31-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2025“ pasižymėjo dalyvių gausa
Gegužės 7–9 dienomis įvyko Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), kartu su Lietuvos mokslų akademija (LMA), organizuota 31-oji tarptautinė mokslinė-praktinė konferencija „Žmogaus ir gamtos sauga 2025“. Ši konferencija organizuojama pažymint pasaulines Sveikatos, Aplinkos apsaugos bei Darbuotojų saugos ir sveikatos dienas, skatinant aptarti tarpusavyje susietas žmogaus saugos ir sveikatos, įvairių inovatyvių tyrimų technologijų vystymo ir aplinkos apsaugos problemas, skelbti naujausias mokslinių tyrimų žinias, mokslininkams ir jauniesiems tyrėjams sudarant galimybę skleisti tyrimų rezultatus tarp mokslininkų ir studentų, žemės ir miškų ūkio, gamtos, sveikatos ir kitų sričių specialistų, akcentuojant žmonių saugos ir aplinkos apsaugos svarbą.
Konferencijos partneris – VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos tyrimų ekscelencijos centras (BioTEC), kuriame dirba aukšto lygio patyrę ir jaunieji Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Centrui vadovauja prof. dr. Zita Kriaučiūnienė. Pagrindiniai šios konferencijos rėmėjai – VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetas, VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakultetas, Žemaitijos saugomų teritorijų direkcija.
31-oji konferencija pasižymėjo dalyvių gausa. Konferencijoje dalyvavo patyrę ir jaunieji mokslininkai iš 37 institucijų ir 7 šalių: Lietuvos, Švedijos, Vokietijos, Belgijos, Turkijos, Lenkijos ir Pietų Afrikos. Iš viso apie 200 bendraautorių perskaitė 57 žodinius ir 41 stendinį pranešimą. Konferencijos pranešimų bendraautoriais buvo 92 jaunieji mokslininkai, iš jų 66 bakalaurai ir magistrantai bei 26 doktorantai.
Pirmoji konferencijos diena – VDU Botanikos sode
Konferencija prasidėjo gegužės 7 dieną VDU Botanikos sode sekcijoje „Aplinka ir sveikata“, kurios veiklą organizavo konferencijos organizacinio komiteto narė prof. dr. habil. Ona Ragažinskienė ir doc. dr. Vilma Kaškonienė. Buvo pristatyti 9 žodiniai ir 11 stendinių pranešimų, kurių pavadinimai pateikti šios konferencijos programoje. Tą pačią dieną VDU Botanikos sode vyko ir konferencijos seminaras „Vaistinių (aromatinių) augalų introdukcija, etnopaveldas, mokslinė ir praktinė reikšmė“, kurio rengėjais buvo VDU Botanikos sodo Mokslo skyriaus Vaistinių ir prieskoninių augalų mokslo sektorius, LSMU Farmacijos fakulteto Farmakognozijos katedra ir LSMU Farmakognozijos klubas. Seminaro tikslas – mokslo žinių sklaida apie vaistinių augalų reikšmę žmogaus ir gamtos saugai bei jų racionalų naudojimą. Seminarui vadovavo prof. dr. habil. O. Ragažinskienė ir prof. dr. habil. Nijolė Savickienė. Seminare pristatyti 9 pranešimai, apimantys vaistinių augalų rūšių įvairovės tyrimus ir resursų išsaugojimą bei racionalų jų naudojimą medicinoje, farmacijoje, maisto ir kosmetikos pramonėje bei veterinarijos praktikoje.
