Agrosektoriuje vadybininkai – pokyčių lyderiai, formuojantys atsakingą žemės ūkį
Žemės ūkio verslo vadybininkai – tai ne tik procesų organizatoriai ar ūkio dokumentacijos prižiūrėtojai. Šiandien jie tampa strateginiais sprendimų priėmėjais, rizikų valdytojais ir tvarumo ambasadoriais. Agrosektorius nuolat kinta: klimato kaitos iššūkiai, žaliavų kainų svyravimai, inovacijų banga ir skaitmenizacija keičia sektoriaus veidą, o kartu – ir vadybininkų atsakomybes.
Tarp teorijos ir praktikos: žinių galia keičiant žemės ūkį
Augustinas Cicėnas – VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Žemės ūkio verslo vadyba magistrantas – motyvuojantis pavyzdys ir įkvėpimas jaunajai kartai: studijų metu įgytas žinias pritaikęs praktiškai darbe ir šeimos ūkyje, šiandien sako pilnomis saujomis raškantis gyvenimo teikiamus vaisius.
„Bakalauro studijas esu baigęs kolegijoje. Stojant į Akademiją, mano praktinė darbo patirtis ūkyje ir augalininkystės konsultanto pozicijoje Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje užskaityta ir prilyginta išlyginamosioms studijoms, todėl studijų kelią iškart turėjau galimybę tęsti magistrantūroje“, – sako pašnekovas.
Magistrantūros studijas jis pasirinko aiškiai suprasdamas jų naudą: studijos ne tik suteikia žinių, bet lavina ir asmenines savybes, gebėjimus, kuria ryšius.
Šeimos ūkyje dirbantis A. Cicėnas sako, kad studijų metu sukauptas žinias puikiai pavyksta pritaikyti ir praktikoje, o ūkyje įgyta patirtis naudinga studijoms. „Patirtis ūkyje labai naudinga studijuojant žemės ūkio verslo vadybos srityje, nes praktiškai priimant vadybinius sprendimus ūkyje, ženkliai lengviau visa tai įsisavinti ir gilinti žinias teoriniu būdu. Taip pat Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje dirbu augalininkystės konsultantu. Mano atsakomybės – konsultuoti ūkininkus ir teikti paslaugas, tokias kaip augalų apsaugos produktų ir privalomų žurnalų pildymas, trąšų panaudojimo žurnalo pildymas, dirvožemio tyrimų atlikimas ir komunikacija, tręšimo planų rengimas, ūkininkų konsultavimas projekte „Žemdirbių konsultavimas“. Taip pat organizuoju ir skaitau paskaitas kursuose profesionaliųjų augalų apsaugos produktų naudotojų pažymėjimams gauti“, – savo veiklą komentuoja A. Cicėnas ir priduria, kad baigęs studijas planuoja kurti savo ūkį.
VDU Žemės ūkio akademijos studijų programos Žemės ūkio verslo vadyba magistrantas Augustinas Cicėnas
Inovacijos ir skaitmenizacija – ne pasirinkimas, o būtinybė
Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas dr. Martynas Rusteika sako, kad žemės ūkis – nuolatinis virsmų ir pokyčių procesas. „Niekada negali pasakyti, kad pasiekta riba, nes pokyčiai vyksta kiekvieną dieną. Manau, kad atvirumas inovacijoms turėtų būti varomoji jėga“, – sako pašnekovas.
Tačiau pasauliniai ekonominiai pokyčiai daro didžiulę įtaką žemės ūkio verslo vadybai srityse, susijusiose su pasauliniu žaliavų ir išteklių kainų svyravimu, taip pat eksporto, importo galimybėmis, valiutų kurso svyravimais, įvairiu klimato kaitos poveikiu, investicijomis į technologijas, finansiniu prieinamumu, darbo rinkos pokyčiais. „Pasauliniai ekonominiai pokyčiai žemės ūkio verslą verčia būti gana lanksčiu, ieškoti naujų rinkų, alternatyvų, efektyvinti išteklių naudojimą, aišku, aktyviai valdyti rizikas. Vadybininkams svarbu sekti pasaulio ekonomikos tendencijas, prognozuoti galimus poveikius ir, žinoma, priimti strateginius sprendimus konkrečiu laiku, konkrečioje vietoje“, – sako pašnekovas.
