Bioekonomikos HUBo sesijose suformuota Lietuvos bioekonomikos vizija ir prioritetai
Lietuvoje įvyko antroji nacionalinės bioekonomikos HUBo strateginė sesija, subūrusi viešojo sektoriaus, mokslo ir verslo atstovus bendram darbui. Abi sesijos organizuotos Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA), kuri veikia kaip Bioekonomikos HUBo koordinatorius Lietuvoje ir sudaro platformą dialogui tarp skirtingų bioekonomikos ekosistemos dalyvių. Šių sesijų metu buvo siekiama nuosekliai aptarti Lietuvos bioekonomikos raidos kryptis ir padėti pagrindus nacionalinės bioekonomikos strategijos formavimui. Diskusijos ir darbas grupėse dalyviams leido dalintis įžvalgomis, įvertinti esamą situaciją ir ieškoti sprendimų, galinčių prisidėti prie ilgalaikės, didesnę pridėtinę vertę kuriančios bioekonomikos plėtros Lietuvoje.
Strateginių sesijų procesas vykdomas įgyvendinant ES programos „Europos horizontas“ projektą BOOST4BIOEAST, kurio tikslas – skatinti bioekonomikos transformaciją BIOEAST regione ir įtraukti valstybes nares į nacionalinių bioekonomikos strategijų bei veiksmų planų rengimą. Šis procesas taip pat tiesiogiai siejasi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planu, kuriame numatyta nustatyti šalies bioekonomikos plėtros kryptis. Todėl vykusios sesijos yra ne pavieniai renginiai, o europinio ir nacionalinio lygmens strateginio planavimo dalis.
Koordinuotas bioekonomikos strateginių krypčių kūrimo procesas
Darbas vyko trimis etapais. Pirmuoju etapu buvo sutarta dėl Bioekonomikos HUBo steigimo Lietuvoje – kaip platformos, telkiančios politikos formuotojus, mokslą ir verslą bendram strateginiam dialogui. Šis sprendimas tapo pagrindu tolesniam koordinuotam nacionaliniam veikimui bioekonomikos srityje.
Praėjusių metų birželio 5 d. VDU Žemės ūkio akademija pasirašė Bioekonomikos HUBo memorandumą su trimis teminėmis darbo grupėmis – žemės ūkio ir maisto produktų, miškininkystės ir medienos gaminių bei pažangių biologinės kilmės medžiagų. Memorandumas įtvirtino bendradarbiavimo pagrindus ir sudarė sąlygas tęstiniam darbui rengiant nacionalinės bioekonomikos strategijos turinį ir veiksmų kryptis.
Antrąjį ir trečiąjį etapus sudarė dvi nacionalinės strateginės sesijos, kurių metu buvo aptartos Lietuvos bioekonomikos stiprybės, iššūkiai ir bendradarbiavimo poreikiai, taip pat formuluota šalies bioekonomikos vizija, plėtros kryptys ir jų įgyvendinimo priemonės. Visą procesą koordinavo VDU Žemės ūkio akademija, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.
Bioekonomikos vystymas – verslo ir mokslo sinergijos pažangai
Sausio 15 d. VDU Žemės ūkio akademijoje vykusios bioekonomikos HUBo strateginės sesijos dalyvius sveikinusi VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė pabrėžė bioekonomikos svarbą kuriant tvarią ir inovatyvią Lietuvos ateitį. Anot jos, bioekonomikos plėtra reikalauja glaudaus mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus bendradarbiavimo bei kryptingo perėjimo nuo žaliavų eksporto prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų. „Tikiu, kad bendrai formuojamos Lietuvos bioekonomikos strategijos kryptys padės stiprinti šalies konkurencingumą ir sudarys sąlygas bioekonomikai tapti viena svarbiausių ekonomikos pažangos sričių“, – teigė VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams.
VDU prorektorė strateginei plėtrai ir finansams prof. dr. Astrida Miceikienė
Sesijose modeliuota Lietuvos bioekonomikos ateitis
Strateginėse sesijose dalyvavo ir savo įžvalgomis dalijosi ministerijų, mokslo institucijų, verslo asociacijų bei inovatyvių įmonių atstovai. Pranešimuose ir diskusijose buvo pristatyta tiek nacionalinė ir europinė bioekonomikos politikos kryptis, tiek Lietuvoje kuriami praktiniai bioekonomikos sprendimai.
