Agrosektoriaus inovacijų paroda „Inno panorama 2021“: nuo skraidančių robotų iki technologijų keičiančių agro verslą
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje rugpjūčio 26-28 dienomis šurmuliavo gyvai sugrįžusi inovacijų paroda „Inno panorama 2021“. Šiųmetis jos akcentas – skaitmeniniai sprendimai agrosektoriui.
Parodos „Inno panorama 2021“ lankytojų dėmesio laukė trys segmentai: inovacijų ekspozicija, konferencija „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“ ir bepiločių orlaivių pasirodymai.
Mokslo ir verslo partnerystė – regionų pažangai
VDU ŽŪA kanclerė prof. Astrida Miceikienė, atidarydama renginį, teigė, kad inovacijų paroda yra mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatas, be kurio žemės ūkio ir regionų pažanga nebūtų įmanoma. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis atkreipė dėmesį, kad inovacijos, skaitmenizacija vis aktyviau veržiasi į žemės ūkį. Ir tai itin svarbūs įrankiai, padedantys siekti tvarumo ir kitų užsibrėžtų Europos žaliojo kurso tikslų. Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius neabejojo, kad mokslas, inovacijos, verslas yra tai, kas gali atgaivinti Lietuvos kaimą. O VDU rektorius prof. Juozas Augutis akcentavo, kad net ir moderniame šiuolaikiniame pasaulyje nėra svarbesnio verslo nei agroverslas, žmonijai gebantis gaminanti sveiką maistą. Tačiau sveikas maistas ir sveikas žmogus – misija, kurią įvykdyti gali tik mokslas ir agroverslas veikdami išvien. VDU Žemės ūkio akademijos Verslo ir socialinės partnerystės centro vadovas doc. Virginijus Venskutonis teigė, kad Inno panorama 2021“ – į tikslinę auditoriją orientuotas renginys, kurio ašis –mokslinė praktinė konferencija „Sprendimai regionų plėtrai. Geroji Kaimo plėtros programos patirtis ir galimybės“. Jos metu kalbėta apie mokslo, nevyriausybinių organizacijų ir verslo bendradarbiavimą kaip apie galimybę inovatyviems projektams regionuose. Verslo įmonių atstovai pristatė technikos, technologijų naujoves, mokslininkai kalbėjo apie tvaraus ūkininkavimo ypatumus pasitelkiant naujausius metodus, praktikai dalijosi patirtimi, kaip ūkiuose kuriami produktai su pridėtine verte, kaip pavyksta mažinti neigiamą poveikį aplinkai taikant bearimę žemdirbystę, kaimo bendruomenių, vietos veiklos grupių atstovai pasakojo apie sėkmingai kaimo vietovėse įgyvendintus socialinius projektus, didinančius regionų gyventojų užimtumą.
Technikos ir technologijų galimybės stulbinančios
Ekologinio ūkininkavimo vienas pradininkų Lietuvoje, Ukmergės r. ūkininkas Valentinas Genys, konferencijoje kalbėjęs apie ekologinio ūkininkavimo ypatumus Europos žaliojo kurso kontekste, pats žvalgydamasis po parodą sakė, kad šiuo metu jį domintų skaitmeninė temperatūros matavimo lazda, leidžianti džiovykloje kontroliuoti grūdų temperatūrą. Tačiau tai – tik viena iš gausybės Lietuvos ūkininkams pristatytų inovacijų. O jų demonstruota pačių įvairiausių. Tai – ir žemės ūkio procesų automatizavimo įranga ir technologijos, ir dirbtinio intelekto, inžinerinių sprendimų ir išmaniosios melioracijos, trąšų pavyzdžiai.
Viena sparčiausiai į žemės ūkį bei aplinkosaugos sritį besiveržiančių inovacijų – bepiločiai orlaiviai. Agrodronai – pagrindinis tiksliosios žemdirbystės įrankis. UAB „Agrodronas“ pirmoji ir vienintelė Baltijos šalyse pristatė moderniausius dronus-robotus, kurie efektyviai bei preciziškai dirba ūkiuose: sėja, tręšia, purškia, diagnozuoja pasėlių ligas, taip pat efektyviai naudojami miškininkystės sektoriuje, gali atlikti teritorijų dezinfekciją bei daugybę kitų darbų. Pasak bendrovės vadovo Mindaugo Dorelio, visa tai atliekama mobiliąja programėle.
