neriančiais iškiliausiais savo mokslininkais.
Veiklos variklis ir vizitinė kortelė – dėmesys bioekonomikai
„Pastarąjį dešimtmetį pasaulyje vis daugiau dėmesio pradėjus skirti aplinkosaugai, klimato krizės mažinimo problemų sprendimui, atsinaujinančių išteklių potencialo panaudojimo didinimui, taip pat žiedinei ekonomikai ir bioekonomikai, fakulteto mokslininkų dėka šiandien šalyje esame šios srities tyrimų lyderiai. 2017 m. mūsų fakulteto prof. dr. Vlados Vitunskienės vadovaujama ekspertų grupė Ūkio ministerijos (šiuo metu – Ekonomikos ir inovacijų ministerija) užsakymu atliko išsamią Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją. Šis įdirbis nulėmė sėkmingą įsitraukimą į kitus nacionalinius ir tarptautinius mokslinius projektus šia tematika. 2019 m. daugiausia prof. dr. V. Vitunskienės pastangomis laimėjome Žemės ūkio ministerijos skelbtą konkursą Lietuvos bioekonomikos strateginėms nuostatoms parengti, 2019–2022 metais buvo vykdomas „Horizon 2020“ projektas „Tvarios žiedinės bioekonomikos skatinimas Vidurio ir Rytų Europos šalyse“. Šiuo metu kartu su daugelio Europos valstybių mokslininkais pradėtas įgyvendinti „Horizon Europe“ projektas „Žiedinių biosprendimų integravimo į Europos kaimo vietoves spartinimas“, skirtas žiedinės bioekonomikos potencialui Europos kaimo vietovėse panaudoti“, – pasakoja VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. B. Vaznonis, atkreipiantis dėmesį, kad bioekonomikos srities tyrimai glaudžiai siejasi ir su kitų krypčių fakulteto mokslininkų vykdomais moksliniais tyrimais, visų pirma – kaimo plėtros problematika, nes bioekonomikos vystymasis skatina regionų ir kaimiškųjų vietovių gyvybingumą. Todėl išsikeltas tikslas kurti inovacijas, kurios skatintų kaime vystyti tradicinius bei alternatyvius verslus.
„Prioritetinį dėmesį skiriame bioekonomikos verslo organizacijų vystymui, gvildename ūkininkų ūkių ir kitų žemės ūkio organizacijų vadybos problemas. Mūsų mokslininkų dėmesio lauke – ir kaimiškųjų vietovių integruotas vystymasis. Aktualūs kaimo plėtros klausimai fakultete nagrinėjami jau daug metų, tad sukaupta patirtis leidžia mūsų mokslininkams operatyviai reaguoti į aktualijas. Pastaruoju metu išskirtinis dėmesys telkiamas į vietos maisto sistemų ir sumaniųjų kaimų valdymo sistemų kūrimą“, – Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslinių tyrimų kryptis komentuoja dekanas prof. dr. B. Vaznonis.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis
Studijos, atliepiančios darbdavių ir valstybės poreikius
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakultete šiuo metu vykdomos 9 studijų programos – 3 bakalauro ir 6 magistrantūros. Dalis jų tęsia ilgametę fakulteto tradiciją, tai – programos Apskaita ir finansai, Žemės ūkio ekonomika, Žemės ūkio verslo vadyba, Kaimo plėtros organizavimas, dalis – naujos, sukurtos atliepiant verslo ir viešojo sektoriaus darbdavių poreikius. Tai programos Logistika ir prekyba, Verslo logistika, Muitinės procesų valdymas, Tvaraus bioverslo vadyba. Pastaroji programa unikali, absolventams teiksianti daug galimybių.
„Rengti tokio pobūdžio vadybos krypties programą labiausiai paskatino darbo rinkoje dėl Europos Sąjungos Žaliojo kurso įgyvendinimo atsirandantis tvarumo vadybininkų, kurie padėtų įmonės veikloje integruoti ekologiškesnes verslo praktikas, padėtų kurti tvarius produktus, rengti tvarumo ataskaitas ir užtikrinti, kad įmonė laikytųsi aplinkosauginių teisės aktų (taip apsaugant nuo administracinių nuobaudų, reputacijos ir rinkos dalies praradimo), poreikis“, – teigia prof. dr. B. Vaznonis.
