Agroverslas ir VDU ŽŪA žengia į mokyklas: siekia keisti įsisenėjusį stereotipą apie žemės ūkį
Žemės ūkio sektoriui ir jį aptarnaujantiems agroverslams iškelti labai atsakingi uždaviniai – aprūpinti maisto produktais Lietuvos gyventojus bei plėsti eksporto rinkas, įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus, plėtoti atsinaujinančiais biologiniais ištekliais grindžiamą ekonomikos šaką – bioekonomiką. Tai skatina sektorių dar sparčiau eiti modernizacijos, skaitmenizacijos keliu, ieškoti bei diegti vis inovatyvesnes technologijas. Dėl šios priežasties ateityje neabejotinai reikės vis daugiau aukštos kvalifikacijos specialistų, kurių jau šiuo metu sektoriuje gyvybiškai stinga. Paradoksalu, kad šalies žemės ūkį, pastarąjį dešimtmetį padariusį stulbinantį modernizacijos šuolį, puikiai vertina tarptautiniai ekspertai ir Vakarų šalių partneriai, tačiau Lietuvos visuomenė jį stereotipiškai tebetapatina su purvinais auliniais ir sunkiu fiziniu darbu. Tai jaunus žmones dažnai atgraso nuo planų savo karjeros kelią susieti su veikla agrosektoriuje. Grupė šalies agroverslo įmonių drauge su Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija (VDU ŽŪA) ėmėsi iniciatyvos šį stereotipą keisti gyvai susitinkant su aukštesniųjų klasių moksleiviais ir pedagogais. Pavasarį startavęs projektas „Mokslas+Verslas. Drąsiai ateičiai“ sėkmingai keliavo į įvairias šalies ugdymo įstaigas, kur apie agrosektoriaus pažangą ir neribotas galimybes kalbėta su šimtais moksleivių.
Moksleivių nepasiekia reali informacija
Kooperatyvo „Agroaves group“ laboratorijos vedėjos vyr. technologės Skaidros Kordušienės pastebėjimu, belieka apgailestauti, kad informacinis laukas apie žemės ūkį šiandien apsiriboja pristatomais derliumi besiskundžiančiais ūkininkais ir mažų ekologinių ūkelių šeimininkais – uogų augintojais ar sūrininkais.
„Labai gaila, kad žiniasklaidoje mažai informacijos apie realius žemės ūkio pasiekimus, naujas gamyklas, inovatyvius sprendimus. Lietuvoje mes tikrai turime kuo didžiuotis. Moksleiviai nustemba apie visa tai išgirdę. Paaiškėja, kad žemės ūkio krypties specialybės daug įdomesnės, nei jie įsivaizdavo. Moksleivius žavi, kad šios specialybės tokios dinamiškos ir galima pasirinkti labai įvairų darbo pobūdį. Tik pokalbių metu moksleiviai suvokia, kokios didelės galimybės žemės ūkyje jų laukia pasirinkus agrosektoriui aktualias studijų programas“, – teigia S. Kordušienė.
„Agrokoncerno“ įmonių grupės administracijos ir personalo direktorė Rasa Šakauskienė taip pat pastebi, kad dauguma jaunuolių nė nepagalvoja savo ateitį susieti su žemės ūkiu vien todėl, kad jiems trūksta informacijos. „Mūsų tikslas – akivaizdžiais faktais iliustruoti, kad tai vienas moderniausių, šiuolaikiškiausių, aktyviausiai robotus diegiančių verslų. Jaunuoliams rodome, kad mūsų darbo įrankiai yra planšetės, kompiuteriai, dronai. Manyčiau, kad šį aiškinamąjį darbą reikėtų pradėti netgi ne mokyklose, o ikimokyklinio ugdymo įstaigose“, – teigia R. Šakauskienė, pastebinti, kad šalies agroverslo įmonės šiuo atveju yra ne rinkos konkurentės, o socialinės partnerės, turinčios bendrą tikslą – ugdyti sau pamainą.
