Atsinaujinusi VDU ŽŪA dekanų komanda: kadencijos iššūkiai ir lūkesčiai
VDU Žemės ūkio akademija Naujuosius metus pradeda su visiškai suformuota atsinaujinusia dekanų komanda. Tad keturių prieššventinių interviu ciklas – tai keturios galimybės geriau pažinti Agronomijos, Bioekonomikos plėtros, Inžinerijos, Miškų ir ekologijos fakultetų vadovus, sužinoti jų ateities planus, lūkesčius, piešiamas fakultetų ateities vizijas bei išskirtinė proga įsidėmėti sparnuotus dekanų posakius.
Dekanė Aida Adamavičienė: tikiu Agronomijos fakulteto sėkme
Agronomijos fakulteto dekanė doc. dr. Aida Adamavičienė prie fakulteto vairo stojo mokslo metų pradžioje. 2008 – 2013 metais A. Adamavičienė buvo to paties fakulteto doktorantė, 2015– 2019 metais – lektorė, 2017 – 2021 metais – prodekanė studijoms.
Nuo 2014 m. ji yra žurnalo „Žemės ūkio mokslai“ atsakingoji sekretorė, nuo 2019 m. – mokslo darbuotoja bei docentė. A. Adamavičienės mokslinių interesų laukas – agroekologija, ekologinis ūkininkavimas, sveikas dirvožemis, tausojantis žemės dirbimas.
Kuo Jūsų vadovaujamas fakultetas šiandien išskirtinis kitų Lietuvos (gal ir Europos) universitetų kontekste?
Agronomijos fakultetas – vienintelė Lietuvoje aukštojo mokslo institucija, rengianti žemės ūkio specialistus, kurioje vykdomos visų trijų pakopų studijos. Agroverslo sektoriuje augant darbo užmokesčiui, susidomėjimas Agronomijos fakulteto siūlomomis studijų programomis nemažėja. Nėra abejonės, kad įgyvendinant Nacionalinę darnaus vystymo strategiją, Europos žaliąjį susitarimą, strategiją „Nuo lauko iki stalo“, vystantis žiedinei ekonomikai ir ateityje aukštos kvalifikacijos plataus išsilavinimo žemės ūkio specialistai bus reikalingi ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje.
Ką šiandien įvardytumėte kaip Agronomijos fakulteto stiprybę, o ką – kaip „Achilo kulną“?
Mūsų stiprybė – tai visos fakulteto akademinės bendruomenės – mokslininkų, dėstytojų, studentų – sutelktumas ir bendruomeniškumas. O silpnoji vieta –siekio neatitinkantis tarptautiškumas.
Kokius tikslus kaip fakulteto vadovė esate sau išsikėlusi?
Dėsiu pastangas padidinti studentų iš Lietuvos skaičių I ir II pakopų studijų programose, siekiant patenkinti žemės ūkio, maisto sektoriaus ir kraštovaizdžio infrastruktūros bei su jomis susijusių viešųjų institucijų ir bendruomenių poreikius. Stengsimės nuolat gerinti studijų kokybę, atliepiant visuomenės, darbdavių ir studentų lūkesčius. Taip pat įgyvendinsime studentų tarptautinio akademinio mobilumo, savanorystės, verslumo, įsitraukimo skatinimo priemones, didinsime studijų tarptautiškumą rengdami dvigubo diplomo programas su užsienio universitetais.
Kokią fakulteto viziją matote po 5 – 10 metų?
Džiugu, kad struktūrinių pertvarkų sūkuryje pavyko išsaugoti fakultetą. Norisi dar labiau jį sustiprinti, artėjant 2024-tiesiems, Agronomijos fakulteto 100 metų jubiliejui. Sieksime plėtojant mokslinių tyrimų kryptys, kuriant dvigubo diplomo programas kviesti užsienio studentus, skatinti tarptautinį mobilumą, ir, be abejo, išlaikyti glaudžius ryšius su mūsų socialiniais partneriais bei absolventais. Tikiu Agronomijos fakulteto sėkme.
Su kuo ir kokiomis kryptimis planuojate stiprinti bendradarbiavimą?
Dar glaudžiau stiprinsime partnerystę su verslo, socialiniais parteriais, taip pat aktyvinsime bendradarbiavimą su užsienio universitetais.
Kokias matote savo fakulteto absolventų perspektyvas darbo rinkoje?
Agronomijos fakulteto studentai dar studijų metais sėkmingai įsidarbina pagal būsimas specialybes. Mūsų absolventai kuria savo karjerą tiek valstybinio sektoriaus institucijose, tiek verslo įmonėse. Nemaža dalis jų kuria savo agroverslus, vysto ūkinę veiklą kaip jaunieji ūkininkai. Fakulteto absolventai sėkmingai dirba agronomais, konsultantais, vadybininkais, užima vadovaujančias pozicijas gamybos, prekybos srityse, nemaža dalis tęsia mokslus aukštesnėse studijų pakopose.
Einant dekanės pareigas tenka nuolat diskutuoti su agroverslo atstovais, kurie kelia problemą dėl augančio šiuolaikiškų žinių įgijusių žemės ūkio krypties specialistų poreikio. Todėl neatsitiktinai mūsų dėmesio centre yra atsidūrusi tarpdiscipliniškumo sąvoka. Greta profesinių žinių šiuolaikiniam specialistui būtinos ir bendrosios asmeninės kompetencijos, kurias gali suteikti tik universitetinis išsilavinimas. Darbo rinkoje šiuo metu reikia plačios erudicijos, puikiai išmanančių informacines technologijas, mokančių užsienio kalbų asmenybių.
Kuo užsiimate laisvalaikiu?
Šiame gyvenimo etape visą savo laiką skiriu darbui ir šeimai.
Kokį savo mėgstamą posakį norėtumėte perduoti fakulteto bendruomenei?
Stenkis – anksčiau ar vėliau bus atlyginta.
