• Naujų rūšių augalai, atitinkantys naujas mitybos tendencijas;
• Sprendimai kovojant su klimato kaitos padariniais;
• Naujos technologijos, kurios netrukus gali tapti prieinamos visiems ūkininkaujantiems.
Taigi, kaip šie pokyčiai keis žemės ūkį?
Ekologinis ūkininkavimas ir naujos tendencijos
Naujos gyventojų mitybos tendencijos daro vis didesnę įtaką ūkininkavimo praktikai. Vienų žemės ūkio produktų poreikis didėja, kitų – mažėja. Daržovių kiekis, esantis ant žmonių stalų, auga vis reikšmingiau, bet mažėja gyvulinės kilmės maisto suvartojimas. Žmonės pradeda teikti pirmenybę kokybei ir įvairovei, o ne kiekybei.
Remiantis Europos Sąjungos 2019–2030 m. ataskaita vartotojai vis labiau pageidauja kokybiško, ekologiško maisto, o tokie aspektai kaip sveikata, maistinės savybės, kilmė, tvarumas ir gyvūnų gerovė tampa itin svarbūs.
Ši paklausa turės lemiamą įtaką auginamoms veislėms, auginimo būdams ir gyvulių veisimui. Neabejotina, kad tam tikri rinkos sektoriai, pavyzdžiui, ekologiškų ir biodinaminių produktų poreikis per ateinantį dešimtmetį ženkliai augs.
Europos Bendrijos politika, susijusi su neigiamo poveikio aplinkai mažinimu, taip pat skatina kitokią žemės ūkio produktų gamybos praktiką, naujas ekologines schemas. Tai susiję su didesnėmis ūkininkaujančių išlaidomis. Tačiau didesnes išlaidas, susijusias su šiais pokyčiais, tikėtina, kompensuos aukštesnė produktų pridėtinė vertė ir tuo pačiu kaina.
Toje pačioje ataskaitoje prognozuojama, kad žemės ūkiui skirti plotai žemyne iki 2030 m. Sumažės 178 milijonais hektarų. Pasėliai augs lėčiau nei anksčiau, bet augalų selekcijos ir ūkių valdymo pažanga vis tiek padės ūkininkams pasiekti gamybos apimčių didėjimą.
Kova su klimato kaita
Klimato kaita lemiamai pakeis žemės ūkio produktų gamybos metodus, turėdami įtakos tokiems veiksniams kaip krituliai, temperatūra ir dirvožemio kokybė. Todėl Europos žaliasis susitarimas skirtas spręsti šiuos pokyčius. Naujoje Europos aplinkos agentūros klimato kaitos ataskaitoje pateikiamos kai kurios rekomendacijos, visų pirma, dėl tiksliojo ūkininkavimo priemonių, kurios pagerina gamybą ir optimizuoja trąšų bei pasėlių apsaugos chemikalų naudojimą. Taip pat rekomenduojama auginti pasėlius, atsparesnius karščiui ir šalčio bangoms, taip pat sausrai ir kenkėjams, dirvožemio apsaugai žiemą naudoti dengiamąsias kultūras ir t.t. Europos agentūros rekomendacijos ateinančiam dešimtmečiui taip pat apima drėkinimo optimizavimą, tvarią šiltnamių gamybą ir geresnį gyvulių pašarą.
Naujos žemės ūkio technologijos
Naujos žemės ūkio gamybos technologijos žengia milžiniškais žingsniais į priekį. Ateinantį dešimtmetį tikimasi daugiau ateities technologijų – robotai ir bepiločiai orlaiviai klajos po ūkininkų laukus, rinkdami duomenis ir vis tiksliau rūpindamiesi pasėliais.
Tręšimas, ravėjimas ir netgi derliaus nuėmimas bus valdomas dirbtinio intelekto, o naujos kartos robotai galės pasiūlyti, kaip optimizuoti gamybą ir padidinti derlių.
Palydovai ir žemės ūkio dronai jau dabar naudojami augalų apsaugai, dirvožemio kokybė nustatymui, duomenų surinkimui ir pan. Duomenų surinkimas integruojamas į palydovines pasėlių stebėjimo sistemas, kad nuolat kontroliuojama augalų augimas ir surenkama išsami informacija, reikalinga imtis tam tikrų auginimo veiksmų.
Tačiau naujos technologijos nėra tik skaitmeninės mašinos ar įrankiai. Genų inžinerija atliks labai svarbų vaidmenį. Mokslininkai pastebi, kad naudojant genomo redagavimo metodiką galima modifikuoti konkrečias augalų genų dalis, sukurtas naujas augalų veisles, kurios yra produktyvesnės ir atsparesnės.
Tikėkimės, kad pažangiausiais sprendimais ir efektyviomis technologijomis galėsime įveikti didelius šiandienos ir rytojaus iššūkius.
Nuoroda: Agroeta.lt