Vandens ištekliai – ne begaliniai: kaip išsaugosime gamtos turtą?
Vanduo – gyvybės šaltinis, tačiau ir šis gamtos išteklius nėra begalinis. Didėjant gyventojų skaičiui, sparčiai vykstant urbanizacijai ir pramonės plėtrai reikia efektyvių, šiuolaikiškų ir tvarių sprendimų vandens išteklių valdymo srityje. Kylant daugiau globalių iššūkių ir kuriant vis modernesnes sistemas, kvalifikuotų vandens inžinerijos specialistų vaidmuo tampa vis svarbesnis. Kryptinga aukštos erudicijos profesionalų kompetencija ir žinios yra raktas į sėkmingą vandens išteklių valdymą ir aplinkos apsaugą.
Sprendžiant globalius vandens išteklių valdymo klausimus – svarbus profesionalų vaidmuo
Švarus vanduo neatsiejamas nuo efektyvaus nuotekų valymo. UAB „Kauno vandenys“ Nuotekų valyklos technologas dr. Jonas Matulevičius atkreipia dėmesį, kad vandens inžinerijos specialistai yra itin svarbi jungiamoji grandis sprendžiant globalius vandens išteklių valdymo klausimus.
„Šių dienų globaliame kontekste daugelis šalių susiduria su geriamojo vandens išgavimo ir kokybės problemomis. Didėjant gyventojų skaičiui didmiesčiuose, auga nuotekų kiekis. Prie viso to prisideda ir klimato kaitos padariniai – didesnis kritulių kiekis. Visi žino, kad vanduo yra gyvybė. Tuo tarpu tinkamai išvalytos nuotekos – tai švari ir saugi gamta bei vandens telkiniai. Šiuolaikiniame civilizuotame pasaulyje tiekiamas geriamasis vanduo ir išleidžiamos nuotekos į vandens telkinius atitinka jiems keliamus reikalavimus. Tačiau technologijos tobulėja, cheminės medžiagos, naudojamos vandens inžinerijoje, taip pat darosi tvaresnės ir labiau efektyvios, atsiranda biomedžiagos, nanomedžiagos ir pan. Didėja reikalavimai vandens kokybei ar išleidžiamoms nuotekoms. Todėl vandens inžinierių darbas yra dinamiškas“, – teigia dr. J. Matulevičius.
Didesnis per trumpą laiką iškritęs kritulių kiekis lemia staigų paviršinių nuotekų tinklų apkrovimą. Atsakingas darbas tenka vandens inžinerijos specialistams – priimti efektyvius, aplinką tausojančius ir šiuolaikiškus sprendimus. „Net ir tvarkingai dirbančios paviršinių nuotekų sistemos gali nespėti talpinti didesnio kritulių kiekio, o kartais priežastis labai elementari – užsinešusios lietaus grotelės. Kartais lietaus surinkimo sistemos pasenusios arba per mažos apimties ir neapskaičiuotos didesniam kritulių kiekiui. Tokiu atveju reikalingi atnaujinimai. Todėl vandens inžinieriai gali prisidėti projektuojant naujas didesnės apimties lietaus surinkimo sistemas ar reikiamose vietose projektuojant laikinas buferines lietaus pasaugojimo talpyklas, kurios leistų neapsemti gatvių ir kelių bei neapkrauti lietaus paviršinių tinklų“, – vieną iš vandens inžinierių darbo specifikų įvardija specialistas.
UAB „Kauno vandenys“ Nuotekų valyklos technologas dr. Jonas Matulevičius
Vandens inžinerijos specialistai laukiami ir didmiesčiuose, ir regionuose
Reaguodama į globalių iššūkių sprendimų paieškos ir darbo rinkos poreikius, šiais metais Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) pristato naują bakalauro studijų programą Vandens inžinerija.
