Apskaitos ir finansų ekspertų svarbiausios įžvalgos apie tvarumo skatinimą
Nėra abejonių, kad 14-oji tarptautinė konferencija „Apskaita ir finansai 2024: Darnumo link” įvykusi 2024 m. lapkričio 14-15 d. palietė svarbius tvarumo apskaitoje ir finansuose aspektus iš skirtingų perspektyvų.
Plenarinė sesija prasidėjo pranešimu, kurį pristatė Nora Marija Laurinaitytė iš Lietuvos, tema “Žaliųjų finansų potencialo išlaisvinimas”. Ji pabrėžė žaliųjų investicijų svarbą ne tik ateityje, bet šiandien. Pasak jos, bet kuri įmonė, siekdama finansavimo, turi įrodyti savo atitiktį tvarumo kriterijams. Diskusijos metu, ji taip pat pažymėjo, kad mažos įmonės neretai turi pranašumą greičiau prisitaikyti prie šių reikalavimų ir įdiegti reikalingus pokyčius.
Toliau konferencijoje kalbėjo prof. dr. Giuseppe Galloppo iš Italijos, kuris pristatė pranešimą „Italijos MVĮ žaliosios iniciatyvos ir akcijų rinkos reakcija„. Savo tyrime jis analizavo, kaip investuotojai reaguoja į įmonių skelbiamas naujienas apie tvarumą. Giuseppe Galloppo detaliai paaiškino tyrimo metodologiją ir akcentavo, kad skelbiamos naujienos yra labai svarbios investuotojams, nes jos tiesiogiai veikia jų investicinius sprendimus.
Trečiasis plenarinės sesijos pranešimas, kurį pristatė prof. dr. Nadia Albu iš Rumunijos, puikiai papildė ankstesnius du pranešimus, tema „Buhalterių profesionalumas pokomunistinėje aplinkoje„. Pranešėja aptarė skirtumus tarp apskaitos specialistų veiklos metodų postkomunistinėse šalyse ir vakarų šalyse. Nadia Alba pažymėjo, kad Rytų Europoje apskaitos specialistai dažnai apsiriboja institucinių reikalavimų, tokių kaip mokesčių deklaracijos ar finansinės ataskaitos, vykdymu. Tuo tarpu Vakarų šalyse daugiau dėmesio skiriama duomenų rinkimui, reikalingam pačių įmonių tvarumo strategijoms. Ji pabrėžė, kad dėl šių skirtumų tvarumo ataskaitas dažnai rengia vadovai ar marketingo specialistai, remdamiesi istorijomis, o ne apskaitos metrikomis ar finansiniais rodikliais. Pasak Nadia Albu, šią problemą galima spręsti keičiant apskaitos specialistų veiklos modelius bei apskaitos sistemas, kad jos generuotų reikiamus duomenis tvarumo ataskaitoms.
Plenarinę sesiją užbaigė prof. asist. Zhelyo Zhelev iš Bulgarijos su pranešimu „Mokesčių mokėtojų elgsena skaitmeninio verslo procesų kontekste„. Jis analizavo, kaip verslo skaitmenizacija keičia mokesčių mokėtojų elgseną. Zhelyo Zhelev pabrėžė, kad skaitmeninės technologijos transformuoja ne tik mokestinius procesus, bet ir plačiau keičia įmonių veiklos valdymą bei santykį su valstybinėmis institucijomis. Jis pristatė ir pasidalino skirtingų šalių gerosiomis praktikomis ir visa tai prisideda prie įmonių tvarumo. Dažnai mokesčių administratoriaus iniciatyva diegiamos išmaniosios mokesčių platformos, kurios sudaro spaudimą keistis mokesčių mokėtojams ir tapti tvariais ir tam tikrais atvejais pasitraukti iš šešėlio.
Antrąją konferencijos dieną (2024 m. lapkričio 15 d.) įdomios diskusijos persikėlė į panelinius pranešimus ir diskusiją tema „Tvarumo politikos susiejimas su ateities finansais ir apskaita“. Diskusiją moderavo prof. Vilija Aleknevičienė. Joje dalyvavo Tvaraus verslumo centro vadovas dr. Bart Henssen (Belgija), AB Swedbank verslo klientų tvarumo Lietuvoje vadovė Giedrė Padaigienė (Lietuva), ESG komandos vadovas bei mokesčių ir teisinių paslaugų komandos narys PwC Lietuvoje Ronaldas Kubilius (Lietuva), UAB „Randers Reb International“ generalinė direktorė Silva Katutytė (Lietuva).
