Kandidatė į VDU rektorius prof. dr. J. Kiršienė: universitetas esame MES
„Universitetas nėra tik pastatai, strategijos ar struktūros. Universitetas esame mes – kiekvienas bendruomenės narys: darbuotojas, studentas, alumnas, socialinis partneris. Rektorius šioje bendruomenėje yra ne vien vadovas, bet ir visų mūsų atstovas – tiek universiteto viduje, tiek išorėje, mūsų veidas, iš kurio susidaromas pirmasis įspūdis apie universitetą ir jo vertybes, atspindintis mūsų bendruomenės dvasią, kultūrą ir siekius“, – sako kandidatė į VDU rektoriaus poziciją, VDU Privatinės teisės katedros profesorė, teisės mokslų daktarė, VDU mokslo prorektorė prof. dr. Julija Kiršienė.
Profesorė teigia, jog rektorius turi didelę atsakomybę, kurią po beveik dešimtmečio darbo rektoriaus komandoje ji supranta labai gerai. Universitete dirbama daug ir intensyviai, tačiau tai daryti nesunku, kai darbuotojai motyvuoti, atviri ir veikia psichologiškai saugioje aplinkoje, kur kiekvieno balsas girdimas, o nuomonė svarbi, tikina prorektorė.
„Volteras, apibrėždamas tolerancijos horizontą, sakė: „Nesutinku su tuo, ką sakai, bet paaukosiu savo gyvybę, kad turėtum teisę tai sakyti.“ Stipri bendruomenė kuriama tada, kai jos nariai nebijo iššūkių, nesislepia, nebėga nuo problemų, neužsisklendžia, o priešingai – ieško konstruktyvių sprendimų ir veikia atsakingai“, – pažymi kandidatė, teigianti, jog mato VDU kaip atvirų, smalsių, sąžiningų, į mokymąsi orientuotų žmonių bendruomenę, ir prie šios bendruomenės stiprinimo ketina prisidėti tiek, kiek leis žinios, patirtis ir įsipareigojimas bendram tikslui.
Prof. dr. J. Kiršienė pažymi, kad VDU iš kitų išsiskiria savo institucine kultūra, kurios DNR kodas apibrėžiamas dviem žodžiais – artes liberales. Laisvieji menai persmelkia visus universiteto strateginius tikslus – nuo įtraukios ir įgalinančios bendruomenės kūrimo, laisvo, kritiškai mąstančio ir atsakingo žmogaus ugdymo, aukšto lygio tarpdisciplininių tyrimų bei visuomenei kylančių iššūkių sprendimo žiniomis grįstais būdais.
„Vienas esminių veikimo mechanizmų, per kurį ši idėja materializuojasi, yra įgalinimas, neįmanomas be tolerancijos, empatijos, susikalbėjimo, solidaraus veikimo. Todėl, tarnaudama universitetui, visada keliu sau tikslą: matyti ir padėti įgalinti kiekvieno žmogaus stiprybes, kiek leidžia ribotos mano pastangos ir kompetencija. Reikia tęsti ir plėtoti artes liberales idėjos internalizavimą visose universiteto veiklos sferose, nes tai yra pamatinė visos mūsų veiklos koncepcija, formuojanti universiteto tapatybę, strateginius sprendimus ir bendruomenės kultūrą“, – pabrėžia VDU mokslo prorektorė.
Jos nuomone, VDU nuo pat pradžių veikė kaip jungiamasis audinys, erdvė diskusijoms, kaip mažasis pasaulio centras, kuris yra įsitinklinęs ir įtinklinantis, besimokantis ir besidalijantis. Nehierarchiškas, įtraukus ir įgalinantis, decentralizuotas, lankstumu, bendradarbiavimu ir gebėjimu prisitaikyti prie pokyčių grindžiamas VDU požiūris į vadybą yra vienas iš esminių tvarumo ir atsparumo polių.
Aptardama universitetų kovą su iššūkiais – neapibrėžtumo, demografinių pokyčių, socialinių ir technologinių transformacijų, geopolitinio nestabilumo ir kt. – prof. dr. J. Kiršienė teigia, kad reikia pergalvoti universiteto misiją, peržiūrėti mokymo turinį ir metodus, akcentuoti gebėjimus, kurių dirbtinis intelektas negali lengvai pakeisti – tarpdiscipliniškumą, kūrybiškumą, kritinį mąstymą, emocinį ir socialinį intelektą ir kt.
Profesorės nuomone, siekiant užtikrinti universitetų veiklų tęstinumą itin svarbu ieškoti sprendimų, didinančių universiteto atsparumą tokių iššūkių kaip kartų kaita, dirbtinis intelektas, poreikis modernizuoti vadybą kontekste, gebėti nustatyti prioritetus ribotų resursų kontekste.
„Esu vadybininkė ir teisininkė, turinti ir atitinkamą išsilavinimą, ir darbo patirtį. Mano matymu, dabartiniai universiteto sprendimų priėmimo procesai turėtų atliepti šiuos kriterijus: decentralizacijos ir lankstumo, suteikiant kuo didesnę autonomiją padaliniams; įvairovės ir įtraukumo; prisitaikančios kontekstinės politikos; būti grįsti naujausiomis žiniomis ir duomenimis bei naudojantis šiuolaikiniais įrankiais; kompleksiškumo suvaldymo“, – įvardija VDU mokslo prorektorė.
Prof. dr. J. Kiršienė sako vis dažniau girdinti nuomonę, kad VDU išgyvena „aukso amžių“ – tiek akademiniu, tiek finansiniu ar infrastruktūriniu požiūriu. Aktyvioje VDU vadyboje ji dalyvauja nuo 2008 m., kaip VDU Teisės fakulteto prodekanė, dekanė ir, beveik 10 metų, kaip VDU mokslo prorektorė. Jos nuomone, tiek su universitetų jungimo, tiek su COVID-19 krizės ir karo Ukrainoje iššūkiais VDU susidorojo puikiai.
„Nepaisydami iššūkių sugebėjome veikti darniai kaip gerai susiderinęs orkestras. Dvi rektoriaus Juozo Augučio komandos kadencijos, sėkmingas universitetų jungimasis, sunkus bendruomenės darbas ir gebėjimas aiškiai parodyti savo pasiekimus leido universitetui ne tik auginti biudžetą, bet ir užtikrinti darbuotojų atlyginimų didėjimą, didesnį saugumą bei pasitenkinimą darbu. Taigi VDU strateginių krypčių tęstinumas yra pagrindinis mano įsipareigojimas“, – pažymi prof. dr. J. Kiršienė, primindama, jog per pastaruosius metus VDU pagal studentų skaičių, akademinę veiklą ir organizacinę plėtrą įsitvirtino kaip antras didžiausias Lietuvos universitetas.
Prorektorė sako, kad svarbu išlaikyti tęstinumo trajektoriją – tęsti dalyvavimą Europos universitetų aljanse „Transform4Europe“, toliau vystyti partnerystę su Masačusetso technologijų institutu (MIT), stiprinti VDU Švietimo akademijos lyderystę edukologijos mokslų srityje bei rengiant pedagogus, plėtoti mokslinių tyrimų institutų veiklas ir kita, bet ko gero didžiausias būsimosios kadencijos iššūkis būtų Agroindustrinio parko statyba.