„Deja, susitikimų su moksleiviais metu pasirašant bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią būsimas studentas taptų mūsų įmonės darbuotoju, neretai tenka išgirsti, kad moksleivis matematikos pamokose gauna ne pačius aukščiausius pažymius.. Ir tai didžiulė regionų jaunimo problema. Agroverslo tikslas – į šiuolaikinį žemės ūkį pritraukti ir gerai besimokančius miestų gimnazistus“, – teigia R. Šakauskienė.
Argumentų amplitudė – nuo ekologijos iki kosmonautikos
„Agroverslas neretai ironizuoja, kad vaikų vadovėliuose daugiau kalbama apie kosmonautiką negu apie savą žemės ūkį, nors esame gilias agrarines tradicijas turinti valstybė. Iš tiesų pedagogams tereikia sujungti vieną jungtį, atkreipiant moksleivių dėmesį, kad šiuolaikiniame žemės ūkyje kosmoso tiek daug kaip niekur kitur, kad palydoviniu ryšiu šiandien valdoma technika, renkami sėkmingam ūkio valdymui reikalingi duomenys, o ūkininkas, naudodamasis atitinkamomis programomis savo veiklą koordinuoja išmaniajame įrenginyje net neišeidamas iš patalpų“, – teigia AB „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas, komentuodamas priežastis, skatinančias agroverslo atstovus vykti į mokyklas. Pasak pašnekovo, jaunimas niekada nelieka abejingas įdomioms asmeninėms istorijoms, kuriomis dalijasi ir pats G. Kvietkauskas – agroverslo įmonės įkūrėjas yra studijavęs statybos inžineriją, lituanistiką, kol galiausiai visi keliai atvedė į žemės ūkį, suteikiantį itin plačias savirealizacijos galimybes. „Svarbiausia – jaunuolį sudominti ir motyvuoti. Savo kelią jis gali pradėti nuo profesinės mokyklos, pakopa po pakopos keliaudamas iki magistrantūros ar netgi doktorantūros studijų“, – agrosektoriaus specialistų ugdymo modelį siūlo G. Kvietkauskas.
AB „AUGA group“ Personalo departamento direktorė Viktorija Gružauskienė atkreipia dėmesį ir į dar vieną „dedamąją“, kuri tarp jaunų žmonių didina žemės ūkio patrauklumą. Pašnekovės pastebėjimu, šiais laikais jaunimas yra aktyvus ir nori prisidėti prie pasaulyje vykstančių pokyčių mažinant klimato kaitą, skatinant ekologišką gyvenimo būdą. Veikla žemės ūkyje šiuo atveju yra efektyviausias instrumentas idėjoms įgyvendinti.
„Jaunuoliams išsiplečia akys, kai jie išgirsta, kad Lietuvos įmonė „AUGA group“ pristatė pirmąjį technologinių projektų rezultatą – hibridinį biometanu ir elektra varomą traktorių „AUGA M1“, skirtą profesionaliam naudojimui. Jis padės tvariau atlikti žemės ūkio darbus, nenaudojant iškastinio kuro“, – susitikimų su moksleiviais momentus komentuoja V. Gružauskienė.
Opiausia agroverslo problema – specialistų trūkumas
UAB „DOJUS agro“ Lietuvos filialo direktorės Dianos Tatarūnaitės-Zubenienės nuomone, nėra teisinga Lietuvą globalioje erdvėje pozicionuoti vien kaip lazerių ir aukštųjų technologijų šalį, nes yra nemažai ir kitų sričių, pasiekusių aukštų rezultatų. Žemės ūkis – viena jų. „Diskutuodami su moksleiviais prieiname prie vieningos išvados, kad darbas agrosektoriuje nėra lengvas, tačiau jis dinamiškas, įdomus, žmogus taip pat sėkmingai gali tapti ir mokslų daktaru, ir tarptautinės korporacijos vadovu. Jaunuoliams svarbu pasakyti ir tai, kad atlyginimai agroversle vieni didžiausių, o ekonominiai praradimai krizių laikotarpiu – vieni mažiausių“, – teigia pašnekovė, pastebinti, kad UAB „DOJUS agro“ moksleivių edukacijai nuolat skiria daug dėmesio, įmonėje jaunimui organizuojamos ekskursijos, kurių metu galima „pavairuoti“ techniką, stebėti specialistų darbą, sužinoti kokiu būdu teikiamos nuotolinės aptarnavimo paslaugos.