Antroji konferencijos diena – VDU ŽŪA Inžinerijos fakultete
Gegužės 8-ąją konferencija grįžo į VDU ŽŪA Inžinerijos fakultetą, kuriame vyko plenarinis konferencijos posėdis ir sekcijų „Biosistemų inžinerija“ bei „Ekologija, gamta grįsti sprendimai, darni miškininkystė“ darbas. Plenarinį posėdį atidarė konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto, Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros vedėjas akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis, sveikinimo žodį tarė VDU ŽŪA kanclerė prof. dr. Astrida Miceikienė. Plenarinio posėdžio pranešimus skaitė VDU ŽŪA Agronomijos fakulteto Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros prof. dr. (HP) Kęstutis Romaneckas „Daugianariai pasėliai, endogeninės rotacijos ir pasėlių estafetės principas agroekosistemų tvarumui“, VDU Botanikos sodo prof. dr. habil. O. Ragažinskienė „Vaistinių augalų tyrimų tąsa Europos Tarybos kultūros paveldo Europos istorinių vaistinių ir vaistinių sodų platformoje“, VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Žemės ūkio inžinerijos ir saugos katedros lektorius, leidinio „Profi Lietuva“ vyriausiasis redaktorius Dainius Šišlavas, Lietuvos mokslo tarybos Programos „Europos horizontas“ nacionalinis kontaktinis asmuo Lina Liepytė „Kaip „Europos horizontas“ prisideda prie tvarios augalininkystės ir maisto ateities?“
Po plenarinio posėdžio vyko darbas sekcijose. „Biosistemų inžinerijos“ 1A sekcijai vadovavo akad. prof. dr. Dainius Steponavičius ir doc. dr. Edvardas Vaiciukevičius, „Biosistemų inžinerijos“ 1 B sekcijai – doc. dr. Sidona Buragienė ir doc. dr. Ramūnas Mieldažys. Kiekvienoje sekcijose perskaityta po 12 žodinių ir bendrai per abi 10 stendinių pranešimų apie tradicinių ir išmaniųjų žemės ūkio inžinerinių, hidrotechninių ir autotransporto sistemų poveikį aplinkai ir žmogui. Dviem „Ekologija, gamta grįsti sprendimai, darni miškininkystė“ sekcijoms vadovavo prof. dr. Virginija Dulskienė, doc. dr. Midona Dapkienė (3A sekcija) ir prof. dr. (HP) Kęstutis Romaneckas, dr. Rasa Kimbirauskienė (3B sekcija). Šiose sekcijose buvo perskaityta 23 žodiniai ir 20 stendinių pranešimų apie ekologijos, augalininkystės ir miškininkystės technologijų, dirvožemio, augalų, ligų, kenkėjų ir kt. tyrimus.
Trečioji konferencijos diena – Varnių regioniniame parke
Išvažiuojamajam konferencijos seminarui „Biologinė įvairovė ir gamta grįsti sprendimai Varnių regioniniame parke“ vadovavo VDU ŽŪA Miškų ir ekologijos fakulteto dekanas prof. dr. Vitas Marozas, lekt. dr. Žydrūnas Preikša ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos vyr. specialistė Gintarė Kačinskaitė. Seminaro metu konferencijos dalyviai susipažino su žemapelkių, taip pat pusiau natūralių pievų augalija, čia vykdytais gamtotvarkiniais darbais, pievų tvarkymo veiklomis ir iššūkiais, aplankė Varnių regioninio parko lankytojų centrą, užsuko į Debesnų pažintinį taką, pasivaikščiojo Biržulio paežerio pievomis, užlipo ant Medvėgalio piliakalnio.
Konferencijos medžiaga išleista ir mokslo straipsnių rinkinyje „Žmogaus ir gamtos sauga 2025 / Human and Nature Safety 2025“ (internetinė versija), referuojamame Central & Eastern European Academic Source (EBSCO) duomenų bazėje, o leidinio bibliografinė informacija pateikiama Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banke (NBDB). Leidinyje, kurio išleidimą koordinavo ŽŪA Žemės ūkio ir saugos katedros darbuotojai, iš viso publikuoti 64 originalūs moksliniai straipsniai.
Pranešimą parengė: akad. prof. dr. Egidijus Šarauskis, konferencijos organizacinio komiteto pirmininkas