Prieš pradedant diskusiją jos dalyviai padarė pranešimus apie žaliąjį finansavimą ir tvarumo reikalavimų įtaką galimybei gauti banko paskolas; iššūkius, kylančius verslo tvarumo atskleidimo procese; įmonių socialinės atsakomybės įtaką skolinto kapitalo kainai Skandinavijos šalių įmonėse. Dr. Bart Henssen pristatė Belgijos ir kitų Europos universitetų patirtį skatinant perėjimą prie tvaraus verslo modelių per universiteto ir verslo sąsają, diskutavo apie iššūkius, kylančius diegiant tvarius verslo modelius praktikoje ir vykdant sisteminę aukštųjų mokyklų transformaciją į tvarumą. Giedrė Padaigienė išreiškė požiūrį į Lietuvos banko vaidmenį padedant šalies bankams vertinti savo klientų tvarumą bei inkorporuojant aplinkos riziką į kliento kreditingumo vertinimą. Ji diskutavo apie suinteresuotųjų šalių vaidmenį ir bankų tarpusavio bendradarbiavimą vertinant klientų paskolų tvarumą. Ronaldas Kubilius kalbėjo apie buhalterio ir apskaitos paslaugų įmonių vaidmenį įmonės tvarumo ataskaitas rengiančioje komandoje, pristatė PwC teikiamas paslaugas įmonių tvarumo vertinimo ir atskleidimo srityje. Silva Katutytė akcentavo, kad nors jos įmonei ir neprivalu teikti tvarumo ataskaitų, tačiau dalis klientų jau prašo tam tikros informacijos, susijusios su tvarumu. Taigi, įmonės vadovybė nusprendė nelaukti ir pasirengti iš anksto, suburdama grupę darbuotojų ir padalindama atsakomybes. Panelinė diskusija davė peno apmąstymams mokslininkams, verslui bei politikos formuotojams ir įgyvendintojams.
Dvi konferencijos dienas įvairiose sesijose vyko mokslinės diskusijos. Pirmoji sesija Verslo finansai pasižymėjo dideliu susidomėjimu ir įtraukiančiomis diskusijomis aktualiais verslo finansų klausimais nepastovioje ekonominėje ir geopolitinėje aplinkoje. Čia L. Sinevičienė (Lietuva) nagrinėjo įmonių investicijas į aplinkos apsaugą, sutelkdama dėmesį į veiksnius, skatinančius šias investicijas esant ekonominiam nepastovumui, ir atskleidžia, kaip tvarumo pastangos prisitaiko prie neapibrėžtumo. Tada A. Lakštutienė su bendraautoriais (Lietuva) nagrinėjo COVID-19 ir Rusijos ir Ukrainos karo keliamas rizikas pensijų fondų veiklai Lietuvoje. Jų atvejo analizė pabrėžė tokių fondų pažeidžiamumą neramiais laikais ir pabrėžė strateginio rizikos valdymo būtinybę. V. Aleknevičienė su bendraautoriais (Lietuva) analizavo neapibrėžtumo įtaką žaliųjų obligacijų ir įprastų rinkų sąsajoms, ypatingą dėmesį skirdami laikotarpiui iki karo Ukrainoje ir jo metu. Jų tyrimas suteikė įžvalgų apie tai, kaip žalieji finansai reaguoja į pasaulio nestabilumą, ir pabrėžė galimą jų vaidmenį sprendžiant tokius iššūkius. Mokslininkai iš Latvijos K. Ketners ir A. Jarockis (Latvija) pristatė veiklos biudžeto formavimo Latvijoje įžvalgas. Jų tyrimai išryškino jos, kaip pagrįstų sprendimų priėmimo įrankio, potencialą, derinant fiskalinę politiką su tvarumo tikslais. Kituose pranešimuose buvo nagrinėjami kritiniai klausimai, tokie kaip akcijų rinkos reakcija į pranešimus apie žaliąsias obligacijas Šiaurės šalyse, novatoriškas požiūris į finansines paslaugas, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektų vertinimas per tvarumo objektyvą ir modeliai, leidžiantys diagnozuoti finansinius sunkumus prekybos įmonėse. Ši gyva sesija pabrėžė esminį verslo finansų vaidmenį sprendžiant sudėtingus pasaulinius iššūkius ir pabrėžė naujoves bei tvarumą finansinėje praktikoje.