Šiuolaikiniame žemės ūkio versle ir vadyboje inovacijos bei skaitmenizacija tampa esminiais veiksniais, padedančiais ne tik didinti efektyvumą, bet ir spręsti daugelį šiuolaikinių iššūkių – nuo klimato kaitos iki darbo jėgos trūkumo bei globalios konkurencijos. „Inovacijos ir skaitmenizacija žemės ūkio vadyboje yra ne pasirinkimas, tai yra būtinybė. Tiksliosios technologijos ūkininkams leidžia naudoti mažiau trąšų, pesticidų ar kuro, bet pasiekti tą patį ar net geresnį rezultatą sumažinant išteklius. Automatizuoti sprendimai mažina žmogaus darbo sąnaudas, modernios valdymo sistemos renka duomenis apie dirvožemio derlingumą, išlaidas, klimato sąlygas, duomenimis grįsti sprendimai leidžia racionaliau sudaryti tręšimo planus. Klimato kaita, CO2 emisijų mažinimo tikslai, Žaliasis kursas ūkininkus skatina būti tvaresniais. Skaitmeniniai įrankiai padeda planuoti darbą, stebėti darbuotojų produktyvumą, o inovatyvūs ūkiai tampa gana konkurencingi tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose, skaitmenizacija leidžia lengviau prisitaikyti prie rinkos pokyčių ir greitai reaguoti į paklausos svyravimus“, – teigia dr. M. Rusteika, pridurdamas, kad žemės ūkio sektoriuje vadybininkai atlieka bene pagrindinį vaidmenį siekiant tvarumo, atsakingos žemės ūkio plėtros.
Pasak specialisto, vadybininkai šiuolaikiniame žemės ūkyje nėra tik organizatoriai – jie yra vadinamieji pokyčių lyderiai, kurie gali formuoti tvarų, atsakingą ir globaliai konkurencingą žemės ūkį ir jo ateitį. Vadybininkai veikia visuose sektoriuose, o jų sprendimai lemia ne tik įmonės pelningumą, bet ir poveikį aplinkai, vietos bendruomenėms ar ilgalaikę maisto tiekimo grandinės ateitį.
A. Cicėno teigimu, pagrindinis žemės ūkio verslo iššūkis Lietuvoje ir pasaulyje yra rizikų valdymas. „Ūkininkai, dirbdami, augindami javus, galvijus nežino, kokia kaina realizuos savo produkciją, tai tiesiogiai priklauso nuo svyruojančių biržos kainų. Rizikų žemės ūkio versle labai daug, todėl labai svarbu gebėti mažinti rizikas tose srityse, kur tai įmanoma padaryti. Viena iš tokių priemonių – pasėlių draudimas, tačiau, kad ūkininkai tikslingai vykdytų veiksmus, reikalingas rafinuotas ir racionalus mąstymas. Įgytos žinios vienareikšmiškai keičia požiūrį į žemės ūkį, leidžia suvokti šio verslo ypatumus, dedamąsias dalis. Žemės ūkis yra gyvybiškai svarbus visuomenei, socialiniu, aplinkosauginiu ir ekonominiu aspektu“, – teigia pašnekovas ir akcentuoja, kad įgytos žinios padeda kritiškai vertinti situaciją priimant sprendimus.
Vadybininkai – rizikų valdymo profesionalai
Tiesa, pasauliniai draudimo rinkos pokyčiai keičiasi, matome ekstremalėjančius orus, vis dažniau pasitaikančius įvairius meteorologinius reiškinius – sausras, liūtis, krušas, šalnas. Atsiranda įvairiausių rizikų ir, žinoma, daugėja žalų, o tai pastebima ne vien tik Europos Sąjungos šalių lygmenyje – dideli pokyčiai vyksta visuose kontinentuose. „Auga žalų skaičius. Atsižvelgiant į vadybinę perspektyvą – ūkiai turėtų analizuoti rizikas, ieškoti apsaugos priemonių. Žinoma, ūkininkai, būdami žemės ūkio specialistais, daug daro patys. Tačiau vadybininkai turi galimybę patarti, padėti surasti įvairesnių alternatyvų. Reikia mokėti analizuoti dokumentų valdymo sistemas, užtikrinti bendradarbiavimo su institucija galimybes ir čia vadybinės kompetencijos tikrai yra naudinga pagalba. Duomenų ir technologijų vaidmuo draudime taip pat yra labai reikšmingas: naudojamos įvairios priemonės, t. y. palydoviniai duomenys, dirbtinis intelektas, geoinformacinės sistemos žalų vertinimui, rizikų modeliavimui“, – teigia dr. M. Rusteika ir priduria, kad vadybininkai žemės ūkio sektoriuje turi būti ne tik ūkinės veiklos organizatoriai, bet ir rizikos valdymo profesionalai, gebantys suprasti draudimo rinkos dinamiką, priimti sprendimus, užtikrinti verslo tęstinumą vykstant globaliems iššūkiams.
