Kristinos Valasevičienės fotografijų paroda „Šviesoraščiai“
Maloniai kviečiame į Kristinos Valasevičienės fotografijų parodą „Šviesoraščiai“ VDU ŽŪA Centrinėje bibliotekoje Studentų g. 11-235.
Bibliotekos laikas: Ⅰ-V 8-19 val.
Kristina Valasevičienė fotografuoja jau 10 metų. Ji yra prisidėjusi prie Kauno fotoklubo įkūrimo, šiuo metu yra klubo pirmininkė. Nuo 2010 m. pradėjo dalyvauti bendrose Kauno fotoklubų ir KTU – FOTO studijos narių parodose. 2012 m. Kauno technologijos universitete surengta pirmoji autorinė paroda „Kauno fortai. Vizijos“. Vėliau paroda pristatyta Kauno menininkų namuose, Aleksandro Stulginskio universiteto bibliotekoje, Klaipėdos viešosios bibliotekos Meno skyriuje, J. ir M. Šlapelių muziejuje Vilniuje, o pora ciklo fotografijų 2014 metais buvo eksponuota tarptautinėje fotografijų parodoje Izraelyje „Pasaulis moters akimis“. 2014 metais gruodžio mėnesį Kristina Valasevičienė tapo Lietuvos fotomenininkų sąjungos konkurso „Debiutas“ finaliste, tarp nugalėtojų kelios nuotraukos iš ciklo „Šviesoraščiai“ buvo eksponuotos bendroje parodoje Vilniuje, fotografijos galerijoje „Prospektas“ ir įtrauktos į parodos katalogą.
2016 m. vasario – kovo mėn. buvo surengta personalinė paroda iš serijos „Šviesoraščiai“ Nacionalinio Kauno dramos teatro kavinėje. 2016 m. birželio 25- rugpjūčio 7 d. dalyvavo Lietuvos fotomeno bienalėje „Fotografinės istorijos“, paroda vyko istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje (Leitzkau, Vokietija).
„Šviesa ir tamsa. Priešybių žaismas. Dar maža būdama mėgdavau stebėti, kaip pro langą įspindusi šviesa slenka grindimis, sienomis, daiktų paviršiais, sukurdama įvairiausius raštus. Arba ryškiai apšviesdama įvairius objektus kuria jų antrininkus ir tarsi paralelinio pasaulio egzistenciją. Be šviesos nėra šešėlio. Be šešėlio nepamatysime, kokio ryškumo yra šviesa. Vienas be kito negalintys, vienas kitą papildantys du priešingi poliai. Vienas su kitu susijungiantys ir sukuriantys įvairius rašmenis, ženklus. Jie yra visur, kur tik gali prasiskverbti kad ir menkiausias šviesos spindulėlis – ir ant didingų pastatų, ir mažo kambario kertelėje, ir ryškiuose interjeruose, ir miško laukymėje. Rašmenys, kuriuos galime skaityti kaip akimirkos knygą. Nes kitą akimirką jau bus kiti ženklai, kiti rašmenys, kita knyga. Stebėkite ir skaitykite.“
Kristina Valasevičienė