Abiejų strateginių sesijų metu dalyviai sutarė, kad Lietuvos bioekonomikos ateitis siejama su perėjimu nuo žaliavų tiekimo prie aukštą pridėtinę vertę kuriančių sprendimų, paremtų mokslu, technologijomis ir tvarumu. Pabrėžta, jog šalies konkurencingumas priklausys nuo gebėjimo biomasę paversti inovatyviais, rinkoje paklausiais produktais. Anot doc. dr. Rasos Pakeltienės, bioekonomika matoma ne kaip atskiras sektorius, o kaip visos ekonomikos transformacijos kryptis. Antrojoje sesijoje ši vizija buvo dar labiau konkretinta, akcentuojant integruotą bioekonomikos ekosistemą ir glaudų mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus bendradarbiavimą.
Prioritetiniai bioekonomikos sektoriai
Strateginių sesijų metu aiškiai išryškėjo bioekonomikos sektoriai, kuriuose Lietuva jau turi stiprų potencialą arba kuria konkurencingus sprendimus. „Diskusijose daug dėmesio skirta biologinės kilmės plastikams ir polimerams, biotechnologijomis grįstai tekstilei, biologinės kilmės chemikalams, tvariems statybos produktams bei biologinės kilmės trąšoms ir augalų apsaugos sprendimams. Antrojoje sesijoje šie sektoriai buvo vertinami jau ne kaip pavienės inovacijos, bet kaip galimi strateginiai prioritetai, turintys eksporto, investicijų pritraukimo ir regioninės plėtros potencialą“, – kalbėjo doc. dr. R. Pakeltienė. Sesijų dalyviai taip pat pabrėžė, kad būtent šiose srityse svarbu telkti valstybės paramą, skatinti technologijų vystymą ir kurti palankią aplinką sprendimų mastelio didinimui.
Pirmojoje strateginėje sesijoje buvo įvertinta esama situacija ir identifikuotos pagrindinės bioekonomikos plėtros spragos – dalinai ribotas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, fragmentuotas finansavimas, sudėtingas inovacijų komercializavimas ir aiškios nacionalinės krypties trūkumas. Antrojoje sesijoje dėmesys sutelktas į sprendimus: stipresnį institucijų koordinavimą, ilgalaikes finansavimo priemones, mažesnius reguliacinius neapibrėžtumus bei kompetencijų ugdymą, kad inovacijos greičiau pasiektų rinką.
Kryptingi sprendimai – tvariai ir inovatyviai Lietuvos ateičiai
Lietuvos Respublikos žemės ūkio viceministro Gedimino Tamašauskio teigimu, įvykusios strateginės sesijos yra svarbus žingsnis formuojant ilgalaikę Lietuvos bioekonomikos kryptį. Pasak jo, sesijų metu išsakytos įžvalgos ir pasiūlymai prisideda prie Vyriausybės programoje numatyto tikslo – didinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių produktų gamybą ir stiprinti šalies konkurencingumą. „Šis dialogas leidžia priimti sprendimus, kurie turės ilgalaikį poveikį Lietuvos ekonomikai, regionų plėtrai ir visuomenės gerovei“, – pabrėžė viceministras.
VDU Žemės ūkio akademijos kanclerio prof. dr. Vigilijaus Juknos teigimu, Akademija nuosekliai telkia mokslo, verslo, viešojo sektoriaus ir socialinius partnerius bendram tikslui – tvariai šalies bioekonomikos plėtrai. „Neabejoju, kad antrą kartą Akademijoje organizuotos strateginės sesijos metu suformuotos įžvalgos ir išvados taps pagrindu rengiant strateginį Lietuvos bioekonomikos dokumentą ir veiksmų planą. Šie susitikimai leido ne tik išgryninti bendrą ilgalaikę viziją, bet ir aiškiai identifikuoti prioritetines plėtros kryptis bei priemones, kurios padėtų formuoti aukštą pridėtinę vertę kuriančią bioekonomiką. Tai svarbus žingsnis siekiant didesnio Lietuvos konkurencingumo, inovatyvumo ir tvarumo. VDU Žemės ūkio akademija prisiima lyderės poziciją formuojant Lietuvos bioekonomikos strategiją – inicijuodama dialogą, grįsdama sprendimus moksliniais tyrimais ir skatindama tarpsektorinį bendradarbiavimą. Esame pasirengę ir toliau būti platforma, kurioje gimsta sprendimai, padedantys bioekonomiką paversti viena iš kertinių šalies pažangos krypčių“, – sako VDU Žemės ūkio akademijos kancleris.