„Džiugu, kad fakultetas 2012 m. sugebėjo taip operatyviai reaguoti į šalyje kilusią logistikos specialistų poreikio bangą ir sukūrė į jų rengimą orientuotą studijų programą. Ir dabar logistikos programos – vienos populiariausių Akademijoje. Sėkmingai plėtojami ir šios krypties mokslo tyrimai, dėstytojais tapo doktorantūros studijų absolventai. Į studijų procesą aktyviai įsijungė ne tik logistikos, bet ir informacinių sistemų, taip reikalingų logistikos versle, profesionalai“, – pasakoja pašnekovas.
Fakulteto vadovų įsitikinimu, be glaudaus bendradarbiavimo su socialiniais partneriais, lyderiaujančiomis šalies verslo įmonėmis, šiuolaikišką, sklandų studijų procesą būtų sunku užtikrinti. Ši partnerystė skatina nuolat ieškoti aktualių, darbo rinkoje perspektyvių studijų krypčių.
Pašnekovai pastebi, kad fakulteto identiteto būtų neįmanoma įsivaizduoti ir be aktyvios konsultavimo veiklos. Šiuo metu Akademija yra vienas svarbiausių mokslo inovacijų sklaidos centrų šalyje. Viso to pradžia – ūkininkų konsultavimas jiems aktualiais klausimais, fakultete prasidėjęs vos šaliai atkūrus nepriklausomybę. Ir iki šiol tebevyksta ūkininkų ir kitų ūkio subjektų konsultacijos apskaitos ir finansų aktualijų, verslo mokesčių, projektų rengimo, ūkių veiklos ekonominis vertinimo klausimais. „Lietuvoje turbūt nėra miestelio ar vietovės, kur pati nebūčiau nuvykusi į žemdirbių mokymus“, – kalba prof. dr. N. Stončiuvienė, skaičiuojanti, kad į konsultavimo veiklą buvo ir yra įsitraukę apie pusė fakulteto žmonių.
Į lyderystę veda tarptautiškumas ir tarpdiscipliniškumas
Svarbus sprendimas, iškėlęs Bioekonomikos plėtros fakultetą į naują lygmenį – tarptautinių studijų organizavimas. VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekano prof. dr. B. Vaznonio pastebėjimu, šiandien fakultetas yra tarptautiškiausias tarp visų VDU fakultetų.
„Penkias iš devynių savo programų vykdome ir anglų kalba. Pas mus studijuoja 620 studentų, 220 jų – užsienio valstybių piliečiai. Dar keliasdešimt mokosi atvykę pagal ERASMUS+ studijų mainų programą. Sąlygas studijuoti esame sudarę ir 72 Ukrainos jaunuoliams“, – pasakoja prof. dr. B. Vaznonis, pastebintis, kad studijų užsieniečiams organizavimas – tik dalis fakulteto tarptautiškumo visumos.
„Esame vieni lyderių VDU publikacijų skaičiumi mokslo leidiniuose su citavimo indeksu. Mūsų proveržis moksle pastaraisiais metais akivaizdus ir tą lemia tarptautiškumas bei tarpdiscipliniškumas. Mūsų žmonės vis aktyviau įsitraukia į tarpdisciplininius tyrimus, kuriems Akademijos erdvė labai palanki“, – reziumuoja prof. dr. B. Vaznonis, pastebintis, Akademija turi daugiau kaip 80 užsienio šalių partnerių – aukštųjų mokyklų, jų padalinių, mokslo, tyrimų bei verslo įstaigų, – su kuriais bendradarbiaujama, o įvairius tarptautinius projektus, tarp kurių aukščiausio lygio moksliniai tyrimai, Bioekonomikos plėtros fakultetas skaičiuoja dešimtimis.
Paprašyti pasidalyti savo įžvalgomis apie fakulteto ateitį, prof. dr. N. Stončiuvienė ir prof. dr. B. Vaznonis teigia, kad Bioekonomikos plėtros fakultetas yra teisingame kelyje, tik norėtųsi, kad šiuo keliu drauge žengtų daugiau ambicingo jaunimo, siekiančio save atrasti ir įprasminti perspektyvioje bioekonomikos vystymo srityje, sprendžiančioje ne tik tvaraus išteklių naudojimo, taršos mažinimo, bet ir globalias klimato kaitos problemas.
