VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkams pasitinkant tvarumo pavasarį
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Taikomosios ekonomikos, finansų ir apskaitos katedros prof.dr. Vilija Aleknevičienė kovo 25 d., kai parskrenda gandrai, kartu su Žaliųjų finansų institutu pasitiko tvarumo pavasarį. Profesorė dalyvavo Žaliųjų finansų instituto (ŽFI) organizuotoje konferencijoje „Tvarumo pavasaris“. ŽFI yra pirmasis toks Lietuvoje bei Baltijos šalyse žinių ir kompetencijų centras, konsultuojantis privataus ir viešojo sektoriaus institucijas žaliojo (tvaraus) finansavimo klausimais, padedantis pasiruošti pokyčiams, susijusiems su Europos Sąjungos tvarumo reikalavimų įgyvendinimu, siekiant Žaliojo kurso tikslų. Institutas koordinuoja viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą žaliųjų (tvariųjų) finansų srityje, taip skatinant žaliųjų (tvariųjų) finansų ekosistemos vystymąsi ir plėtrą Lietuvoje (plačiau apie ŽFI). Į ŽFI veiklą profesorė įsitraukė 2024 m. pradžioje, tapdama Instituto įsteigto Tvariųjų finansų forumo Žaliųjų finansinių produktų plėtros darbo grupės nare.
Konferencijoje skaityti du plenariniai pranešimai. Kopenhagos ateities studijų instituto vyresnysis vykdomasis patarėjas ir futurologas Martin Kruse savo pranešime atkreipė dėmesį į tai, kad tvarumas įžengė į „veikti toliau ar daryti pertrauką“ fazę. Mokslininko teigimu, sustoti nevalia, nes kiekvienas didesnis stabtelėjimas gali padaryti daug žalos tiek dabartinėms, tiek ateinančioms kartoms. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kol kas egzistuoja spraga tarp visuomenės narių, susirūpinusių dėl klimato kaitos padarinių (67 proc.), linkusių pakeisti gyvenimo būdą (55 proc.), sutinkančių mokėti CO2 mokestį (40 proc.), kažką realiai darančių (21 proc.) ir pasiruošusių pasiekti nulinį CO2 išmetimo kiekį (5 proc.).
Tuo tarpu dr. vyriausiasis Bigbank ekonomistas Raul Eamets iškėlė klausimą, kas yra svarbiau dabartiniame geopolitiniame kontekste: įmonių tvarumas (ESG) ar saugumas ir ekonomikos augimas? Mokslininkas įvardijo pagrindinius atstovaujamosios demokratijos ir socialinio elgesio dizaino trūkumus įgyvendinant tvarumo tikslus: nėra atstovaujama negimusi visuomenė; politikai neturi paskatų mąstyti apie ilgą laikotarpį; gyventojai nori laisvo pasirinkimo, bet nesirenka; gyventojai teigia, kad jiems reikia daugiau informacijos ir žinių, bet labiausiai edukuoti gyventojai palieka didžiausią anglies pėdsaką; egzistuoja etinis disonansas, t. y. neatitikimas tarp moralinio savęs įvaizdžio ir neetiško elgesio naudos.
Plenarinių pranešimų pagrindu buvo išvystytos trys panelinės diskusijos. Pirmojoje diskusijoje „Investicijos į rytojų: kodėl žaliosios technologijos apsimoka?“ buvo akcentuojama tai, kad įmonės ir viešosios įstaigos, įgyvendindamas žaliąsias investicijas, turi ne tik galvoti apie tvarumą ir žiediškumą savo veikloje, bet ir bendradarbiauti tarpusavyje, ieškodamos inovatyvių sprendimų ir įgyvendindamos investicijas galimai efektyviausiu būdu. Antroji diskusija „Tvarumo reguliavimas: tarp naštos ir naudos“ buvo skirta įmonių tvarumo atskleidimui. Diskusiją sukėlė Europos Komisijos (EK) pasiūlytas ES omnibuso reglamentas, kuriuo siekiama supaprastinti daugelį įmonių tvarumo ataskaitų teikimo reikalavimų. Omnibus pasiūlymas yra dalis platesnių ES pastangų tapti konkurencingesne, nes politinė banga Europoje pasisuko į dešinę ir atspindi JAV prezidento Donaldo Trumpo nusistatymą prieš ESG ir siekį panaikinti reguliavimą. EK teigimu, tvarumo atskleidimo reglamentus, taikomus įmonėms, reikia supaprastinti, siekiant nepakenkti konkurencingumui. Nepaisant to, kai kurie investuotojai ir įmonės yra susirūpinę, kad ES ataskaitų teikimo taisyklės gali būti panaikintos ir dėl to susilpnėtų skaidrumas. Taip pat nerimaujama, kad tai gali pažaboti ES siekius paskatinti privačias investicijas į žaliuosius projektus.
Antrojoje diskusijoje bankų darbuotojai kėlė klausimą ir dėl įmonių tvarumo rodiklių duomenų bazės prieinamumo, nes jos nebuvimas apsunkina tvarių investicijų portfelių deklaravimą. Šiuo metu prievolė teikti tvarumo ataskaitas Lietuvoje yra tik porai dešimčių įmonių, o paskolos išduodamos visiems verslams. Trečiojoje diskusijoje „Ar tvarumas yra ekonomiškai tvarus?“ buvo keliamas klausimas, kam teikti pirmenybę: tvarumui ar saugumui? Padaryta išvada, kad šių tikslų ir jų finansavimo negalima priešinti vienas kitam.
Dalyvavimas konferencijoje „Tvarumo pavasaris“ praplėtė mokslininko akiratį ir paskatino holistinį mąstymą. Tai prisidės prie mokslinių idėjų generavimo ir vertybinių nuostatų puoselėjimo ugdant jaunąją kartą.
SOS. Žinutė iš „Tvarumo pavasario“ konferencijos šio straipsnio skaitytojams: atliekų perdirbimo įmonės labai prašo nemesti baterijų į atliekų konteinerius, nes rūšiuojant atliekas jos yra pažeidžiamos ir dėl to kyla daug gaisrų.