Vereinigte Hagelversicherung VVaG filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika
„Kiekviena organizacija nuolat ieško darbuotojų, kvalifikuotos žemės ūkio verslo vadybos specialistų, ir šis poreikis nuolat auga. Šiuolaikinis žemės ūkis nebėra tik lauko darbas, jis tampa verslu, kuriam reikalingi kompetentingi žmonės, galintys valdyti finansus, rizikas, technologijas. Todėl atsiranda vis didesnis poreikis kurti sinergiją tarp ūkininkų, vadybininkų ir kitų sričių specialistų, kadangi tarpdiscipliniškumo reikšmė tik didėja. Todėl akivaizdu, kad žmonės, pasirinkę žemės ūkio verslo vadybos sritį, turi perspektyvias karjeros galimybes tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Matome, kad mūsų specialistai yra tikrai vertinami kitose Europos šalyse. Kadangi patys dirbame dešimtyje Europos šalių, matome, kad kompetencijos yra tikrai vertinamos ir nemažai tų mūsų specialistų yra paklausūs kitose rinkose“, – tikina dr. M. Rusteika.
Dr. M. Rusteikai antrina ir A. Cicėnas – sėkmingų žemės ūkio įmonių tikslų įgyvendinimo kelyje vienas pagrindinių vaidmenų tenka vadybininkams. „Mano manymu, ateityje žemės ūkio verslo vadybos specialistams itin reikės organizuotumo, kritinio mąstymo, gebėjimo komunikuoti. Gyvename technologijų laikais, tačiau būtent nuo specialistų tinkamai priimtų vadybinių sprendimų priklauso ir ūkio ateitis. Ūkyje svarbu ne tik užauginti žaliavą, tačiau ir už tinkamą kainą rasti realizacijos kanalą ją parduoti. Gebėjimas vadovauti labai svarbus ir svariai prisideda siekiant įmonės ar ūkio tikslų“, – tikina augalininkystės konsultantas.
Dirbtinis intelektas – pagalba, kurią reikia naudoti tikslingai
Dirbtinis intelektas, automatizacija, daiktų internetas ir duomenų analitika jau transformavo žemės ūkio verslą, šios inovacijos keičia kasdienybę, taip pat – ir vadybininkų veiklą bei jų atsakomybes. „Ateityje žemės ūkio verslo vadybos specialistai turės galimybę skirti vis mažiau laiko techniniam darbui – tai perims automatizuotos sistemos. Aukštų kompetencijų specialistai visų pirma priims sprendimus, remdamiesi dirbtinio intelekto siūlomomis galimybėmis, strateguos ilgalaikius ūkio pokyčius, kurie bus pagrįsti analizėmis. Šių specialistų laukianti užduotis – ne tik gebėti dirbti su šiais įrenginiais, bet ir suvokti jų naudą bei tam tikras ribas. Šiuo metu būtent žemės ūkio vadybininkai vis daugiau dėmesio skiria tvariam resursų naudojimui, emisijų mažinimui, skaičiavimams, atsakomybei už ilgalaikį ūkio poveikį aplinkai. Žinoma, ateities vadybininkai dar glaudžiau vystys bendradarbiavimą tiek su agronomais, inžinieriais, finansų ekspertais ir kt.“, – sako dr. M. Rusteika ir priduria, kad vadybininkai ir šiuo metu, ir ateityje bus sėkmingos sinergijos tarpininkai tarp technologijų ir žmonių.
Dr. M. Rusteikai antrina ir magistrantas A. Cicėnas. „Manau, kad dirbtinis intelektas gali būti labai puikus įrankis ir pagalbininkas, norint dar efektyviau organizuoti savo veiklą. Tikiu, kad gabus specialistas visada išliks paklausus rinkoje, todėl grėsmės darbo vietų mažėjimui, manau, nėra ir ateityje nebus“, – pozityviu žvilgsniu dalijasi augalininkystės konsultantas.