AB „Lytagra“ Personalo skyriaus vadovės Daivos Launikonienės teigimu, kvalifikuotų specialistų trūkumas – viena opiausių šalies agroverslo įmonių problemų. Įmonėse laukiami praktiškai visų VDU Žemės ūkio akademijos programų absolventai. „Labai svarbu, kad į žemės ūkio sektorių ateitų motyvuoti žmonės. Akademinių reikalavimų kartelė tokiems jaunuoliams iš pradžių galėtų būti ir šiek tiek žemesnė. Sėkmės istorijos rodo, kad patekę į universitetą motyvuoti jaunuoliai ne tik sėkmingai pasiveja, bet ir pralenkia bendramokslius“, – pastebi D. Launikonienė.
„Dalyvaudami bendrame agroverslo įmonių ir VDU Žemės ūkio akademijos projekte „Mokslas+verslas. Drąsiai ateičiai“ moksleiviams ne tik atskleidžiame universiteto ir žemės ūkio verslo partnerystės svarbą, bet ir tai, kaip svarbu išlaikyti ryšį su gimtuoju regionu. Todėl visų pirma įmonės atstovai stengiasi apsilankyti tose mokyklos, kurias patys yra baigę. Jaunimui pasakojame apie šiuolaikines žemės ūkio profesijas, studijų, praktikos ir įsidarbinimo galimybes įgijus diplomą. Smagu matyti, kad žemės ūkio perspektyvos moksleivius stebina ir jiems kelia naujų minčių. Tokių susitikimų su agroverslo ir žemės ūkio mokslo atstovais moksleiviams reikia kuo daugiau“, – teigia UAB „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis.
Projekto formatu sužavėtos mokyklos tikisi tęstinumo
Kalbintų Kauno Gedimino sporto ir sveikatinimo gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Rūtos Gadeckienės ir Raseinių r. Ariogalos gimnazijos biologijos mokytojos Jūratės Klimienės nuomone, moksleivių susitikimų su verslo atstovais iš tiesų turėtų būti kuo daugiau.
Pasak pedagogių, informacija apie studijų programas lankstinuke ar internete yra viena, o gyvas pabendravimas su agroverslo atstovais, kurie jaunimui suprantama leksika atkleidžia žemės ūkio perspektyvas bei motyvuoja galimybėmis gauti tikslines stipendijas, visai kas kita. Šio edukacinio projekto formatu sužavėti ir moksleiviai, ir pedagogai. Todėl ateinančiais mokslo metais mokyklose bus laukiama jo tęstinumo.
Projekto ,,Mokslas+Verslas. Drąsiai ateičiai“ koordinatorės – marketingo koordinatorė Deimena Montvydaitė ir marketingo vadybininkė Dėja Bubinaitė – pastebi, kad VDU Žemės ūkio akademijos stiprybė – glaudus bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, o agroverslo įmonės, dažnai vadovaujamos buvusių akademijos absolventų, yra vienos aktyviausių partnerių. Ši mokslo ir verslo partnerystė kuria sinergijos efektą daugelyje sričių – atliekant mokslo tyrimus, tobulinant studijų procesą, motyvuojant esamus bei potencialius studentus ir šiuo atveju – gerinant bendrąjį šalies agrosektoriaus įvaizdį.
