IN MEMORIAM Prof. emeritas Vytautas Šlapakauskas (1938 – 2025)
Vytautas Šlapakauskas gimė 1938 m. balandžio 15 d. Širvintų r. Meižių k. ūkininkų Petro ir Onos Šlapakauskų gausioje dešimties asmenų šeimoje. Mokslus pradėjo Rastalindžių pradinėje mokykloje (1946–1950), tęsė – Vindeikių septynmetėje mokykloje (1950–1953), Vilniaus žemės ūkio technikume (1953–1957) ir Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultete (1957–1962). Studijas baigė diplomu su pagyrimu. Darbštus ir gabus studentas atkreipė Botanikos katedros vedėjo doc. Eriko Purvino dėmesį ir buvo pakviestas dirbti katedroje. Botanikos katedroje pradėjo dirbti laborantu (1962 m.), po metų – asistentu, nuo 1964 m. – vyresniuoju dėstytoju – dėstyti augalų fiziologiją. Sėkmingai derindamas pedagoginį darbą ir mokslinę veiklą, 1969 m. apgynė biologijos mokslų kandidato (dabar daktaro) disertaciją. 1970 m. suteiktas docento, o 1991 m. – profesoriaus vardas. Greta pedagoginio darbo profesorius dirbo ir administracinį darbą. 1971–1979 ir 1995–2006 m. ėjo Botanikos katedros vedėjo pareigas. 1979–1992 m. buvo Agronomijos fakulteto dekanu. 1992–1995 m. buvo išrinktas Universiteto Senato (Tarybos) pirmininku.
Dekano pareigas profesorius ėjo 13 metų. Šis tarpsnis fakulteto istorijoje buvo vienas iš demokratiškiausių. Dekanas neturėjo asmeninio kabineto, ant dekano durų nebuvo perspėjimo, kad lankytojai į dekanatą gali užeiti tik po vieną, – studentai ir dėstytojai ėjo į dekanatą, kada turėjo reikalų ir laiko. Dekanas buvo ypač mėgiamas studentų. Gerumas ir nuoširdumas derėjo su reiklumu. Tą pripažino visi studentai.
Aktyviai dalyvaudamas Akademijos (Universiteto) visuomeniniame gyvenime, dirbdamas pedagoginį darbą profesorius neapleido ir mokslinės veiklos. Mokslinę ir dalykinę kvalifikaciją profesorius kėlė stažuotėse įvairiuose užsienio universitetuose.
Nuo 25 metų pradėjęs pedagoginį darbą, profesorius Vytautas Šlapakauskas 45 metus dėstė augalų fiziologiją. Didelė pedagoginio darbo patirtis ir tvirtos dėstomo dalyko žinios leido profesoriui aktyviai įsijungti į leidybos veiklą – rengti baigiamųjų darbų programas, laboratorinių darbų metodinius patarimus, rašyti straipsnius į enciklopedijas, mokslo leidinius, žurnalus. Pirmą kartą Lietuvos aukštųjų mokyklų istorijoje profesoriaus dėka su bendraautoriais buvo parengtas vadovėlis „Augalų fiziologija“. 1980 m. kartu su bendraautoriais išleisti vadovėliai „Botanika su mikrobiologijos pagrindais“, „Augalų fiziologija su mikrobiologijos pagrindais“. 2006 m. išleistas pirmas Lietuvoje vadovėlis „Augalų ekofiziologija“. Šio vadovėlio atskiros dalys išleistos 1998 ir 2001 metais. „Augalų ekofiziologija“ iš esmės yra išsami mokslinė studija. Ją rašydamas autorius panaudojo 247 literatūros šaltinius. 2008 m. išleistas su prof. P. Duchovskiu vadovėlis „Augalų produktyvumas“, skirtas doktorantams; kartu su doc. J. Kučinsku parengtas vadovėlis „Augalų mityba“, skirtas magistrantūros studentams.
Už ilgametį pedagoginį darbą, mokslinę ir visuomeninę veiklą profesorius Vytautas Šlapakauskas apdovanotas Universiteto padėkos raštais, Aukščiausiosios Tarybos garbės raštu. Jam suteiktas nusipelniusio dėstytojo vardas.
Atsisveikinti su emeritu bus galima Tabariškių parapijos laidojimo namuose (Tabariškės, Gėlių g. 108A) spalio mėn. 7 d. (antradienį) nuo 15:00 val. Urna išlydima spalio mėn. 8 d. (trečiadienį) 12 val. į Tabariškių Kristaus Karaliaus bažnyčią, kur bus aukojamos šv. Mišios. Laidojamas Kauno r. Tabariškių kapinėse.
Skaudžią netekties valandą Velionio šeimą ir artimuosius nuoširdžiai užjaučia VDU ŽŪA bendruomenė, Agronomijos fakulteto darbuotojai.