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėjos, studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkės doc. dr. Ingos Adamonytės teigimu, išsilavinusių vandens inžinierių poreikis auga tiek regionuose, tiek didmiesčiuose, nes vis daugiau dėmesio skiriama tvariam vandens išteklių valdymui ir aplinkos apsaugai. „Tai vienintelė universitetinė programa Lietuvoje, suteikianti žinias ir gebėjimus, kaip kompleksiškai spręsti vandens išteklių valdymo, aplinkosaugos, inžinerinius ir ekonominius uždavinius bei kurti darnius sprendimus aplinkos inžinerijoje. Studijų programa Vandens inžinerija yra orientuota į realius rinkos poreikius. Regionuose svarbu užtikrinti efektyvų tvarų vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą, taip pat reikia spręsti vandens režimo reguliavimo, inžinerinių tinklų ir infrastruktūros plėtros, apsaugos nuo potvynių ir panašias problemas. Didmiesčiuose, kur gyventojų skaičius nuolat didėja, vandens inžinieriai tampa svarbūs ne tik kasdienėms paslaugoms teikti, bet ir infrastruktūros plėtrai bei atnaujinimui. Atsižvelgiant į sparčią urbanizaciją ir klimato kaitai atsparių sprendimų poreikį, reikia kvalifikuotų inžinierių, galinčių priimti inovatyvius ir tvarius sprendimus, užtikrinančius švarų vandenį ir sveiką aplinką visiems“, – teigia VDU ŽŪA mokslininkė.
VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros vedėja, studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkė doc. dr. Inga Adamonytė
Doc. dr. I. Adamonytei antrina ir UAB „Kauno vandenys“ atstovas. „Augantis gyventojų skaičius didmiesčiuose lemia ir didesnį nuotekų kiekį valyklose. Visa tai lemia, kad kai kurios nuotekų valyklos patiria padidintą apkrovą, todėl yra rizika, kad nuotekos nebus išvalomos iki nustatyų normatyvinių reikalavimų. Dėl šios priežasties reikia atnaujinimų ir patobulinimų“, – teigia dr. J. Matulevičius.
Plačios erudicijos vandens inžinerijos profesionalų karjeros galimybės – itin plačios. VDU ŽŪA absolventai yra laukiami vandens inžinerijos, aplinkos tvarkymo ir projektavimo srityse. Karjera laukia statinių projektavimo, statybos, priežiūros bei valdymo įmonėse, vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo organizacijose, atliekų tvarkymo įmonėse, savivaldybių administracijose ir aplinkos apsaugos departamentuose.
VDU ŽŪA studijų programos Vandens inžinerija absolventai galės užsiimti konsultaciniu darbu ar tęsti studijas magistrantūroje. Sukaupę reikiamą darbo patirtį vandens inžinerijos specialistai gali užsiimti statybos ir statybos projekto vadovo, melioracijos statybos vadovo veiklomis. Baigus magistrantūros studijas atsiveria galimybė tapti projekto ir/ar ekspertizės vadovu.
„Studijos vykdomos glaudžiai bendradarbiaujant su socialiniais partneriais. Studentai turi galimybę lankytis įmonėse, susipažinti su studijuojama sritimi ne tik studijų, mokslo, bet ir verslo aplinkoje, realiai pamatyti studijų praktinį pritaikomumą ir karjeros perspektyvas“, – priduria studijų programos Vandens inžinerija komiteto pirmininkė doc. dr. I. Adamonytė.