Antrojoje konferencijos sesijoje, Apskaita ir finansai, buvo pristatyti įvairūs moksliniai tyrimai, daugiausia dėmesio skiriant novatoriškų metodų ir tvarios apskaitos ir audito praktikos integravimui. R. Klimaitienė su bendraautoriais (Lietuva) tyrė laiku grįstos veiklos (angl. time-driven activity-based, TDABC) kaštų skaičiavimo sistemos potencialą apskaitos paslaugų įmonėse. Jų tyrimas parodė, kad sistema gali pagerinti išlaidų tikslumą, racionalizuoti procesus ir padidinti sprendimų priėmimo efektyvumą profesionalioje apskaitos aplinkoje. S. Kostova (Bulgarija) skaitė įžvalgų pranešimą apie audito vaidmenį skatinant tvarumą verslo procesuose. Ji pabrėžė, kaip tvirtos audito sistemos gali sustiprinti skaidrumą, valdymą ir ilgalaikį organizacijos tvarumą. E. Besusparienė ir M. Bielskienė (Lietuva) nagrinėjo, kaip apskaitos ir mokesčių aplinka daro įtaką Lietuvos tarptautinei prekybai. Jų išvadose pabrėžiama reguliavimo sistemos pritaikymo svarba siekiant padidinti prekybos konkurencingumą ir skatinti tarpvalstybinį ekonominį bendradarbiavimą. Kiti sesijos pranešimai apėmė įvairiausias temas – nuo besivystančių elektroninės prekybos apskaitos ir skaitmeninės transformacijos profesijoje iššūkių iki viešųjų finansų tendencijų ir žemės ūkio verslo tvarumo. Apibendrinant, šios diskusijos atspindėjo dinamišką apskaitos ir audito kraštovaizdį ir pabrėžė esminį šios profesijos vaidmenį sprendžiant šiandienos iššūkius ir siekiant tvarumo tikslų.
Trečiojoje konferencijos sesijoje, Įmonių valdymas, buvo pristatyti įvairūs tvarumo ir finansinės praktikos tyrimai. Š. Leitonienė ir A. Vaivadienė (Kauno technologijos universitetas, Lietuva) išanalizavo Lietuvos nevyriausybinių organizacijų svetaines, pabrėždamos stipriąsias prieinamumo puses ir esančias finansinio skaidrumo spragas. Autorės siūlo taikyti jų sukurtą skaitmeninės atskaitomybės indeksą, leidžiantį sistemiškai įvertinti NVO skaitmeninės atskaitomybės lygį. D. Juočiūnienė, V. Aleknevičienė ir D. Zinkevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) ištyrė ĮSA ataskaitas Baltijos šalių akcinėse bendrovėse ir nustatė, kad tik pusė atskleidžia standartus, o GRI yra populiariausias. Didesnės sunkiosios pramonės įmonės savo ataskaitas derina su investuotojų ir visuomenės lūkesčiais. S. Petrova (D. A. Tsenovo ekonomikos akademija, Bulgarija) nagrinėjo mažmeninės rinkodaros vaidmenį skatinant tvarų vartojimą, parodydama, kad didesnį vaisių ir daržovių pirkimą skatina vartotojų įsitraukimas. M. Nurmet, P. Sander ir M. Kantšukov (Tartu universitetas, Estija) įvertino Estijos 2018 m. Nors sumažintas pelno paskirstymo mokesčio tarifas paveikė kai kurių įmonių dividendų politiką, bendras poveikis buvo nedidelis.
Konferencijos metu gvildentos temos dar kartą patvirtino, jog tvarumo ir skaitmeninimo klausimai tampa vis svarbesni tiek verslo, tiek akademinei bendruomenei. Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyviams už vertingą indėlį į diskusijas ir tikimės toliau nagrinėti šias esmines temas kitoje konferencijoje 2026 m.
