Venecijos bienalės Lietuvos paviljono simpoziume „ArciTreeTecture“ dalyvavusios VDU ŽŪA studentės: įgytos žinios ir patirtis – neįkainojamas indėlis į profesinį augimą
Rugsėjo 22–27 d. vykusiame Venecijos architektūros bienalės Lietuvos paviljono organizuotame simpoziume dalyvavo dvi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) studijų programos Kraštovaizdžio dizainas trečio kurso studentės Aina Bijanskaitė ir Emilija Sviderskytė.
Šių metų Lietuvos paviljono tema – „ArciTreeTecture“ – orientuota į architektūros ir gamtos sintezę bei tvarių sprendimų paieškas tiek techniniu, tiek socialiniu požiūriu. Šios temos kryptimi studentės dirbo jau nuo praėjusių metų, dalyvaudamos atviroje laboratorijoje ir bendradarbiaudamos su VDU Menų fakultetu.
Gegužės pabaigoje Prancūzijoje, Saint-Étienne mieste, vykusios „Transform4Europe“ (T4EU) mobilumo savaitės metu buvo plėtojami dar anksčiau pradėti projektai. Studentės dirbo tarptautinėse tarpdisciplininėse grupėse, kuriose gilino idėjas, vėliau pristatytas Venecijoje.
A. Bijanskaitės grupė analizavo elektronikos atliekų sudėtį – nuo medžiagų išgavimo iki jų likimo po naudojimo. Pabrėžta, kad visos šios medžiagos yra kilusios iš gamtos, tačiau sugrįžta į ją nebe pirminėmis formomis ar vietovėmis. Galutinis dirbtuvių rezultatas – gyvybės medis iš sukomponuotų elektronikos atliekų.
E. Sviderskytės grupė nagrinėjo miestų ir gamtos santykį. Studentės ieškojo ryšių tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos, tyrinėjo, kaip urbanistinė aplinka galėtų savyje talpinti kuo daugiau biologinės įvairovės – esminės sveikos ekosistemos sąlygos. Projektas iškėlė „monumento gamtai“ koncepciją – interaktyvų sprendimą, leidžiantį žmonėms miestuose artimiau pažinti ir „prisijaukinti“ gamtą. Dirbtuvėse sukurtos suįrančios statulėlės – dekoratyvi, organinė trąša dirvožemiui.
Simpoziume pranešimus skaitė studentai iš Lietuvos universitetų, „Transform4Europe“ aljanso nariai, taip pat dalyviai iš Triesto, Venecijos, Primorskos universitetų bei kiti svečiai. Visa savaitė buvo kupina kūrybinio tyrinėjimo ir diskusijų. Buvo aptartas platus temų spektras – nuo tvarių medžiagų pasirinkimo architektūros ir dizaino projektuose iki erdvinių sprendimų, kurie tenkina žmogaus poreikius, bet neužgožia gamtos.
Ypatingas dėmesys skirtas „daugiau nei žmogaus“ (angl. More-Than-Human) perspektyvai dizaine. Šią temą nagrinėjo Bert De Roo ir Giliam Antonie Ganzevles, o V. Adomavičiūtė skaitė paskaitą apie kanapių betono (Hempcrete) panaudojimą statyboje – medžiagą, kuri gamybos metu ne tik neteršia, bet ir padeda sekvestruoti CO₂ bei pasižymi puikiomis garso izoliacijos savybėmis.
Švedų architektas Carl Backstrand savo pranešime apie visuomeninių pastatų statybą iš medžio modulių pabrėžė kraštovaizdžio dizainerių svarbą šiuolaikinės architektūros kontekste, akcentuodamas, kad gyvos gamtos elementai formuoja ne tik pastato išorinį vaizdą, bet ir pro langų atveriamus žvilgsnius daro įtaką interjerui. Kalbėdamas jis pateikė „White Architecture“ studijos kurtą vėžio centro projektą, kuriame sąmoningas gamtos įtraukimas tampa ne tik estetikos dalimi, bet ir svarbiu pacientų gijimo proceso veiksniu.
„Esame labai dėkingos VDU Menų fakultetui ir VDU ŽŪA Agronomijos fakultetui už suteiktą galimybę dalyvauti šiame reikšmingame projekte. Įgytos žinios, patirtis ir tarptautinis kontekstas – tai neįkainojamas indėlis į mūsų profesinį augimą. Tikimės ir stengsimės, kad bendradarbiavimas tęstųsi, ir kviečiame kitus studentus aktyviai įsitraukti į projektus, renginius bei drąsiai siūlyti savo idėjas ateities iniciatyvoms“, – sako studentės.