Inžinerijos krypties studijos – vienos perspektyviausių
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis atkreipia dėmesį į regionams reikalingų kvalifikuotų specialistų poreikį. „Savivaldybėms reikia VDU Žemės ūkio akademijos rengiamų kvalifikuotų specialistų. Matome, kad, pavyzdžiui, tokioms sferoms kaip melioracija, šiuo metu nėra skiriamas toks dėmesys, kokio reikia. Tai yra be galo didelis turtas, esantis po žeme. Ūkininkams ir verslui norint suteikti geresnes sąlygas, reikia skirti didelį dėmesį. Taip pat nemaža dalis savivaldybių dažnai turi klausimų rengiant kelių, inžinerinės infrastruktūros projektus. Tai yra sferos, kuriose Lietuvos savivaldybių asociacija ir VDU Žemės ūkio akademija turi ir gali turėti dar daugiau sąlyčio taškų. Džiaugiamės, kad Akademijos alumnai yra itin aktyvūs regionuose – moksleiviams pristatydami VDU Žemės ūkio akademiją jie įvardija studijų programų privalumus ir kvalifikuotų, perspektyvių specialistų poreikį darbo rinkoje. Kuo daugiau informacijos, žinių ir bendravimo tarp Akademijos ir ugdymo įstaigų, tuo yra didesnė tikimybė pasiekti mūsų visų norimą rezultatą“, – VDU Žemės ūkio akademijos absolventų indėliu kuriant aukštosios mokyklos, ugdymo įstaigų ir darbo rinkos sinergiją džiaugiasi Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas.
A. Klišonio teigimu, inžinerijos krypties specialybės šiuo metu yra vienos paklausiausių. „Dabartinės Vyriausybės ambicijos yra tikrai didelės, siekiant į Lietuvą pritraukti kuo daugiau gamybos. Būtent gamyba yra stabilus būdas pritraukti ir išlaikyti dirbančius žmones, vidaus produktą kurti itin tvariai. Be inžinerijos krypties specialybių to neįmanoma padaryti. Požiūris į tokių specialistų rengimą yra stiprus, tačiau turėtų stiprėti dar labiau“, – sako A. Klišonis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis
Tvarus vandens išteklių naudojimas: ką gali visuomenė?
Viena iš tvaraus vandens naudojimo strategijų – efektyvumo didinimas ir švaistymo mažinimas. Tai apima inovatyvių technologijų diegimą, leidžiančių mažinti vandens suvartojimą žemės ūkyje, pramonėje ir kasdieniame gyvenime. Pavyzdžiui, drėkinimo sistemų modernizavimas, lietaus vandens surinkimo sistemos, nuotekų valymo ir perdirbimo technologijos padeda sumažinti vandens poreikį ir didina jo panaudojimo efektyvumą.
„Tvarus vandens išteklių naudojimas yra esminis veiksnys siekiant užtikrinti ilgalaikį planetos ekosistemos stabilumą ir žmonių gerovę. Vanduo yra ne tik būtinas žmogaus gyvenimui, bet ir svarbus daugelio pramonės šakų veiklai. Tvarus vandens valdymas apima atsakingą vandens išteklių naudojimą, užtikrinant jų ilgaamžiškumą ir minimalizuojant neigiamą poveikį aplinkai“, – teigia doc. dr. I. Adamonytė.
Visuomenės indėlis saugant vandens išteklius – itin reikšmingas, nes net ir maži kasdieniai veiksmai gali turėti svarų poveikį, ypač kuriant tvarią ateitį. Atsakingas vandens naudojimas prasideda nuo asmeninių įpročių.
„Vandens ištekliai, kad ir kokia jų gausa pasižymi Lietuva, nėra begaliniai. Visuomenės indėlis saugant šį gamtos turtą – taip pat labai svarbus: galime racionaliau ir tvarkingiau naudoti vandens išteklius, pavyzdžiui, sausrų metu mažiau laistyti žaliąsias pievas, rečiau pjauti vejas – ir saulė ne taip greitai jas išdegintų. Taip pat labai svarbus vandens inžinierių darbas – duomenų apie vandens suvartojimo ir kokybės analizavimas, kuris gali padėti priimti sprendimus vandens išteklių valdymo strategijoms. Vandens inžinieriai per tam tikras iniciatyvas ar projektus gali prisidėti prie visuomenės švietimo ir informavimo“, – teigia dr. J. Matulevičius ir priduria, kad itin svarbu ugdyti atsakingą požiūrį į mus supančią aplinką.
