Skirtingos lyties stumbrų dvyniai Dzūkijoje – pirmasis toks atvejis Europoje
Lietuva tapo unikalios stumbrų istorijos dalimi. 2024 m. gegužę Dzūkijos nacionalinio parko Stegalių stumbrų aptvare pasaulį išvydo du ypatingi jaunikliai – patinas Dzvynys ir patelė Dzvynė – pirmieji skirtingos lyties dvyniai Europos stumbrų istorijoje, užregistruoti Europos stumbrų kilmės knygoje (EBPB – European Bison Pedigree Book). Tai pirmasis atvejis stumbrų stebėjimo istorijoje, kuomet gimę skirtingos lyties stumbrų dvyniai išgyveno ir, sustiprėję, specialistų prižiūrimi, buvo paleisti gyventi į laisvę. Ši istorija – ne tik įspūdingas gamtos įvykis, bet ir tarptautinio mokslinio bei praktinio bendradarbiavimo rezultatas.
Retas reiškinys gamtoje: stumbrų dvyniai ir jų istorijos
„Stumbrų dvynių gimimas – itin retas reiškinys net pasauliniu mastu. Per visą šiuolaikinę rūšies stebėjimo istoriją jų buvo vos keletas. Dar 1945-aisiais Pščynos miškuose Lenkijoje gimė negyvos dvynės patelės. 1960 m. Sierpuchove, tuometinėje SSRS, gimė du patinai – vienas išgyveno vos metus, kitas – dvejus. 1984-ieji „atnešė“ net du dvynių atvejus: Krokuvos zoologijos sode gimė du patinukai, deja, abu nugaišo po kelių mėnesių, o tuo pat metu Vokietijoje, Damerower Werder veislyne, gimė dvyniai, iš kurių vienas nugaišo greitai, tačiau kitas išgyveno net devyniolika metų ir paliko gausią palikuonių liniją“, – pasakoja VDU Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Medžioklėtyros laboratorijos vadovas dr. Artūras Kibiša.
2010 m. dvynės gimė Topolčiankų veisimo centre Slovakijoje, tačiau motina rūpinosi tik viena, o kita buvo maitinama dirbtinai. Deja, abi žuvo vos po kelių mėnesių. „Pirmasis tikrai sėkmingas dvynių užauginimo atvejis fiksuotas 2012-aisiais Švedijoje, Eriksbergo veislyne, kur viena patelė atsivedė dvi stiprias pateles. Jos abi sėkmingai augo – viena, vardu Envild, gyveno devynerius metus ir atsivedė tris jauniklius, o kita – vardu Envacker – vis dar gyva ir yra penkių jauniklių motina. 2019 m. Minsko zoologijos sode Baltarusijoje gimė du patinai Buša ir Bujaša, kurie po metų buvo perkelti į Bobovičių veisimo centrą. Bujaša nugaišo 2024 m., o Buša šiuo metu yra laikomas Volgotnoje.
„Dzvynio ir Dzvynės gimimas – pirmas atvejis, kai stumbrų dvyniai buvo skirtingos lyties, o dar svarbiau – jų genealogijoje susijungia net kelios šalys. Dzvynio tėvas – patinas Dunst II, kilęs iš Vokietijos zoologijos sodo ir turintis aukštos genetinės vertės kilmę (pedigree No. 14137). 2023 m., vykstant Kauno zoologijos sodo rekonstrukcijai, šis vertingas patinas buvo laikinai perkeltas į Telšių stumbryną, o vėliau, kai tik buvo visiškai įrengtas Stegalių stumbrynas Dzūkijoje, Dunst II buvo pervežtas į antrąjį aptvarą ir integruotas į naujai formuojamą veislinę bandą“, – sako mokslininkas.
Stumbrų ateitis Lietuvoje – gyva ir perspektyvi
Nuo 2022 m. vykdoma perkėlimo programa tapo kertiniu veiksniu formuojant genetiškai stiprias, ekologiškai subalansuotas laisvėje gyvenančias stumbrų bandas. Iš viso per trejus metus į Dzūkiją buvo perkelti 46 jauni stumbrai, atrinkti iš laisvų populiacijų Panevėžio, Kėdainių ir Kauno rajonuose. Specialiai įrengta 103 hektarų dydžio aptvarų sistema su karantino ir aklimatizacijos zonomis užtikrina sklandų prisitaikymą prieš išleidžiant gyvūnus į laisvę.
Dvyniai Dzvynys ir Dzvynė, kartu su dar dviem patinėliais ir dešimčia suaugusių patelių, 2025 m. gegužę buvo sėkmingai išleisti į Dzūkijos nacionalinio parko miškus, kur tęsia savo gyvenimą laisvėje. „Tai – ne tik emocinis pasiekimas, bet ir strateginės rūšies apsaugos rezultatas, įrodantis, kad stumbrų ateitis Lietuvoje – gyva ir perspektyvi. Ši istorija – tai puikus pavyzdys, kaip ilgalaikis, tarptautinis ir profesionalus bendradarbiavimas gali duoti apčiuopiamų rezultatų ne tik mokslo, bet ir gamtosaugos srityje. O Dzvynys ir Dzvynė yra simbolis, kad net ir gamtoje retai pasitaikantys stebuklai gali įvykti tuomet, kai žmonės dirba išmintingai ir atsakingai“, – tikina Dzūkijos nacionalinio parko Stegalių stumbryno stumbrininkas Vytautas Jeremičius.
Modernus stumbrynas – didesniam populiacijos stiprinimui
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vadovas Eimutis Gudelevičius kartu su kolegomis ne vienerius metus rūpinasi į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas įtrauktų stumbrų populiacijos ateitimi. Stumbrus pažymėjus palydoviniu ryšiu duomenis siunčiamais antkakliais kartu su mokslininkai turi galimybę stebėti šių didingų gyvūnų migracijos kelius.
Pietų Lietuvoje, Dzūkijos nacionaliniame parke, Stegaliuose, atidarytas modernus 100 hektarų stumbrynas, skirtas stumbrų populiacijos stiprinimui ir integracijai į gamtą. Šis projektas jau duoda rezultatų – stumbrai pamažu išleidžiami į laisvę. Stumbryno veikla demonstruoja pažangų požiūrį į rūšies valdymą ir prisideda prie stumbrų sėkmingo grįžimo į Lietuvos miškus.
Mokslas, perduodamas ateities specialistams
Stumbrų tyrimai Lietuvoje toliau plečiami – analizuojama jų genetinė įvairovė, migracijos keliai ir prisitaikymas prie aplinkos pokyčių. Dr. A. Kibiša – ne tik aktyvus tyrėjas, bet ir dėstytojas, savo patirtį bei tyrimų rezultatus perteikiantis studentams VDU Žemės ūkio akademijoje. Studentai, kurie dalyvauja lauko stebėjimuose, duomenų rinkime ir analizėje. Tokiu būdu kuriamas tęstinis žinių perdavimo procesas – nuo mokslinių tyrimų iki praktinės patirties – užtikrinantis, kad sukaupta patirtis ir naujausios metodikos būtų toliau plėtojamos, o stumbrų populiacijos tyrimai Lietuvoje išliktų aukšto lygio tiek mokslo, tiek gamtosaugos požiūriu.