VDU ŽŪA prof. Dainius Steponavičius, kurio vadovaujama komanda atlieka šios srities mokslo tyrimą, teigė, kad bepilotė skraidyklė, pasitelkus dirbtinį intelektą, sudaro skaitmeninius laukų žemėlapius, pakelia apie 20 kg krovinį, savarankiškai sugrįžta jo pasipildyti ir net pati gali sumaišyti reikalingus cheminius preparatus, todėl skraidyklės valdytojas jos darbą gali stebėti iš saugaus atstumo ir neturėti jokio kontakto su chemikalais.
Bendrovė „Rovaltra“ parodoje eksponavo naujausią savo produktą – tik šį balandį pasirodžiusį traktorių „Valtra T235 Versu“ su automatinio vairavimo įrenginiu. Įmonės atstovas Klaudijus Pakeltis taip pat akcentavo, kad sunkiasvorė mašina lengvai valdoma mobiliąją programėle išmaniajame telefone.
Savo asortimento naujienas demonstravo ir į naujausius skaitmeninius sprendimus ir technologijas orientuota bendrovė „Dotnuva Baltic“. Jos specialistai pristatė išmaniuosius traktoriaus „Case IH“ tiksliojo ūkininkavimo sprendimus, taip pat supažindino su išmaniojo ūkininkavimo ir ūkio valdymo programa Geoface, su reguliuojamo drenažo sistema EkoDrena.
Traktoriaus „Case IH“ sistema „Telematics“ leidžia nuotoliniu būdu stebėti traktorių ir javų kombainų darbą, pagal surinktus duomenis laiku identifikuoti technikos veikimo nuokrypas. Apie gresiančias prastovas ūkininkas ir serviso darbuotojai informuojami iš anksto. Kartu kaupiama informacija apie degalų sąnaudas, greitį, aplinkos sąlygas.
Panevėžio r. Margučių kaime įsikūrusios UAB „Margučiai“ atstovas Tadas Baltušis džiaugėsi, kad parodos metu ne tik turėjo galimybę sugrįžti į savąją Alma Mater – VDU Žemės ūkio akademiją, bet ir pristatyti naujausią žemės ir miškų ūkio techniką, nes įmonės logotipe simboliškai tebevaizduojamas pirmasis prieš 30 metų parduotas padargas – arklių traukiama šienapjovė – tuo metu Panevėžio krašto ūkininkams toks pirkinys dar buvo aktualus.
Inovacijos beldžiasi į maisto sektorių ir lengvąją pramonę
VDU ŽŪA partnerė organizuojant parodą VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra „Litfood“ lankytojų dėmesiui parengė informacinę programą apie šiuolaikinių technologijų taikymą žemės ūkyje, dronų įvairovę ir funkcijas, ArcGIS programinę įrangą patogiai informacijos peržiūrai, IKMIS sistemos naudojimą tiksliajam ūkininkavimui, atskleidė inovacijų ir modernių technologijų integravimo į maisto sektorių galimybes.
„Litfood“ paviljone vykusioje mugėje lankytojai galėjo pamatyti ir įsigyti kosmetikos, tekstilės gaminių iš kanapių, paragauti pačių įvairių sveikų maisto produktų, pasigrožėti šiaudinių sodų rišėjos Rasos Gelčienės dirbiniais. Meistrė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu mūsų sodams siekiama UNESCO nematerialiojo kultūros paveldo statuso. Tačiau turint omenyje jų trapumą ir šiuo atveju į pagalbą ateina inovacijos – stikliniu pusgaubčiu apgaubtas sodas, R. Gelčienės teigimu, neseniai papuošė Japonijos imperatoriaus rūmus.
