Mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“ įžvalgos prognozuoja pozityvius pokyčius
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) jau vienuoliktą kartą surengta mokslinė-praktinė konferencija „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“. Ir kaskart šis renginys stebina naujomis idėjomis, įžvalgomis, originaliais gerosios patirties pavyzdžiais.
Bendruomeninis judėjimas – socialinei gerovei ir bioekonomikos vystymui
Mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“ tikslas – stiprinti partnerystę ir kūrybiškos veiklos principus tarp kaimo plėtros organizatorių ir dalyvių, taip pat skleisti gerąją patirtį apie šalies ūkininkų, verslo, mokslo, vietos bendruomeninių organizacijų veiklą ir naujoves, didinant Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumą ir atsparumą įvairiose srityse: įgyvendinant vietos plėtros ir sumanių kaimų strategijas, plėtojant šeimos ūkius, žemės ūkio produkcijos perdirbimo verslus, trumpąsias maisto tiekimo grandines, kuriant vietos maisto sistemas, steigiant naujas darbo vietas ir užtikrinant jų gyvybingumą, ugdant kaimo gyventojų verslumą ir aplinkosauginį sąmoningumą bei siekiant vietos bendruomenių gerovės. Renginio metu buvo dalijamasi naujausių mokslinių tyrimų rezultatais ir ekspertų rekomendacijomis dėl vietos bendruomenių vystymo strategijų, skaitmenizacijos, lokalizacijos, savanorystės, bioekonomikos, žiedinės vystymo, įvairovės, atsparumo ir gerovės kūrimo priemonių.
VDU ŽŪA rengiami specialistai gyvybingo ir pažangaus kaimo kūrimui
Sveikindama mokslinės-praktinės konferencijos dalyvius – kaimo bendruomenių lyderius, mokslininkus, kaimiškųjų savivaldybių administracijų ir seniūnijų atstovus, vietos veiklos grupių lyderius ir narius, jaunuosius ūkininkus, šeimos ūkių, labai mažų ir mažų įmonių savininkus, studentus – VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė teigė, jog Akademijai garbė priimti žmones, kuriems rūpi, kaip Lietuvos kaimas atrodys po 10–20 metų.
VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė
„Esate ta ašis, apie kurią vietose sukasi gyvenimas. Jeigu nebūtų jūsų, šiandien negalėtume kalbėti apie kaimo ir regionų gyvybingumą. Tai būtų tik teritorijos valstybės žemėlapyje, o jūsų dėka tai yra gyvybingos vietovės, kuriose gyvena žmonės, vyksta įvykiai, plėtojami individualūs ir bendruomeniniai verslai“, – renginio dalyviams dėkojo VDU ŽŪA kanclerė pastebėdama, kad būsimasis ES programavimo laikotarpis turėtų būti palankus regionams ir kaimo bendruomenėms, o Akademijoje organizuojamas renginys, suvienijantis bendraminčius, neabejotinai prisideda prie to, kad į kaimo ateities perspektyvas ir problematiką būtų telkiamas didesnis dėmesys.
„VDU ŽŪA įgyvendinama vienintelė šalyje magistrantūros studijų programa Kaimo plėtros administravimas, kurioje studijuoja esami ir būsimi kaimo plėtros organizatoriai ir bendruomenių lyderiai. Akademija tokius specialistus rengs ir ateityje, nes jūsų ir mūsų tikslas bendras – kurti gyvybingą ir pažangų Lietuvos kaimą“, – teigė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. A. Miceikienė.
Įžanginį žodį tarusi pagrindinė tradicinio renginio organizatorė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros prof. dr. Vilma Atkočiūnienė atkreipė dėmesį į moderniąją adaptyviosios lyderystės sampratą bei citavo knygos „Paliekant EGO lyderystę“ autorius Eglę Daunienę ir Paulių Avižinį, teigiančius, kad adaptyvios lyderystės dėmesio centre yra ne sekėjų turintis žmogus, o įvairių žmonių veikimas. Lyderystės gali imtis bet kas, bet kada, bet kur. Lyderystės darbai yra kurti sąlygas bendruomenei tapti tuo, kuo ji gali tapti.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedros prof. dr. Vilma Atkočiūnienė
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis pasidžiaugė, kad pastaraisiais dešimtmečiais kaimo vietovėse įvyko didžiulis pokytis – tiek bendruomeniniame judėjime, tiek inovacijas diegiančiame žemės ūkyje. „Tačiau kartu su pažanga bei galimybėmis ateina ir iššūkiai. Kaimas turi prisitaikyti prie Žaliojo kurso, geros agrarinės būklės reikalavimų, kyla skaitmeninių, sumaniųjų, teminių kaimų idėjos. Tačiau kartu kyla ir klausimų, ką daryti, kad į kaimo vystymą įsitrauktų kuo daugiau žmonių“, – aktyviai diskusijai renginio dalyvius kvietė prof. dr. B. Vaznonis, pastebėjęs, kad VDU ŽŪA stengiasi prisidėti prie kaimo pažangos ugdydama specialistus, kuriems svarbūs kaime vykstantys pprocesai ir kurie savo žiniomis gali svariai prisidėti prie šių procesų spartinimo.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto dekanas prof. dr. Bernardas Vaznonis
Priemonės tikslui pasiekti – nuo žiedinės ekonomikos sprendimų iki eksperimentinio teatro vaidybos
Mokslinės-praktinės konferencijos „Lietuvos kaimo vietovių konkurencingumo stiprinimas: įvairovė, atsparumas, gerovė“ metu buvo perskaitytas pluoštas pranešimų, atskleidusių svarbias dedamąsias siekiant šio bendro tikslo.
VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto doc. dr. Gintarė Vaznonienė pristatė Europos socialinį tyrimą apie kaimo gyventojų gyvenimo kokybę, Mykolo Romerio universiteto atstovė dr. Neringa Kurapkaitienė atkreipė dėmesį į savanorystę kaip įrankį kaimo vietovių konkurencingumui, VDU Politikos ir diplomatijos fakulteto atstovė dr. Irmina Beneševičiūtė dalijosi įžvalgomis apie nevyriausybines organizacijas, kurios kuria „socialines jungtis, kaip priešingybę vienišumui, pabrėžiant kiek žmogaus subjektyviu vertinimu jis turi prasmingų, artimų ir konstruktyvių santykių su kitais asmenimis, grupėmis ir visuomene“. Lietuvos socialinių mokslų centro Ekonomikos ir kaimo vystymo instituto atstovė dr. Vida Dabkienė atkreipė dėmesį į moterų lyderystę žemės ūkio sektoriuje, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vlada Vitunskienė pateikė rekomendacijas, kaip naujoviškais žiediniais sprendimais didinti smulkių maisto gamintojų konkurencingumą.
Molėtų rajono vietos veiklos grupės pirmininkė Dalia Mikelinskienė ir VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Kaimo plėtros administravimo programos magistrantė Rasa Ilinauskaitė atskleidė projektinių veiklų sukuriamas vertes, vietos maisto sistemų kūrimo galimybes bei problemas.
Renginio dalyviai taip pat turėjo progą susipažinti net su 20 stendinių pranešimų. Tarp jų – prof. dr. V. Atkočiūnienės pranešimas apie bendruomenės remiamo žemės ūkio vystymo ypatumus, kuriame pažymima, kad žemdirbių bendruomenei būtų svarbu pereiti nuo nuolatinio problemų kėlimo prie naujų verslo modelių, nuo nesėkmingos komunikacijos su valdžios institucijomis – prie komunikacijos su vietos maisto produktų vartotojais. Pasak profesorės, sunku pasiūlyti paprastas sėkmės formules, kurios tinka visur, tačiau labai svarbu visiems kartu judėti į priekį ir laikytis principo: „maisto gamintojai + maisto vartotojai + metinis įsipareigojimas vienas kitam = bendruomenės remiamas žemės ūkis ir platesnės galimybės.
Daugėliškių socialinių dirbtuvių, kurių misija didinti žmonių su intelekto ar psichosocialine negalia galimybes įsidarbinti, ugdant tam reikalingus įgūdžius, patirtį atskleidė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų programos Kaimo plėtros administravimas magistrantė Solveiga Stanevičiūtė. Kolektyvinės vietokūros naudojant Forum teatro metodą, kuomet teatras įtraukia dalyvius į kolektyvinės kūrybos ir vykdymo procesą eksperimentą pristatė VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto studijų programos Kaimo plėtros administravimas magistrantas Valdas Kavaliauskas.
Renginio metu taip pat vyko kaimo bendruomenių rankų darbo gaminių mugė bei foto konkursas „Kartu mes galime daugiau“, kuriame 16 bendruomenių pateikė 36 fotografijas.
Geriausiomis išrinktos šios nuotraukos:
I vieta: „Čia net bitės nori įsikurti“, autorė Danguolė Sinkevičienė;
II vieta: „Skubantys, bet laimingi“, autorė Rima Daraškevičiūtė;
II vieta: Geležių bendruomenė“ nuotrauka, autorė Gabrielė Kirklytė.
